Vandentiekio Tinklų Įrengimo Reikalavimai Privačiame Sklype

Planuojant statyti namą ar sodybą, svarbu atsižvelgti į vandentiekio tinklų įrengimo reikalavimus privačiame sklype. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, įskaitant nuotekų valymo įrenginių įrengimą, atstumus iki kaimyninių sklypų, leidimus ir kitus svarbius klausimus.

Nuotekų Valymo Įrenginiai

Nuotekų valymo įrenginiai yra svarbus sprendimas individualių gyvenamųjų namų, sodų bendrijų ir kaimo vietovių gyventojams, neturintiems galimybės prisijungti prie centralizuotų kanalizacijos tinklų. Vietines išgriebimo duobės yra jau uždraustos, todėl reikia montuoti biologinį valymo įrenginį. Tikrai nebūtina rinktis "Traidenio", nes rinkoje yra ir kitų gamintojų.

Paprastai savivaldybė išduodama projektavimo sąlygas, nurodo, kad turite įsirengti vietinius valymo įrenginius, jei šalia nėra centralizuotų miesto tinklų. Šia valymo įrenginiai turi 10-ies metrų apsaugos zoną, tad juos dažniausiai sunku įtalpinti sodų bendrijose.

Reikalavimai Nuotekų Valymo Įrenginiams

• Prieš montuojant nuotekų valymo įrenginį, būtina pasikalbėti su gamintoju apie pridavimą.
• Valymo įrenginiai turi būti sertifikuoti.
• Būtina atsižvelgti į valymo įrenginių apsaugos zonas (spindulys - 10 metrų).
• Apsaugos zonos negali kirstis tarpusavyje ir negali užlipti ant gyvenamųjų patalpų.
• Jei apsaugos zonos išeina už sklypo ribų, būtina gauti kaimyninių sklypų savininkų sutikimus.

Planuojant buitinių nuotekų valyklos vietą, būtina atsižvelgti į statybos techniniame reglamente (STR) pateiktus reikalavimus. Leidimas statyti II grupės nesudėtingąjį statinį (įskaitant individualų biologinį buitinių nuotekų valymo įrenginį) reikalingas tuomet, jei statinys patenka bent į vieną iš teritorijų, nurodytų statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017. Statybos techniniame reglamente nurodyta, kad mažiausias leistinas nuotekų valymo įrenginių atstumas nuo sklypo ribos turi būti 3 metrai.

Tam, kad buitinių nuotekų valymo įrenginiai atitiktų visus reikalavimus, svarbu išlaikyti minimalius sanitarinius atstumus iki sklype esančių statinių. Visi jie nurodyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2 priede. Atstumas nuo jūsų valymo įrenginio iki kaimynų gyvenamojo namo sienos būti ne mažesnis nei 8 metrai (jūsų namui šis reikalavimas netaikomas). Taip pat svarbu išlaikyti ne mažesnį nei 15 metrų atstumą iki šachtinio šulinio arba artezinio gręžinio, jei toks yra (taikoma tiek jūsų, tiek kaimynų šuliniui / gręžiniui). Dažnai kanalizacijos įrengimo darbai atliekami kartu su vandentiekio įvedimu. Tokiu atveju verta įsidėmėti, kad atstumas nuo vandentiekio įvado į namą iki nuotekų valyklos turi būti mažiausiai 7 metrai.

Įsirengiant vietinę nuotekų valyklą reikėtų vadovautis „Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašu“, kurį galima rasti internete. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-18 jis buvo patvirtintas 2015 m. sausio 9 d. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į „Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo ir aplinkosaugos taisykles“, kurios patvirtintos 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr.

Nesant galimybei įrengti valymo įrenginius, galima įsirengti sandarų rezervuarą.

Vandentiekio Įrengimas

Geriamojo vandens tiekimo sistemos gali skirtis, priklausomai nuo to, ar jos įrengiamos privačiame sklype (nuosavame name, sodyboje, vasarnamyje), ar miesto daugiabutyje. Skirtumą sudaro vandentiekio įrengimui naudojama įranga ir objekto ypatumai (atstumas nuo vandens, padavimo aukštis, vandens naudojimo dažnumas ir kt.).

