Didėjant aplinkos oro taršai, gali atrodyti, kad namai yra ta vieta, kurioje tikrai saugu. Deja, šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad patalpų viduje oras gali būti užterštas netgi iki dešimt kartų labiau nei lauke. Patalpų oro kokybė priklauso ne tik nuo oro judėjimo greičio, bet ir nuo drėgmės bei kitų mikroklimato parametrų. Minėtus mikroklimato parametrus reglamentuoja higienos norma „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų mikroklimatas“.
Grynas ir švarus oras yra viena svarbiausių gyvybės egzistavimo sąlygų. Suaugęs žmogus per parą sunaudoja apie 30 kg, arba 25 tūkst. litrų oro. Pasaulyje kasmet dėl apsinuodijimų patalpose miršta apie 4,3 mln. žmonių.
Šiuo metu, kada daug laiko praleidžiama vidaus patalpose labai svarbūs yra mikroklimato parametrai. Mikrobinė tarša, šimtai virusų ir grybelių patalpose lemia įvairius sveikatos sutrikimus. Oro teršalams ypač jautrūs kūdikiai, maži vaikai, pagyvenę žmonės.
Patalpų oro taršos šaltiniai ir pasekmės
Mus supančioje namų aplinkoje yra gausybė oro taršos šaltinių. Tai buitiniai elektroniniai prietaisai, patalpų apdailai ir baldų eksploatacijai naudojamos sintetinės medžiagos, patalpoms valyti ir grožio procedūroms reikalingos kosmetikos ir buitinės chemijos priemonės. Sintetinės medžiagos naudojamos statybose ar patalpų apdailai, baldai, elektroniniai prietaisai, plačiai paplitę buityje, tabako dūmai ir daugelis kitų veiksnių.
Patalpų oro teršalai gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus, kuriems apibūdinti vartojamas terminas „nesveiko pastato sindromas“. Šis terminas naudojamas apibūdint simptomų, susijusių su konkrečiu pastatu, rinkiniui. Jei minėti simptomai žmogui, kurį laiką nesilankant patalpose pranyksta, o negalavimų požymiai ir vėl atsinaujina į jas grįžus, juos galima sieti su patalpų oro tarša.
Patalpų oro kokybės įtaka sveikatai
Optimalūs mikroklimato parametrai
Jie yra skirtingi šiltuoju ir šaltuoju metų laikais. Oro temperatūra žiemą turi būti 18-22 laipsniai šilumos, santykinė drėgmė - 35-60 proc., oro judėjimo greitis - 0,05-0,15 m/sek.
Drėgmės svarba
Dažnai šildymo sezono metu drėgmė patalpose nukrenta žemiau rekomenduojamo lygio. Tuo tarpu drėgmei patalpose viršijant 70 proc., gali susidaryti pelėsiai. Pelėsiai namų aplinkoje ne tik gadina buitinę techniką, baldus, bet, svarbiausia, gali būti viena iš alergijų, bronchinės astmos ar kitų ligų priežasčių. Kai drėgmė patalpose viršija 70 proc., gali susidaryti pelėsiai. Jie išskiria mikotoksinus, kurie pasižymi neurotoksiniu poveikiu ir silpnina imunitetą.
Dažnai šildymo sezono metu drėgmė patalpose nukrenta žemiau rekomenduojamo lygio ir gali sumažėti iki 20 proc. - kaip dykumoje. Toks sausas oras išdžiovina nosies ir gerklės gleivinę.
Vėdinimo svarba
Kad mikroklimatas būtų palankus, tam būtinas šviežias oras. Tai oras, kuris patenka į patalpą iš lauko. Vėdinimas vyksta tuomet, kai vidaus patalpų oras išleidžiamas į išorę, o iš lauko paimamas oras įleidžiamas į patalpas. Tinkamas patalpų vėdinimas yra vienas iš susirgimų ūmiomis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis prevencijos veiksnių.
Nevėdinamose patalpose sparčiai daugėja anglies dvideginio, kurį iškvepia namų gyventojai. Šių dujų perteklius ne tik sumažina darbingumą, bet gali sukelti pasikartojančius galvos skausmus.
