Žiobiškis - miestelis Rokiškio rajone, turintis turtingą istoriją ir išskirtinę gamtą. Šiame straipsnyje apžvelgiama miestelio praeitis, dabartis ir bendruomenės gyvenimas.
Rokiškio rajono žemėlapis, kuriame pažymėtas Žiobiškis
Žiobiškio Istorija
Žiobiškis rašytiniuose šaltiniuose paminėtas dar 1677 m., tad jis skaičiuoja 340-uosius metus. Žiobiškio pavadinimas, manoma, kilęs iš vietinio dvarininko Mikalojaus Žabos pavardės. Iki 1611 m. šiam dvarininkui priklausė Vengerinės dvaras ir Žiobiškio kaimas.
1803 m. Vingerinės dvaro savininkai Angelė ir Juozapas Daumantas Sesickiai Žiobiškyje pastatė medinę bažnyčią. Įsteigta parapija. Fundatoriai bažnyčią ir parapiją aprūpino žeme, pinigais. Tik praėjus geram šimtmečiui, pastatyta mūrinė gotikinio stiliaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. 1900 m. suprojektuota mūrinė bažnyčia (sąmatinė vertė 29 306 rublių). Klebono Vincento Zapkaus rūpesčiu 1902-1911 m. pastatyta dabartinė bažnyčia (darbus prižiūrėjo inž. K.Kiunzelis), įrengta klebono Jurgio Gogelio pastangomis. 1913 m. pastatyti šoniniai altoriai. Per Pirmąjį pasaulinį karą į Rusiją išvežti 4 varpai. 1922 m. birželio 15 d. bažnyčią konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. Klebonas Povilas Paškevičius pastatė parapijos salę, naują kleboniją, 1931 m. įrengė didįjį altorių. 1940 m. perlietas skilęs varpas.
Žiobiškis buvo tapęs vietinės reikšmės kurortu. Remiantis Felicijos Gužaitės-Jakuntavičienės pasakojimais, 1930-1940 m. Žiobiškyje dažniausiai poilsiaudavo iš Rokiškio atvykstančios žydų tautybės šeimos. Poilsiautojai apsigyvendavo Igno Gužo bei Jono Kairio namuose, netoli bažnyčios. Šių namų šeimininkai persikraustydavo gyventi į klojimą, taip užleisdami kambarius poilsiautojams. Atvykusieji susimokėdavo už kambarių nuomą, pirkdavo iš šeimininkų maisto produktus, dažniau - kiaušinius, grietinėlę. Netoliese esančiame pušyne pasikabindavo hamakus, gulėdavo juose, degindavosi saulėje arba gražiai pasirėdę vaikščiodavo po pušyną. Vaikai žaisdavo pušyne ar aikštelėje prie mokyklos. Atvykėliai ilsėdavosi maždaug dvi savaites. Jiems išvykus, atvykdavo kiti.
Žiobiškio Šv. Arkangelo Mykolo Bažnyčia
Bažnyčia neogotikinė, lotyniško kryžiaus plano (46x26 m), su penkiasiene apside, aukštu bokštu, 4 bokšteliais. Vidus 3 navų.
Neogotikinės architektūros pavyzdys
Žiobiškio Bendruomenės Gyvenimas
Žiobiškio bendruomenė, kurią sudaro 68 nariai, - itin veikli. Bendruomenės pirmininkė džiaugėsi, kad kaime netrūksta vaikų juoko. „Auga jaunoji karta.
Pasak vietos bendruomenės pirmininkės Virginijos Ardavičienės, pasibaigus Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos renginiams, bendruomenės nariai intensyviai pradės ruoštis artėjančiam Žiobiškio jubiliejui, vyksiančiam per Šv. Gražių jubiliejų Žiobiškyje ne vienas - kraštietei dailininkei, poetei Irenai Bajorūnaitei bei monografijos „Žiobiškis“ sudarytojui Venantui Mačiekui sukanka 80 metų. „Tikimės, kad pavyks surengti I. Bajorūnaitės darbų parodą“, - vylėsi V. Ardavičienė. Pasak pašnekovės, Žiobiškis negali pasigirti gausybe čia gimusių ir augusių garsių žmonių, tačiau, kaip teigė kraštotyrininkas V.