Vandentiekio įrengimo, kaip ir visų inžinerinių tinklų įrengimo, darbai prasideda nuo projekto. Statant naują gyvenamąjį namą naujuose sklypuose, problemų mažiau. Galima iškasti tranšėjas vandentiekio vamzdžiams ir pasijungti prie centrinio vandentiekio tinklų. Tačiau, jei pastatas statomas ar renovuojamas jau urbanizuotoje zonoje, atsiranda gerokai daugiau problemų, kurias išspręsti gali tik specialistai. Dažnai vandentiekio vamzdyną tenka pravesti tarp jau paklotų inžinerinių tinklų.

Jeigu netoli sodybos yra centralizuoto vandentiekio vamzdynas ir atstumas iki jo neviršija 50 m - tuomet savininkui geriausia būtų prisijungti prie jo. Taip yra lengviau ir patogiau, kadangi centralizuotu vandentiekiu teka patikrintas išvalytas geriamasis vanduo. Savo gręžinį sodyboje bus leista daryti, tik jeigu centralizuota magistralė yra labai nutolusi, ir tik su sąlyga, jeigu vandens kokybė atitinka normas (sudėtyje nėra nitratų, kitų teršalų).

Savarankiškai gauti leidimą gręžiniui sudėtinga, paprasčiau yra, kai leidimą gauna gręžimo įmonė, kuris atliks ir vandens kokybės tyrimus sklype, ir pasiūlys tinkamą vandentiekio įrangą.

Vandentiekio įrengimui ir jo pajungimui gali prireikti papildomų inžinerinių įrenginių. Dažniausiai pajungimas į centrinį vandentiekio tinklą atliekamas įrengiant šulinėlį ar šulinį.

Siurblių Tipai

Labai atsakinga užduotis sklypo savininkui - teisingai pasirinkti tokį siurblio tipą, kurio eksploatavimas būtų maksimaliai naudingas ir sklandus.

• Sausai statomi vandens siurbliai: naudojami, esant vertikaliam vandens įsiurbimo aukščiui iki 8-9 metrų, ir montuojami tik antžeminiu būdu.
• Panardinami siurbliai: skirti vandens kėlimui iš šulinių ir gręžinių ar rezervuarų nuo 8-9 m iki 50-100 m ir daugiau.
• Siurbliai gręžiniams (giluminiai siurbliai): naudojami vandens kėlimui iš didesnio gylio į aukštį, siekiantį nuo 10 iki 50 m (gali būti nardinami ir iš 100 ir daugiau metrų), be slėgio praradimo.
• Siurbliai šuliniams: skirti mažesniam gyliui nei gręžiniuose, bet irgi gali kelti vandenį į aukštį, viršijantį 8-10 m (kai kurių modelių vandens kėlimo aukštis gali siekti 50 m ir daugiau).

Teisingas siurblio parinkimas vandentiekio įrengimui sodyboje priklauso nuo gręžinio ir jo vandens parametrų: gręžinio našumo ir gylio, vandens kėlimo aukščio, vandens užterštumo laipsnio (kietųjų dalelių frakcijos, skendos), vandens sąnaudų visuose suvartojimo taškuose, atstumo nuo siurblinės iki gręžinio, vandens lygio.

Atskirai reikia paminėti vandens lygio sąvoką, nes jis gali būti statinis ir dinaminis: jeigu siurblys kažkiek laiko stovėjo neeksploatuojamas ir savininkas nevartojo gręžinio vandens - tuomet vandens šiame gręžinyje nesumažėjo ir išliko statinis vandens lygis, reiškiantis, kad panardintam siurbliui pakanka vandens. Bet, pumpuojant iš gręžinio aktyviai ir kasdien, vandens lygio dinamika nuolat keičiasi, rizikuojama sugadinti panardintą siurblį, kuriam dirbant po vandeniu negalima leisti pakilti pernelyg arti vandens paviršiaus (leistinas tik 1-2 m minimalus atstumas iki paviršiaus).

Siurblių viduje esantys darbiniai ratai kelia ir judina vandenį iš gręžinio. Našumą lemia ratų medžiaga - plieniniai tarnauja ilgiau ir pasižymi didesniu atsparumu susidėvėjimui nuo abrazyvinių medžiagų, kietųjų dalelių ar smėlio. Plastikiniai (iš polimerų) darbiniai ratai gali susidėvėti greičiau.