Oro kokybę galime pabloginti naudojant įvairius smilkalus, deginant žvakes. Smilkalų sudėtyje yra kietųjų dalelių, kurios itin lengvai patenka į plaučius ir sunkiai pasišalina iš organizmo. Dėl dulkių ir kitų dalelių žmogus gali susirgti ūmiu akių ar gerklės uždegimu. Žmonės, dirbantys arba gyvenantys nevėdinamose, drėgnose, apipelijusiose patalpose, net 75 proc. dažniau serga kvėpavimo takų ligomis.
Patalpų oro taršos šaltiniai ir poveikis
Praktiniai patarimai, kaip pagerinti patalpų oro kokybę
- Net ir žiemą nepamiršti gyvenamųjų patalpų vėdinti reguliariai (bent kelis kartus per dieną).
- Geriausia patalpas vėdinti intensyviai, bet trumpai (maždaug nuo kelių iki dešimties minučių, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros), negu po truputį ir ilgą laiką. Efektyviausiai kambariai išvėdinami sudarant skersvėjį. Patalpas, sudarant skersvėjį, reikia vėdinti, kai jose nėra žmonių.
- Didelę drėgmę patalpose galime mažinti, ribodami jos išsiskyrimą (pvz., naudodami garų surinktuvus) ir šildydami būstą. Gyvenamosiose patalpose taip pat nereikėtų džiovinti skalbinių. Net ir šaltuoju metų laiku namuose reikėtų palaikyti 35-60 proc. drėgmę.
Tam, kad oras patalpoje būtų kokybiškas, jis neturi užsistovėti. Geriausia patalpas vėdinti intensyviai, bet trumpai (nuo kelių iki dešimties minučių, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros), nei po truputį ir ilgą laiką. Efektyviausiai kambariai išvėdinami sudarant skersvėjį. Ypač gerai reikia vėdinti vonią, tualetą, virtuvę, palėpę ir rūsį. Net ir šaltuoju metų laiku namuose reikia palaikyti 35-60 proc. drėgmę.
Siekiant užkirsti kelią koronaviruso ar gripo viruso plitimui, būtina nepamiršti, kad tai viena iš apsisaugojimo priemonių ir būtina tinkamai vėdinti patalpas namuose. Jei rasoja langai, vadinasi, patalpų vėdinimas blogas.
Gyvenamosiose bei visuomeninės paskirties patalpose turėtų būti palaikoma 35-60 proc. santykinė oro drėgmė. Tinkamą patalpų drėgmės lygį geriausia užtikrinti natūraliai vėdinant patalpas. Oro drėkintuvai turėtų būti naudojami ypač atsargiai (kai nėra galimybių vėdinti natūraliai). Mat juose naudojamo vandens temperatūra yra palanki legionella bakterijoms atsirasti ir daugintis (20-50 o C). Naudojant drėkintuvus, būtina laikytis naudojimo instrukcijų, tinkamai juos valyti ir dezinfekuoti. Primename, kad legionella bakterija į žmogaus organizmą patenka per vandens purslus (o ne geriant vandenį), o oro drėkintuvai veikia būtent tokiu principu.
Reguliariai bent keliskart per dieną plačiai atidarykite langus ir išvėdinkite patalpas. Naudokite oro drėkintuvus namams. Internete galime rasti labai daug liaudiškų patarimų orui drėkinti, pavyzdžiui, ant radiatorių kabinti drėgnus skalbinius, statyti indus su vandeniu ir t. t. Tačiau šie būdai yra ne itin veiksmingi, kadangi patalpos nėra nuolat drėkinamos, taip neįmanoma reguliuoti drėgmės lygio, todėl žalos gali būti daugiau nei naudos.
Optimalia patalpų temperatūra laikoma 18-22 laipsnių šiluma. „Kai lauko temperatūra mažesnė nei 10 laipsnių šalčio, langus reikėtų atverti bent dukart per dieną - ryte ir vakare, o patalpas vėdinti trumpai, bet intensyviai. Įrodyta, jog efektyviau yra plačiai atverti visus langus porai minučių nei laikyti juos truputį pravertus gerą valandą. Žiemą patariama patalpas vėdinti sudarant skersvėjį, nes tokiu būdu oras pasikeičia labai greitai, o medžiagų paviršiai nespėja atvėsti. Žinoma, tokioje patalpoje vėdinimo metu būti nereikėtų. Toms dešimčiai minučių tiesiog išeikite į kitą kambarį, o jei esate biure - išeikite su kolegomis trumpam paplepėti, ar aptarti svarbiausių reikalų“, - patarė Ž.
