Ne visi žmonės sudaro testamentą: tai kainuoja, be to, kai kurie žmonės iš anksto negalvoja apie savo mirtį. Todėl svarbu žinoti, kas turi teisę į butą pagal įstatymus.
Pagal įstatymus, į butą pretenduoja:
- Palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
- Palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai, jei aukščiau įvardytų artimųjų nėra (arba jie atsisakė palikimo).
Tuo atveju, jei dalis vaikų dar gyvi, o dalis - jau mirę, bet yra gyvi tų mirusių vaikų vaikai, tai tie gyvieji mirusių vaikų vaikai paveldi tą patį, ką būtų paveldėję tie mirę vaikai.
Tuo atveju, jei dalis vaikaičių/tėvų dar gyvi, o dalis - jau mirę, bet yra gyvi tų mirusių vaikaičių vaikai, tai tie gyvieji mirusių vaikaičių vaikai paveldi tą patį, ką būtų paveldėję tie mirę vaikaičiai.
Jei yra daugiau nei vienas tame pačiame punkte surašytas artimasis - jie paveldi turtą lygiomis dalimis (nebent kuris nors palikimo atsisako). Pavyzdžiui, jei vaikų palikėjas neturėjo, bet yra gyvas jo tėvas ir du vaikaičiai - tai jie visi trys paveldės po lygiai turto.
Namų apyvokos/apstatymo daiktus paveldi tas iš aukščiau nurodytų artimųjų, kuris paskutinius metus gyveno su palikėju [CK 5.14].
Tačiau yra ir tam tikrų apribojimų:
- Jeigu yra gyvi vienas, du, arba trys palikėjo vaikai, sutuoktinis paveldi ketvirtį turto (o vaikai po lygiai išsidalija likusį).
- Nepaveldi tie, kurie paslėpė, klastojo, sunaikino testamentą. Taip pat nepaveldi turto tėvai, kurių valdžia apribota.
- Nieko nepaveldi sutuoktinis, jei buvo nustatyta separacija, jei teismas nustato pagrindą skyryboms dėl sutuoktinio kaltės ar buvo pagrindas pripažinti santuoką negaliojančia.
Įvaikiai ir įtėviai laikomi vaikais/tėvais: jie paveldi turtą savo naujojoje šeimoje, bet nieko nebepaveldi senojoje (biologinėje).
Palikimo priėmimas pagal testamentą
Santuokos metu įgytas turtas
Po santuokos sudarymo sutuoktinių turtas įgyjamas bendrąja jungtine nuosavybe. Tai reiškia, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis, individualios veiklos pajamos, kitos pajamos ir įgyjamas kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas tampa sutuoktinių bendrąja nuosavybe ir jiems abiems priklauso po lygiai.
Įstatymai numato išimtis, kada po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas (pajamos) yra kiekvieno sutuoktinio asmeninis, pavyzdžiui, turtas bus laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe, jeigu yra sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
Asmenine sutuoktinio nuosavybe laikomi sutuoktinio asmeninio naudojimo daiktai (pavyzdžiui, rūbai); lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui (pavyzdžiui, įrankiai); lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ir kita.
Taip pat po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas gali būti laikomas kiekvieno sutuoktinio asmeniniu, kai sutuoktiniai yra sudarę vedybinę sutartį ir joje nusimatę, kad, pvz., sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis (pajamos) ir (ar) įsigytas kilnojamasis turtas (pavyzdžiui, automobilis), nekilnojamasis turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Taigi, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties, taip pat jeigu gautos lėšos yra iš darbo užmokesčio, individualios veiklos pajamų, toks turtas po santuokos sudarymo bus laikomas įgytas sutuoktinių bendrai ir priklausys jiems po lygiai.
Pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę, santuokoje įsigytas turtas iš už vieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar individualios veiklos sukauptų piniginių lėšų, nėra laikomas įgytu vieno sutuoktinio asmeninėmis lėšomis ir netampa išimtinai tik jo nuosavybe.
Vienas sutuoktinis gali įgyti turto (tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo) asmeninės nuosavybės teise, jeigu turto įgijimo metu aiškiai išreiškia valią turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise ir yra kito sutuoktinio sutikimas. Taigi, skaitytoja galėtų santuokoje įsigyti nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise, jeigu kitas sutuoktinis išreikštų rašytinį sutikimą, tokiu atveju sutuoktinis išreiškęs sutikimą prarastų teisę pretenduoti į įsigytą turtą.
Svarbu žinoti ir tai, kad jeigu vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas santuokos metu pagerintas abiejų sutuoktinių lėšomis (ar darbu), tokiu atveju sutuoktinis, kuris pagerino ir (ar) investavo asmenines lėšas į kito sutuoktinio turtą, turėtų teisę į piniginę kompensaciją už pagerinimus ar net prašyti pripažinti turtą bendru abiejų sutuoktinių.
Turto dalybos skyrybų atveju
Skyrybų metu dalinant sutuoktinių įgytą turtą po santuokos sudarymo, vadovaujamasi bendra taisykle (prezumpcija), kad visas turtas tarp sutuoktinių dalinamas pusiau po ½ dalį, tačiau įstatymas numato, jog nuo lygių dalių principo gali būti nukrypstama, pavyzdžiui, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Apibendrinant, jeigu sutuoktiniai nėra susitarę dėl kitokio teisinio režimo, pagal įstatymą jų sutaupytos lėšos iš darbo užmokesčio ir/ar individualios veiklos pajamų būtų pripažįstamos bendromis ir todėl santuokos nutraukimo metu kaip ir kitas santuokoje įgytas turtas gali būti dalinamos.
Santuokos metu yra galimybė įsigyti nekilnojamąjį turtą vieno sutuoktinio vardu, tačiau siekiant išvengti galimų ginčų dėl turto padalijimo santuokos nutraukimo atveju, rekomenduojama sudaryti vedybinę sutartį, kurioje galima susitarti dėl tokio teisinio režimo visam ar konkrečiam turtui, arba aiškiai notarine tvarka išreikšti sutuoktinių valią dėl konkretaus turto įgijimo vieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise.
Tai yra tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir esant būtinumui rekomenduojama kreiptis į teisininką individualiai konsultacijai.
tags: #kas #pretenduoja #i #buta