Vieta siurblinės įrengimui priklauso nuo to - ar gręžinys yra kolektyvinis, ar skirtas tik vienam namui. Kolektyviniam variante siurblinė įrengiama virš gręžinio, po žeme (kai atstumas iki požeminio vandens pakankamai didelis). Žemėje įkasami 1 m skersmens betoniniai žiedai, o jų viduje statoma siurblinės įranga. Reikiamas vandens slėgis sistemoje palaikomas hidroforo pagalba.

Pastaruoju metu su hidroforais konkuruoja vandentiekio dažnio keitikliai (ši konkurencija ne išstumia hidroforų, o tik suteikia mažesnio tūrio pasirinkimo galimybę). Jų paskirtis - reikiamo vienodo vandens slėgio palaikymas, kai name ar sklype įrengta vandentiekio sistema su mažos talpos hidroforu, taupančiu plotą ir išlaidas.

Slėgio jutikliai reaguoja į vandens slėgio pokyčius, siunčia signalus į keitiklius, o šie reguliuoja siurblio apsukas taip išlyginant slėgio netolygumus ir padeda sutaupyti elektros energijos.

Vandens slėgiui nukritus iki minimalios nustatytos ribos suveikia slėgio relė, jungdama siurblį. Slėgiui kylant ir pasiekus nustatytą viršutinę išsijungimo ribą, siurblys išsijungia. Slėgio relių būna elektroninių ir mechaninių. Elektroninės relės naudojamos automatiniam slėgio reguliavimui vandentiekio sistemose, atsižvelgdamos į užprogramuotus nustatymus, bei saugo nuo pasitaikančių sausos eigos atvejų.

Padidinti slėgį daugiabučio viršutiniams aukštams galima cirkuliacinių siurblių dėka - pakanka ir mažos galios agregato. Nepakankamas slėgis yra dažna labai senų daugiabučių namų problema, pvz., Senamiesčio kvartaluose.

Automatika įrengiama tais atvejais, kai į pastatą atkeliaujančio vandens slėgis yra nepakankamai didelis arba nestabilus, nuolat svyruojantis. Automatinė sistema praverčia ir ten, kur vandens įsiurbimo aukštis tesiekia tik iki 8 m, o pats vandens šaltinis ne itin dideliu atstumu nuo namo.

Štai lentelė, apibendrinanti siurblių tipus ir jų naudojimo sąlygas:

Vandens Filtravimas

Vandens filtravimas yra svarbus aspektas norint užtikrinti geriamojo vandens kokybę. Už centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybę atsakingi tiekėjai, o už individualių gręžinių vandenį atsako patys jų savininkai. Įmonės, kurios įrengia požeminius geriamojo vandens gręžinius, privalo savininkams pateikti gręžinio pasą su vandens cheminės analizės duomenimis.

Pagal teisės aktus, turi būti nurodyta vandens bendroji cheminė sudėtis - pH, savitasis elektrinis laidis, bendrasis kietumas, permanganato skaičius, chloridai, sulfatai, hidrokarbonatai, nitratai, nitritai, natrio, kalio, kalcio, magnio, amonio jonai ir geležis. Bet tai liečia naujus gręžinius, laikui einant gręžinio vandens sudėtis gali keistis.

Tad tiek naujų, tiek eksploatuojamų gręžinių savininkams naudinga žinoti ne tik pradinius vandens cheminės analizės rodiklius, bet ir pasitikslinti kitus, kurie gali turėti įtakos vandens sudėčiai, spalvai, kvapui, skoniui.

Yra įvairių tipų vandens filtrų, skirtų skirtingoms problemoms spręsti:

• Mechaniniai filtrai: valymo metu užkerta kelią kietųjų dalelių tolesniam patekimui į patalpų vandentiekio sistemą.
• Tiksliniai valymo filtrai: iš vandens pašalina įvairias nepageidaujamas chemines medžiagas, veikiančias geriamojo vandens skonį, kvapą ir užteršiančias vamzdžių vidines sieneles.
• Vandens nugeležinimo filtrai: pašalina per didelį geležies kiekį.
• Vandens minkštinimo filtrai: eliminuoja vandens kietumą, pašalindami kalcio ir magnio jonus.