Vėdinimo dažnumas priklauso nuo veiklos, kuria užsiimame namuose. Vėdinant patalpas reguliuojama ir jų drėgmė. Ypač kruopščiai vėdinti turėtų tie, kurie namuose rūko.
Oro kaita gyvenamosiose patalpose būtina.
Esant prastai patalpų oro kokybei susidaro palankios sąlygos infekcinių ligų sukėlėjų plitimui.
Anglies dioksidas (CO2) - bespalvės, bekvapės, rūgštaus skonio dujos. CO2 išsiskiria kvėpuojant žmogui ir gyvūnams, degant kurui ir oksiduojantis daugeliui organinių medžiagų.
Vidaus oro tarša patalpoje vyksta ne tik dėl išorės priežasčių, bet ir dėl žmonių buvimo joje. Kuo daugiau žmonių, tuo didesnė oro tarša. Žmogus išskiria bioteršalus, nemalonius kvapus, o tai nulemia komforto stoką patalpoje.
Jei patalpoje santykinis oro drėgnis nukrinta iki 15 %, poveikis imuninei sistemai tampa kritinis. Čia svarbu pridurti, kad virusų raidai vidaus ore sąlygas sukelia ir temperatūra. Žemesnė nei +17 °C ir aukštesnė nei +28 °C patalpos temperatūra neigiamai veikia mūsų imuninę sistemą.
CO2 dujos patalpoje atlieka viruso pernešėjų vaidmenį. Patys virusai neturi sparnų ir patalpoje neskraido. Patekę vidun jie prikimba prie patalpoje tvyrančių CO2 dujų ir ima cirkuliuoti uždaroje erdvėje. Jei CO2 lygis patalpoje viršija 1 000 ppm (angl. particles per million - liet. „dalelių skaičius“), imame kvėpuoti vieni kitų burnos oru. O apsikeisdami CO2 apsikeičiame ir prie jų prikibusiais virusais.
Taigi, susumuojant sveikatai neigiamus temperatūros, drėgnio ir CO2 rodiklius, patalpoje susikuria tokia klimato terpė, kurioje virusai ima daugintis ir plisti. Jei patalpoje nėra stebimi oro kokybės rodikliai ir ypač jei patalpa yra netinkamai vėdinama, virusams palankios oro sąlygos viduje užsistovi ir pastatas ar patalpa „suserga“. Tai ir vadinama sergančio pastato sindromu.
Ekonominis aspektas
Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, dirbantys minimaliai vėdinamose patalpose, net 50 proc. dažniau serga kvėpavimo takų ligomis. Dėl šios priežasties kenčia darbo produktyvumas, patiriami finansiniai nuostoliai.
Ekonomikai yra svarbūs trys skirtingi parametrai, susiję su vidaus klimato stebėsena:
- a) darbuotojų produktyvumo nuosmukio kaštai;
- b) darbuotojų sergamumo ir dėl to patiriamo pridėtinės vertės (kūrimo) nuosmukio kaštai;
- c) tiesioginiai energijos pereikvojimo pastatuose kaštai.
Skaičiavimas visuomenės sveikatos srityje nepalieka abejonių, kad prevencija visuomet yra pigiau nei intervencija ir gaisrų gesinimas. Taupymas vidaus oro kokybės sąskaita turi pamatuojamų ekonominių padarinių.
Dar 2012 m. jungtinės inžinerijos ir ekonomikos mokslų tyrėjų grupės pristatytoje studijoje teigiama, kad dėl prastos vidaus oro kokybės JAV ekonomika kasmet praranda 168 mlrd. JAV dolerių. Australijos visuomenės sveikatos kaštai, sietini su prasta vidaus oro kokybe, siekia 12 mlrd. dolerių.
