Zujų kaimas, esantis Vidiškių seniūnijoje, Ukmergės rajone, garsėja ne tik savo gamtos grožiu, bet ir turtinga istorija. Ši vietovė mena svarbius Lietuvos įvykius, partizanų kovas ir kultūros paveldo objektus. Straipsnyje apžvelgsime Zujų kaimo istoriją, atkreipdami dėmesį į jo sodybas, gamtą ir svarbius istorinius įvykius.
Lietuvos reljefas.
Gamta ir Kraštovaizdis
Ramiai gamtoje pailsėti, upės tėkmės paklausyti keliauk prie Šventosios, bėgančios per Ukmergės kraštą. Slėnyje susiformavę daug įspūdingų atodangų, o ties Zujų kaimu - išties svaiginančio aukščio krantai! Šiose terasose įrengtos laužavietės bei pavėsinės, tad galėsi surengti iškylą ir kraštovaizdžiu pasigėrėti.
Šiose apylinkėse apsilankyti tikrai verta, nes tai pilių ir dvarų kraštas, be to, gausu įspūdingų gamtos paminklų: piliakalnių, vaizdingų upių ir ežerų slėnių, atodangų...
Istoriniai Įvykiai ir Partizanų Kovos
1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Taryba, pirmininkaujama Jono Basanavičiaus, vienbalsiai priėmė, pasirašė ir paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Šią dieną sveikinimai Vasario 16-osios proga tampa įkvėpimu didžiuotis savo šalimi ir branginti jos nepriklausomybę.
Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai.
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje vyko aršios partizanų kovos prieš sovietų okupaciją. Kauno krašto šiaurinėje dalyje veikė partizanų junginiai, apie kurių veiklą mažai užsiminta. Tačiau jų istorija yra svarbi siekiant objektyvesnio visuomenės požiūrio į tragiškąjį istorijos laikotarpį.
Ši knyga remiasi partizanų dokumentais bei spauda, laisvės kovos sąjūdžio dalyvių atsiminimais. Pavyzdžiui, 1944 m. liepos mėn. Raudonoji armija įžengė į Lietuvą, ir jau 1944 m. liepos 17 d. buvo paskelbta direktyva Nr. 1, kuri nurodė rengtis partizaniniam karui.
Ukmergės rajone, Zujų kaime, 1945 m. vasario 16 d. NKVD agentas Aleksandras pranešė, kad apie 30-50 partizanų būrys, vadovaujamas Zigmo Kacevičiaus-Genijaus iš Gilučių kaimo (Žaslių valsčiaus), ragino jaunus kaimo vyrus stoti į partizanų būrius.
2025 m. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informuoja, kad vadovaudamasis Rusijos Federacijos piliečių, vykstančių supaprastintu tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2025 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr.
Prisikėlimo Apygarda
1948 m. rugpjūčio mėn. buvo nustatytos ribos tarp Prisikėlimo ir Algimanto apygardų. Rytų pusėje - Kriukai, Pašvitinys, Lygumai, Stačiūnai. 1948 m. liepos 8 d. Lietuvos žalioji rinktinė buvo įjungta į Prisikėlimo apygardą. Rinktinės vadu buvo išrinktas vakarinės dalies vadas P. Masilaitis-Virpša, o štabo viršininku - rytinės dalies vadas V. Česnakavičius-Valas.
Tačiau praktiškai rinktinės liko dvi, o V. Česnakavičius nuo 1948 m. d. veikė Kėdainių apskrityje. Apygardos štabe susitelkė kūrybingi ir darbštūs pareigūnai: P. B. Liesis ir Vyt. Šniuolis, kuris buvo dailininkas. Jie parengė partizanų dainų ir eilėraščių antologiją „Kovos keliu žengiant".
Kultūros Paveldas ir Dvarai Ukmergės Krašte
Ukmergės kraštas garsėja ne tik gamta, bet ir kultūros paveldu. Čia galima aplankyti įspūdingus dvarus, menančius turtingą Lietuvos praeitį.
Siesikų pilis.
- Taujėnų dvaras: Vienas įspūdingiausių ir labiausiai išpuoselėtų dvarų, su gražiai sutvarkytu parku.
- Užugirio dvaras: Priklausė Antanui Smetonai, kuris su šeima čia leisdavo vasaras. Dvare galima apžiūrėti Prezidento, žmonos ir vaikų miegamuosius, susipažinti su jo darbo diena, tarpukario kultūra bei mada.
- Siesikų pilis: Vienas ankstyviausių ir mistiškiausių renesansinių statinių Lietuvoje.
- Lyduokių dvaras: Manoma, jog tai seniausias dvaras Ukmergės rajone, minimas dar 1499 m. Išliko tik kai kurie autentiški fragmentai.
- Vaitkuškio dvaras: XVI a. statytas dvaras, kurio rūmų bokštas ir oranžerijos griuvėsiai paskelbti regioninės reikšmės architektūriniu ir istoriniu kultūros paveldo objektu.
- Šventupės dvaras: Dailus baltas dvarelis su keturiomis frontoną remiančiomis kolonomis, kuriuo rūpinasi Šventupės bendruomenė.
2026 m. Valakupių reabilitacijos centras kartu su ARV-Auto, kviečia asmenis, turinčius judėjimo sutrikimų, nemokamai mokytis vairuoti ir įgyti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą! Tai puiki galimybė tapti savarankiškesniems, lengviau keliauti, susitikti su draugais ar įsilieti į darbo rinką.
