Persikėlimas į Suomiją gali būti puikus pasirinkimas ieškantiems naujų galimybių ir gyvenimo kokybės. Jei svarstote galimybę įsigyti būstą Suomijoje, svarbu žinoti apie naujausias tendencijas ir kainas.
Statistika rodo, kad daugiau nei 70% siūlomo turto pardavimo Suomijoje yra sutelktas Helsinkio metropolinėje zonoje, kurioje šiandien gyvena apie 1,1 mln. gyventojų. Helsinkyje gyvena apie 600 tūkst. gyventojų, ir manoma, kad iki 2030 m. jų skaičius augs. Atrodytų, kad šalyje, kur vidutinis darbo užmokestis siekia apie 3 tūkst. eurų (2013 m. duomenys), gyvenamojo būsto statybos klesti.
Suomijoje kuriasi nauji gyvenamieji rajonai, o jau išvystytose vietovėse nekilnojamojo turto vystytojai nebijo griauti senų pastatų ir statyti naujus. Vienas iš tokių pavyzdžių - Merenkulkijanranta rajonas Helsinkyje. Saloje įsikūrusiame, prabangiame rajone per keletą metų užgimė naujas daugiabučių projektas, kuriame butų kainos siekia iki 3,5 mln. eurų.
Būsto Įperkamumas ir Nuosavybės Santykis Lietuvoje: Lyginamasis Aspektas
Dėl sparčiai augančių kainų ir didėjančio Euribor įperkamumas Vilniuje 2023 metais gana smarkiai sumažėjo. CITUS analitikai paskaičiavo, kokios vertės būstą gali nusipirkti du žmonės uždirbantys vidutines algas (vertinant tų metų vidutinį Euribor). 2022 metais galėjome nusipirkti būstą su bendraskolininku už 252 000 Eur, o 2023 metais vos už 188 000 eurų.
CITUS analitikai taip pat paskaičiavo, kiek metų atlyginimų reikėtų atsidėti, norint įsigyti tokį patį būstą 2021 metais ir 2023 metais. Darydami prielaidą, kad taupantysis atsideda visą gaunamą atlyginimą galime pastebėti, kad Vilnius buvo vienas įperkamiausių miestų 2021 metais Europoje. Uždirbant vidutinį atlyginimą ir siekiant įsigyti 50 kv. m 2 kamb. būstą reikėjo sutaupyti beveik 8 metų atlyginimus. O norint įsigyti tokį patį būstą 2023 metais - jau reikia 9,36 metų vidutinių atlyginimų. 2023 metais įperkamumas Vilniuje tapo prastesnis nei Amsterdame, Briuselyje ir Taline.
Mažėjant įperkamumui svarbus ir nuosavybės santykis. Pasak CITUS analitikų, 2022 m. Lietuva yra 5-oje vietoje Europos Sąjungoje pagal nuosavybės turėjimą. Net 88,60 % gyventojų turi savo būstą, 72,6% iš jų - be paskolos, likusieji 16 % turi hipoteką. Santykis tarp nuosavame ir nuomojamame būste gyvenančių žmonių keičiasi, pvz.: 2019 metais besinuomojančių buvo tik 9,7 %, 2022 metais - 11,4 %.
Manoma, kad nuosavybės mažėjimo tendencija išliks ir priartės prie ekonomiškai stipresnių šalių rodiklių, kuriuose nuomininkų procentas viršija savininkų. Tačiau sostinėse nuosavybės santykis yra dar mažesnis. Pavyzdžiui, Berlyne turinčių savo turtą žmonių yra vos 15%, o Vokietijoje - 46,7%. Tai pastebima ir Vilniuje, kadangi Lietuvoje turinčių nuosavybę yra 88,60 %, o Vilniuje - 78,00 %. Gyventi sostinėje žmonės siekia dėl geresnių gyvenimo sąlygų, darbo galimybių, aukštųjų mokyklų, prestižo ir kitų privalumų, o turtas tokioje vietoje turi žymiai aukštesnę kainą, kuri daliai pirkėjų yra nepasiekiama.
