Žirmūnuose, Vilniuje, tarp Minties, Apkasų ir Tuskulėnų gatvių, iškilmingai atidengtas paminklas vienam žymiausių Lietuvos laisvės kovotojų - partizanui, rezistentui, ryšininkui su Vakarais Juozui Lukšai-Daumantui. Paminklas per įvairius simbolius įprasmina jo bei laisvės kovų už Lietuvą atminimą.
Šis paminklas įrengtas skvere, kuris dar 2021 m. buvo pavadintas Juozo Lukšos-Daumanto vardu. Tuo metu buvo pradėtas rengti konkursas paminklinei skulptūrai sukurti - ieškota idėjos, kuri ne tik simboliškai perteiktų J. Lukšos-Daumanto asmenybę, bet ir taptų svarbiu akcentu Žirmūnų bendruomenei.
Apie laisvės kovotojų pasipriešinimo svarbą ir reikšmę mūsų istorijai nuo šiol primins Lukšos-Daumanto skveras, ir ateityje čia iškilsiantis paminklas.
Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas teigė:
„Vilniuje atveriame Juozo Lukšos-Daumanto, ryškaus laisvės kovų dalyvio, atminimui skirtą skverą. Už nepalaužiamą tikėjimą mūsų nepriklausomos tautos laisva ateitimi, už nesitaikstymą su okupantų melu, apgaule ir klasta, už laisvės kovų herojiškumo pavyzdį, už prasiveržimus pro geležinę uždangą ir didelės reikšmės dokumentų apie okupuotos lietuvių tautos padėtį bei laisvės kovas perdavimą vakarų valstybėms, miesto aikštės suteikimas yra tik simbolinis ženklas didžiulio dėkingumo ir pagarbos, kurį jaučiame Juozui Lukšai-Daumantui."
Šiemet kovo mėnesį Vilniaus Tarybai pritarus sprendimui partizanų vado J. Lukšos-Daumanto vardą suteikti skverui Apkasų ir Tuskulėnų gatvių sankirtoje, teritorija buvo tvarkoma kartu su visu taip vadinamu Žirmūnų trikampiu - kvartalu tarp Tuskulėnų, Minties ir Žirmūnų gatvių.
Žirmūnų trikampyje esančiame skvere suformuota keletas funkcinių zonų su vietomis prisėsti ir bendra vaikų žaidimo aikštele, atnaujinti želdiniai, pėsčiųjų ir dviračių takų dangos. Visoje Žirmūnų trikampio teritorijoje pasodinta naujų medžių ir krūmų, kurie sujungia žaliąsias erdves ir tampa žaliaisiais koridoriais.
Kvartale įrengta naujų poilsio erdvių, kuriose gausu želdinių, ribojančių poilsio zonas nuo gyvenamųjų namų, gatvės triukšmo bei dulkių. Įrengta ir naujų, o kai kur rekonstruoti seni pėsčiųjų ir dviračių takai, sporto ir aktyvaus poilsio aikštelės, rekreaciniai pėsčiųjų takai.
Skvere rekonstruoti seni pėsčiųjų takai, įrengtas naujas dviračių takas, atnaujintas šiuolaikiškas apšvietimas ir mažoji architektūra.
Daugiausiai balų konkurse pelnė projektas „Miškinis“, kurią sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras kartu su UAB „Architektūros linija“ architektais Gintaru Čaikausku, Ieva Kontautaite ir Lina Venckute.
G. Piekuras teigė:
„Šis kūrinys nekartoja portretinio veido, bet pasakoja gilesnius dalykus - tyliai, per formas, per kryptis, šviesą ir tylą. Tai atminties architektūra, sukurta žmogui, kuris pats buvo kūrėjas. Jo gyvenimas tarsi statinys pastatytas iš drąsos, pasirinkimų ir tylios, bet nepalaužiamos valios. Ši vieta nėra tik tylus skveras, tai klausimų erdvė: ką reiškia laisvė? Kaip reikia už ją kovoti bei kaip ją ginti? Tegul šis paminklas kalba ateičiai, tegul jis įsišaknija mūsų sąmonėje kaip tylus, bet galingas liudijimas, kad buvo žmonių, kurie statė ne sienas, o tiltus į laisvę“.