Gaisrai ir Gelbėjimo Darbai
Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 85 gaisrų ir atliko 115 gelbėjimo darbų. Žūčių gaisruose išvengta, gaisruose traumuoti 2 žmonės.
- Balandžio 21-ąją pro šalį važiuojantis žmogus pranešė, kad Taujėnų seniūnijos Lėno kaime dega miškas. Atvykus ugniagesiams aplink sodybą degė žolė.
- Balandžio 23-ąją, 18.35 valandą, gautas pranešimas, kad Želvos seniūnijos Rimeisių kaime dega ūkinis pastatas ir pirtis. Kai atvyko ugniagesiai, medinis ūkinis pastatas skendėjo liepsnose, stogas buvo įgriuvęs. Pastatas, kuriame buvo įrengta pirtis ir garažas, sudegė visiškai.
- Penktadienį, 09.32 val., gaisras kilo Ukmergės rajone, Zujų kaime, paukščių fermoje. Atvykus ugniagesiams, iš mūrinio paukščių fermos pastato veržėsi dūmai. Gaisro metu apdegė 50 kv.
Taip pat ugniagesiai gelbėtojai vyko į įvairius gelbėjimo darbus, įskaitant skenduolio paiešką Nemune ir pagalbą žmonėms, kuriems sutriko sveikata.
I Pėstininkų DLK Gedimino Pulkas Ukmergėje
Po nepriklausomybės atkūrimo 1918 metų vasarį, Lietuvos valstybės padėtis buvo itin sudėtinga. Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulkas buvo pradėtas formuoti Vilniuje 1918 m. lapkričio mėn. 23 d. ministro pirmininko ir Krašto apsaugos ministro profesoriaus Voldemaro įsakymu. 1923 - 1939 m. pulkas dislokavosi Ukmergėje Kauno-Deltuvos-A. Smetonos gatvių rajone.
I p. DLK Gedimino pulkas buvo neatsiejama Ukmergės visuomeninio gyvenimo dalis. Šventėse miestiečių akis džiugindavo karių paradai, lydimi pulko orkestro, kariuomenės diena buvo iškilmingai minima miesto aikštėje, kariuomenės ir visuomenės suartėjimo šventės proga gyventojai galėdavo lankytis kareivinėse ir susipažinti su karių gyvenimo sąlygomis.
Šeimos Istorija Kauno Name
Šie namai įspūdingi savo erdvėmis, interjeru, jame gyvenusių ir gyvenančių žmonių istorijomis. 1959 metų statybos name vietą randa daiktai iš prosenelių Katilių sodybos, senelių ir tėvų kolekcijos, o dalis - įsigyti jau Teodoro ir Kristinos. Namai nuolat pildėsi, pilnėjo, sluoksnis po sluoksnio jungėsi į organišką visumą. „Užsukus galima pamanyti, kad namai visada taip atrodė, bet iš tiesų jie nuolat keitėsi. Namai tikri, jie nėra užkonservuoti“, - sako Kristina, o Teodoras antrina, kad namuose kiekvienas daiktas turi istoriją.
Virtuvėje dėmesį iškart patraukia tarpukarinis bufetas ir didelis pečius. Šalia virtuvės - erdvi svetainė, sujungta su buvusiomis Teodoro senelio - dailininko, skulptoriaus, profesoriaus Viktoro Palio dirbtuvėmis. Ši svetainės-studijos erdvė išties įspūdinga, nuo daiktų gausos raibsta akys. Beveik visas sienų plotas uždengtas Teodoro senelio ir kitų autorių darbais, lentynos pripildytos knygomis, albumais, kambaryje keli biustai, ant palangių puikuojasi vazos, kurias viena kitai dovanojo Kristina ir Teodoro mama Rūta.
Ant 1927 metų gamybos stalo, priklausiusio Viktorui Paliui, stovi senas laidinis telefonas, ant kurio „pilvo“ užrašytas smetoniškas namų numeris. Jį visai neseniai antikvariate rado Teodoro draugas - taip telefonas netikėtai po daugelio metų klaidžiojimo grįžo ant stalo.
Antrame namų aukšte, kuriame įrengta dar viena virtuvė, keli kambariai šeimai, svečių kambarys, randame nuosaikesnę, minimalesnę šių namų versiją, bet ir čia gausu istorijas pasakojančių daiktų. Virtuvėje puikuojasi senas pečius, atkeliavęs iš Katiliškių kaimo ir priklausęs Teodoro proseneliams. Vyro močiutė laikė jį namų rūsyje ir jame kepė pyragus bei kugelį.
Visi trys šeimos vaikai - dvyniai Jurgis Rimvydas ir Viktoras Vaidotas bei jaunėlė Rūta - pasirinko architektūros studijas. Šiuose namuose gimė ir Teodoras. „Seneliai iki pat mirties gyveno pirmame namų aukšte, o tėvai buvo įsikūrę antrame. Po senelių mirties tėvai apsigyveno pirmame, o mums buvo užleistas visas antras aukštas. Tai palengvino asmeninės erdvės kūrimą, galėjome įsirengti moderniau“, - apie kartų judėjimą namuose pasakoja Teodoras, pastebintis, kad pastaruoju metu vis daugiau laiko pradeda leisti pirmame aukšte.
Saugant tarpukario palikimo dalį, formuojasi ir ryšys su miestu. Teodoras neslepia mėgstantis įsitraukti į aistringas diskusijas apie Kauno istoriją ir paveldą. Kristina mokslinius darbus rašė apie privačius gyvenamuosius namus Žaliakalnyje, per kuriuos ir vystėsi meilė šiam miestui.