Tik laiko klausimas, kada komercinio nekilnojamojo turto (NT) vertė ar jo patrauklumas nuomai ims tiesiogiai priklausyti ir nuo patalpų vidaus klimato rodiklių. Komercinio NT konsultacijų kompanijos „Real Game“ partneris Aurimas Maldūnas teigia, kad jau dabar Lietuvoje, įmonėms ieškant patalpų biuro nuomai, oro kokybė yra vienas pagrindinių reikalavimų.
Skirtingi moksliniai tyrimai vienareikšmiškai patvirtina, kad aukštas CO2 lygis patalpoje slopina kognityvines žmogaus funkcijas, susijusias su skaičiavimu, skaitymu, teksto suvokimu ir sprendimų priėmimu. CO2 kreivei patalpoje padidėjus 400 ppm, žmogaus kognityvinės funkcijos nuslopsta 20 %. Tad jeigu jūsų biure CO2 lygis pakilo iki 2 000 ppm, jūsų darbuotojai tampa tiesiog neproduktyvūs, neatidūs, nuvargę, dirglūs ir nepatenkinti.
Žurnale „Environmental Journal of Research and Public Health“ paskelbti moksliniai tyrimai rodo, kad jei įmonė į patalpų oro kokybės gerinimą investuoja vos 40 JAV dolerių vienam darbuotojui per metus, darbuotojų produktyvumas padidėja, o investicijos grąža siekia 6 500 JAV dolerių. Harvardo T. H. Chan visuomenės sveikatos mokyklos atliktame tyrime nustatyta, kad, pagerinus patalpų oro kokybę, sprendimų priėmimo rezultatai padidėja net 101 procentu.
Pastatai sunaudoja iki 60 % visos pagaminamos energijos. Iki 30 % šios energijos sunaudoja šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) inžinerinės sistemos. Biure įdiegus vidaus oro kokybės stebėsenos sistemą, pagal gaunamus duomenis galima tiksliai valdyti biuro klimatą. Tai sumažina ne tik verslo kaštus, bet ir pastatų neigiamą poveikį aplinkai.
Kai kalbama apie butus, vidaus klimato stebėsena taip pat kuria vertę - tiek sveikatos, tiek ir ekonominę. Pastaroji atsiskleidžia tuomet, kai, pvz., rekuperatorių imame valdyti pagal tikslius patalpų oro kokybės parametrus. Be vidaus oro kokybės duomenų rekuperacinė sistema paprastai veikia arba neefektyviai, arba per efektyviai. Vidaus oro kokybės matuokliai leidžia pamatyti, kada, kiek ir kokiu galingumu reikia naudoti rekuperatorių.
Lietuva pagal mirtingumą dėl vidaus oro taršos yra 8-oje vietoje iš 38 šalių (pagal „Utility Bidder“ sudarytą vidaus oro taršos indeksą).
Dabar tiksliai žinoma, kad, užtikrinus nuolatinę patalpų klimato rodiklių stebėseną ir atitinkamai sureguliavus patalpų vėdinimą, sezonines epidemijas ir net pandemijas galima sumažinti 83 %.
Vidaus klimatą sudaro dviejų tipų dedamosios: natūralios ir taršos.
- Natūralios vidaus klimato dedamosios yra temperatūra, santykinis patalpų oro drėgnis, slėgis, šviesa.
- Taršos dedamosios yra anglies dioksidas (CO2), lakieji organiniai junginiai (patalpos ore tvyranti chemija), kietosios dalelės.
Neprižiūrimas vidaus klimatas gali virsti palankia terpe veistis virusams, plintantiems oro lašeliniu būdu. Tai nutinka sezoniškai. Dėl nuolatinės vidaus oro kokybės stebėsenos galima matyti, kuriose patalpose, kaip ir kada susikuria virusams daugintis ir plisti palanki oro terpė.
Yra žinoma, kad oro lašeliniams virusams nepalanki santykinio oro drėgnio terpė patalpoje yra 40-60 %. Žemesnis ar aukštesnis oro drėgnio lygis patalpoje sukuria palankią terpę veistis virusams.
tags: #zmogaus #sveikatai #palanki #patalpu #temperatura