Paminklo forma primena netoliese dabartinio Minties g. 6 esančio daugiabučio vietoje stovėjusį vienaukštį medinį pastatą - 1946 m. lapkritį-gruodį jame veikė provokatoriaus Juozo Markulio-Erelio sumanytas Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų štabas, kuriame dirbo ir Tauro apygardos vadovybės narys, architektūros fakulteto studentas J. Lukša-Daumantas.
Paaiškėjus J. Markulio-Erelio klastai, J. Skulptūrinis tūris, simboliškai orientuotas į Vakarus, primena Lukšos keliones į Vakarus siekiant pagalbos Lietuvos laisvės kovoms.
Į paminklą subtiliai integruotas ir miško simbolis - tai ne tik aliuzija į vieną iš Lukšos slapyvardžių „Miškinis“, bet ir į partizanų prieglobsčiu buvusius miškus. Penki skulptūros tūryje ir greta augantys ąžuolai primena penkerius Juozo Lukšos-Daumanto aktyvios kovos rezistencijoje metus.
Paminklo suprojektavimas ir įgyvendinimas Vilniaus savivaldybei kainavo 300 tūkst. eurų.
Juozas Lukša-Daumantas - partizanų majoras, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos įgaliotinis ryšiams su Vakarais, Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus bei Politinio poskyrio viršininkas.
Geoinformacinėje sistemoje sutapdinę 1938 m. miesto planą su 1944 m. vasarą daryta miesto nuotrauka iš oro, ir gautą rezultatą palyginę su dabartine padėtimi, savivaldybės specialistai nustatė, kad mediniame vieno aukšto namelyje su mansarda gyveno ir veikė J.Lukša-Daumantas, o šis namelis tuomet stovėjo prie šiandieninio Minties g. 6 daugiabučio.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė:
„Atmintis gyva: širdyse, darbuose ir miesto planuose. Švęsdami laisvę, pagerbdami jos gynėjus, džiaugiamės atradimu - iš kur po Vilnių sklido nepalaužiamas tikėjimas nepriklausomos tautos laisva ateitimi. Simboliška, kad šis atradimas įvyko ruošiantis skelbti atminimo paminklo J.Lukšai-Daumantui konkursą“.
Nors sostinė nuo laisvės kovotojo J.Lukšos-Daumanto laikų labai pasikeitė ir to meto namų neišliko, Vilnius jau kurį laiką skaitmenizavo įvairių laikotarpių stambaus mastelio topografinius planus.
Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ specialistai juos orientavo šiuolaikinių koordinačių sistemoje, sluoksniais sutapdino su šių dienų žemėlapiais ir taip nustatė daugelio istorinių objektų vietas. Šis reikšmingas atradimas, minint sausio 13-ąją ir švenčiant Laisvę, buvo maloni staigmena ir istorikams, džiugi naujiena šių dienų Vilniaus kūrėjams.
Remiantis Klaipėdos universiteto archeologo dr. Vykinto Vaitkevičiaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikės dr. Aistės Petrauskienės pateiktais duomenimis, 1946 m. lapkričio-gruodžio mėn. mediniame name Žygio g. 85a, konspiraciniame bute, veikė Vyriausias ginkluotų pajėgų štabas, kuriame dirbo ir Tauro apygardos vadovybės narys, Dailės instituto studentas J.Lukša-Daumantas (su padirbtais Juozo Adomaičio dokumentais). Paaiškėjus Juozo Markulio-Erelio klastai, J.Lukša iš Vilniaus sėkmingai pasitraukė ir tęsė kovą pakaunėje.