Dar viena priežastis, kodėl nuosavybės santykis mažėja yra didelis gyventojų prieaugis. Per pastaruosius 5 metus į Vilnių kasmet atvyksta po ~9000 gyventojų. Penktadalis Lietuvos gyvena Vilniuje ir šis skaičiuos nuolat auga. Per pastaruosius 2 metus į Vilnių atvyko rekordinis kiekis - net 27 tūkst. naujų gyventojų, o būsto pasiūla nepadidėjo. Atsižvelgiant į tai, kad per 2 metus Vilniuje buvo nupirkta kiek daugiau nei 4000 pirminės rinkos būstų, CITUS analitikai prognozuoja, jog laukiančiųjų pirkėjų yra beveik 4 kartus daugiau nei visa Vilniaus būsto pasiūla.
Daugelis pirkėjų šiuo metu laukia, tačiau „atėjus palankesniam laikui pirkti“ jie galimai neras, ko ieško, nes plėtotojai nėra pajėgūs tokiu greičiu pildyti pasiūlos. Žiniasklaidoje garsiai kalbama apie krentančias NT kainas kitose šalyse, tačiau lyginant 2023-Q2 su 2022-Q2 būsto kainos vidurkis Euro zonoje nukrito vos 1,7 %. Nežymiam kainų kritimui įtakos praėjusį laikotarpį turėjo kelios šalys, kuriose yra didelė būsto imtis (Vokietija, Švedija, Danija, Suomija), tuo tarpu likusiose 19 Europos šalių kainos kilo. Minėtose šalyse infliacijos kilimas ir Euribor tapo nebepakeliamas gyventojams, tad buvo mažinamos kainos, tačiau dabar, situacijai gerėjant, kainos vėl auga.
Būsto įperkamumo pokyčiai Vilniuje (2021-2023 m.)
| Metai | Būsto vertė, kurią galima įsigyti su bendraskolininku (Eur) | Metų atlyginimų, reikalingų įsigyti 50 kv. m būstą |
|---|---|---|
| 2021 | N/A | ~8 |
| 2022 | 252 000 | N/A |
| 2023 | 188 000 | 9,36 |
„YIT“ Požiūris į Tvarią Aplinką
Vienos iš lyderiaujančių Suomijoje statybų bendrovės „YIT“ viceprezidentas Juha Kostiainen teigia, kad bendrovė daug dėmesio skiria ne atskirų daugiabučių statybai, o tvarios aplinkos gyvenamųjų rajonų kūrimui. Kuriant naują koncepciją derinami socialiniai, aplinkosauginiai ir ekonominiai aspektai. Kuriant naujas gyvenvietes mąstoma apie bendruomeniškumo kūrimą, saugumą, žaliąsias zonas, atsinaujinančių išteklių naudojimą, ilgalaikį būsto patrauklumą, kaštų efektyvumą.
Sudėtingos Statybos
Minėtame rajone per aštuonerius metus išdygo 10 naujų namų su 237 butais, 272 požeminio parkavimo vietomis. Namai iškilo buvusios jūrininkų mokyklos vietoje. Bendrovei įsigijus žemę visi pastatai buvo nugriauti ir pradėti darbai. Paskutinis namas buvo baigtas statyti vos gegužės pabaigoje. Kol vyko statybos, statybų aikštelėje apsilankė apie 2 tūkst. smalsuolių. Visi traukė pažiūrėti, kaip statomi namai virš jūros. Dalis prabangiausių butų yra įkurti virš vandens. Tokia statybos inžinerija yra pakankamai sudėtinga net gerais specialistais garsėjančioje Europoje. Itin daug iššūkių inžinieriams kelia jūros bangų keliama jėga bei žiemą susidarantys ledo luitai. Pastatuose vėdinimo sistemai naudojamas jūros vanduo, taip pat įrengtas geoterminis šildymas.