„Mūsų praktika rodo, kad 4-iems iš 5 gręžinių reikalingas vandens nugeležinimas ir/ar vandens minkštinimas. Geriausias šios problemos sprendimas yra vandens filtrai, tik retai kas prisimena, kad jiems pastatyti reikia bent 1 kv. m ploto."

Prieš statant filtrus reikėtų išsiaiškinti vandens sudėtį. Vandens sudėties tyrimus atlieka laboratorijos.

Sklypo Planavimas ir Reikalavimai

Planuojant įsirengti įvažiavimą į sklypą, svarbu atsižvelgti į daugybę reikalavimų ir apribojimų, kurie gali turėti įtakos ne tik patogiam naudojimui, bet ir statybos galimybėms. Įvažiavimas į sklypą turėtų būti iš tos gatvės, kurios gatvės adresas yra suteiktas sklypui. Neleidžiama įsirengti įvažiavimo iš kitos gatvės, nei yra priskirtas jūsų sklypas.

Jei planuojate įvažiavimą iš kelio, kuris yra Regioninis - tai gana sunku. Reikia daryti projekto, kuriuo suformuotas sklypas pakeitimą. Norint įsirengti arba remontuoti nuovažą, sklypo savininkas turi kreiptis į AB „Via Lietuva“.

Svajonių namų galite ir neturėti, jeigu įsigysite sklypą, netinkamą nuosavo namo statyboms. Prieš perkant sklypą, reikia atkreipti dėmesį į visą sąrašą „kabliukų“, kad išleisti pinigai nebūtų išmesti į balą.

Dažniausia klaida renkantis sklypą yra visų galimų apsaugos zonų sklype ir, kur yra sklypas, neįvertinimas. Apsaugos zonos gali būti:

• Inžineriniams tinklams (elektros, vandentiekio, nuotekų)
• Kelio apsaugos zona (ypač vietinės reikšmės keliams)
• Gaisriniai reikalavimai (atstumas iki hidranto ar vandens telkinio)
• Pakrančių apsaugos zonos (šalia vandens telkinių)

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar sklype yra vandentiekio ir nuotekų sistemos, ir per kur jos eina, nes komunikacijos gali labai riboti užstatymo galimybes.

Jeigu sklypui yra parengtas detalusis planas, tai turime vadovautis planu ir įvažiavimą į sklypą daryti ten, kur jis numatytas.

Žmonės, pirkdami sklypą, neįvertina, kokios namo formos, kelių aukšto namo norės. Taip pat, ar jam reikia papildomų pastatų sklype. Nes ne visuose sklypuose galima pastatyti bet kokį namą ir dar priestatų.

Pirmiausia reikia susirasti ir išnagrinėti teritorijos, kurioje planuojama pirkti sklypą namo statyboms, bendrąjį planą. Reikia įsitikinti, ar teritorija, kurioje planuojama pirkti sklypą, yra gyvenamoji, ar kažkur šalia nėra komercinės, sandėliavimo paskirties sklypų, kuriuose ateityje kaimynystėje gali atsirasti koks nors sandėlis.

Taip pat prieš perkant sklypą reikėtų prašyti pardavėjo, kad suteiktų informacijos apie sklypo detalųjį planą. Pasiaiškinti, kokiu būdu buvo suformuotas sklypas - ar tiesiog kadastriniais matavimais, ar detaliuoju planu, ar formavimo pertvarkymo projektu. Nes du paskutiniai dokumentai gali reikšti, kad sklype yra kažkokių apribojimų.

Reikia pasižiūrėti NT išrašą, nes jame taip pat galima rasti daug naudingos informacijos, būna aprašyti servitutai, ar tokių sklype yra, apsaugos zonas. Bet išrašas turi būti atnaujintas.

Mažiausiai „kabliukų“ atsiranda tuomet, kai sklypui yra parengtas detalusis planas. Taip pat visada patrauklu turėti galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, vandentiekio, dujų.

Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Sodinant želdinius, svarbu laikytis atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, nurodytų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr.

Atstumai iki kaimyninio sklypo ribos sodinant želdinius

• Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
• Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
• Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Statybos inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc.

Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

tags: #vandentiekio #tinklai #privaciame #sklype