Sutapdinę skirtingų laikmečių miesto planus, specialistai pamatė, kad istorinis namas buvo nugriautas iki 1966-ųjų, prieš statant daugiabutį gyvenamą namą Minties g. 6.
Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas džiaugiasi:
„Minties gatvės vieta šalia 6-ojo namo staiga įgavo visai kitą reikšmę - į ją norisi pasižiūrėti, važiuojant pro šalį. Dar svarbiau tai, kad laisvės kovų geografija įgijo naują tašką Vilniuje. Žinome, kad pasipriešinimas okupacijai vyko ir miestuose iki mūsų pergalingo pasipriešinimo 1991-ųjų sausio 13-ąją“.
Dr. Aistė Petrauskienė teigė:
„Dirbant su paveldo vietomis, nesvarbu, iš kurio istorinio laikotarpio, kartografinės medžiagos analizė, planų sugretinimas - būtinybė. Šis atvejis rodo, kad darbas nėra toks sudėtingas. Pasidžiaukime dar viena partizaninį karą menančia vieta Vilniuje“.
Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio nariai sako, kad istoriniai įvykiai neatsiejami nuo žmonių, o žmonės - nuo vietų: „Kai kalbame apie mūsų tautai reikšmingas istorines asmenybes, jų vietos tampa svarbios visuotinai. Aplinka gali keistis, nelikti namo (kaip atsitiko ir šiuo atveju), bet vieta išlieka, su ja - ir vietos dvasia, leidžianti trumpas istorijos akimirkas išvysti platesniame miestovaizdyje“.
Dr. Aistės Petrauskienės ir dr. Vykinto Vaitkevičiaus teigimu, J.Lukšos-Daumanto namo vietos nustatymas - žingsnelis, siekiant pabrėžti, įsisąmoninti, jog partizaninis karas - tai ne vien miškas ir kaimas. Tokių vietų Vilniuje, Lietuvos sostinėje, yra ir daugiau. Tikimasi, kad netrukus bus nustatytos ir paženklintos tikslios jų vietos.
Netrukus planuojama paskelbti Paminklinio objekto Laisvės Kovos Karžygiui Juozui Lukšai-Daumantui idėjos konkursą.
Konkurso dalyviai turės įamžinti Laisvės Kovos Karžygio Juozo Lukšos-Daumanto atminimą ir aktualizuoti šios asmenybės reikšmę šiuolaikinei Lietuvai, sukurdami pagarbų, socialiai paveikų, tęsiantį iškilių tautos asmenybių pagerbimo tradicijas, sprendinį.
2021-ieji – Juozo Lukšos-Daumanto metai
Konkurso prizinis fondas:
| Vieta | Prizas |
|---|---|
| I | 10 000 Eur |
| II | 7 500 Eur |
| III | 5 000 Eur |
Paminklinio objekto sukūrimas, išpildymas bei įrengimas neturės viršyti 300 000 Eur.
Prieš penkerius metus J. Lukšos-Daumanto vardas buvo suteiktas nedidelei aikštei tarp Savanorių pr. ir S. Konarskio gatvių Naujamiestyje.
Planuojant jo sutvarkymą prisiminta čia stovinčios skulptoriaus Rimanto Dauginčio skulptūros „Lakštingala“ istorija. Protesto prieš sovietų sienų kontrolę vardan 1990 metais jis susidegino prie Vengrijos sienos.
Pasak savivaldybės Tarybos narės Kamilės Šeraitės, nuspręsta, kad skulptūra „Lakštingala“ verta likti svarbiausiu šios aikštės akcentu.
Bet tai būtų riboję galimybę čia pat įamžinti J. Lukšos-Daumanto atminimą, tad nuspręsta ieškoti kitos vietos.
Netoli naujojo J. Lukšos-Daumanto vardą gavusio skvero Žirmūnuose veikė partizanų štabas, kuriame dažnai lankydavosi pats J. Lukša-Daumantas.