REALUSI mūsų buto Suomijoje 🇫🇮 apžvalga | Gyvenimas bute
Tikriausiai mažai kas įsivaizduoja Suomiją be saunų. Taigi, beveik visuose butuose įrengtos saunos. Be saunų pastatyta tik apie 20 butų. Taip pat namų gyventojai turi 2 bendras saunas bei sporto salę su treniruokliais. Butų plotas šiame Helsinkio rajone - 50-204 kv. m. Pats brangiausias butas virš jūros dar ieško savo šeimininko. Per du aukštus išsidėsčiusio buto kaina - 3,5 mln. eurų. Bute dvi didelės terasos, sauna, įrengta virtuvė, drabužinė.
Statosi ne tik sostinė
Iki 0,5 proc. gyventojų skaičiumi per metus augančioje šalyje aktyviai nauji rajonai kuriasi ir kituose miestuose. Pavyzdžiui, apie 20 km nuo Helsinkio nutolusiame Espoo miestelyje per penkerius metus “YIT” pastatė trijų aukštų kompleksą, kuriame įkurta 250 butų. Namų fasadui panaudota naujovė - grafinis betonas. Apie 260 tūkst. turinčiame mieste, kur pastatytas Ulappa gyvenamųjų namų kvartalas, anksčiau stovėjo prekybos centras, tačiau pradėjus vystyti gyvenamojo būsto projektą jis buvo nugriautas. Per penkerius metus buvo pastatyta apie 18 tūkst. kv. m gyvenamojo ploto. Apie 1,5 tūkst. kv. m pirmajame aukšte skirta komercinėms patalpoms.
Trylikos aukštų pastate viršutinis aukštas skirtas bendrosioms patalpoms: čia - didžiulis kambarys gyventojams, 2 bendros saunos, skalbykla, sporto salė, didžiulė terasa. Bendrąsias patalpas gyventojai gali naudoti ir savo šventėms organizuoti: kokia nuomos ar rezervacijos tvarka sprendžia pati butų savininkų bendruomenė. Vidutinė buto kvadratinio metro kaina šiame rajone - 5 tūkst. eurų. Parkavimo vieta požeminėje aikštelėje kainuoja apie - 20 tūks. eurų.
Suomijos statistikos departamento duomenimis, pagal išduotus statybos leidimus ruošiamo statyti pastatų tūrio mastas šių metų pirmąjį ketvirtį išaugo 4 proc. Per pirmus tris šių metų mėnesius statybos leidimų išduota 6,8 mln. kub. m. Taip pat skelbiama, kad per šį laikotarpį pradėta 5 proc. daugiau naujų statybos projektų nei tuo pačiu metu prieš metus. Statybos kaštai išliko 13 proc. mažesni nei prieš metus. Šių metų kovo mėnesį Suomijoje išduoti 3075 gyvenamųjų pastatų leidimai, pradėta statybų - 2789.
Būsto Pasirinkimo Tendencijos: Lietuva vs. Suomija
Turėti savo poreikius atitinkančius namus yra daugelio siekiamybė ir tikslas. Tačiau skirtingų žmonių suvokimas apie svajonių namus skiriasi - ypač, kai kalbama apie skirtingų šalių gyventojus.
Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ NT marketingo ir pardavimų skyriaus vadovė Jurga Vilkenė sako, kad net ir kaimyninėse šalyse būsto pasirinkimo tendencijos gali skirtis. J. Vilkenės teigimu, bendraujant su YIT kolegomis kitose šalyse galima susidaryti neblogą vaizdą, kas įsigyjant būstą yra svarbu latviams, estams, suomiams ar, pavyzdžiui, čekams.
„Skirtumai išryškėja jau pačiame požiūryje į būstą. Lietuviams neabejotinai yra svarbu įsigyti savo būstą - t. y. turėti jo nuosavybę. Šiuo aspektu lietuviai išsiskiria visos Europos kontekste. Jei Lietuvoje būsto nuosavybę turi apie 90 proc. gyventojų, tai, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje - tik 80 proc.. Estijoje ši dalis siekia apie 82 proc.. Žvelgiant į Šiaurės šalis - jose būsto savininkų yra dar mažiau. Pavyzdžiui, Suomijoje jų dalis siekia tik 71 proc.“, - įmonės pranešime cituojama J. Vilkenė.