Tiek biblioteka, tiek bendruomenės namai - draugiški vaikams. „Bibliotekoje laukiamas kiekvienas. Čia yra ir vaikiškų knygų kampelis patiems mažiausiems. Planuose - įsirengti dar didesnę, jaukesnę vietelę, kur galėtų susirinkti vaikai. Visais būdais stengiamės juos sudominti. Jie čia ateina ne tik paskaityti, bet ir dėlioti dėlionių, užsiimti kitokiomis kūrybinėmis veiklomis. Neseniai mažieji žiobiškėnai kartu su kultūros darbuotoja Aušra Kežutiene statė spektaklį „Bitė Maja“, - kalbėjo V.
Jaunimo centro turistinėje bazėje kiekvienais metais vyksta įvairios vaikų stovyklos, čia stovyklautojai suvažiuoja iš visos Lietuvos, žiobiškėnai turi puikiai įrengtą stadioną, kuriame vaikai ir šoka, ir sportuoja. Žiobiškis populiarus tarp turistų ir stovyklautojų. Bendruomenės pirmininkė tvirtino, kad dažnai tenka vesti ekskursijas ir edukacijas vaikams ir suaugusiesiems. Jos nuomone, reikia stengtis, kad kaime būtų gera gyventi. Biblioteka išlieka didžiausiu gyventojų traukos centru.
Žiobiškio bendruomenė mielai bendrauja su aplinkinių kaimų žmonėmis. „Kai kurie kaimai neturi savo bendruomenės, o mūsų - stipri. Nuvažiuojame pas draugus į Kurkliečių, Vaidlonų ir kitus kaimus. Ir pas mus svečių privažiuoja. Kaip galime, taip prisidedame prie įvairių projektų. Visų laukiami Šv.
Švenčiamos ir kitos šventės. „Didžiausios šventės metu vyksta įvairūs renginiai, tradicija tapę tinklinio ir krepšinio turnyrai. Tad ir šiais metais planuojamos sportinės varžybos. Pernai pavyko surengti išskirtinę šventę - visi turėjo veiklos. Tėvelių atžalomis rūpinosi smagioji animatorė, vaikai galėjo dūkti, siausti ant didžiulio batuto. Daug darbų atlieka patys bendruomenės nariai, jie stengiasi, kad ne tik aplinka, bet ir šventės būtų ypatingos, gražios, trauktų kraštiečius bei aplinkinių kaimelių gyventojus pasidžiaugti, pasivaržyti ar tiesiog pabūti kartu“, - apie laukiančius didelius darbus besiruošiant Šv. Baltramiejaus atlaidams, prasitarė bendruomenės pirmininkė V.
Žiobiškėnai teigia: gera turėti širdyje kažką brangaus: gimtinę, artimus žmones, bažnyčią ir tą laiką, kai išskrenda gandrai, kai derlium byra varpos ir ateina Šv.
Turizmo Potencialas
Graži Žiobiškio krašto gamta su ežerais, upeliais, jų slėniais bei spygliuočių ir mišriais miškais visada viliojo poilsiautojus. Metai bėgo, valdžios, gyventojai, aplinka keitėsi, tačiau gyvybinga vietos dvasia liko iki šiol - tiek kultūrine, tiek rekreacine prasme Žiobiškis ir toliau išlieka nepakeičiamas ne tik vietiniams, tačiau ir aplinkinių kaimų bei miestų gyventojams.
Žiobiškis garsėja išskirtine edukacija. „Padedant folkloro ansambliui, norinčiuosius kviečiame paragauti aukštaitiškų patiekalų - lietinių blynų, užkeptų baravykų padažu, virtinių. Supažindiname su instrumentais, grojame skudučiais, kanklėmis, koncertuojame. Svetelius kviečiame pasivaišinti saldėsiais. Kitaip sakant, dirbame išsijuosę. Jau esame sulaukę svečių iš Maltos, Lenkijos, Ispanijos, Estijos, kaimyninės Latvijos. Iš kur tik pas mus neatvyksta…“ - šypsojosi V. Pasak moters, įvairios edukacijos nepamirštamos ir per didžiąsias šventes.
Projektinėmis ir rėmėjų lėšomis įrengtame stadione vyksta seniūnijų varžybos, kiti susiėjimai. „Turime ir profesionalų stalo teniso stalą, tad nepraleidžiame progos pasivaržyti. Anksčiau organizuodavome žvejų varžytuves, tačiau dabar ši tradicija kiek priblėso, bet neliko pamiršta. Vienoms tradicijoms blėstant, gimsta kitos. Pernai šalia bažnyčios sutvarkėme skverelį, pačių gamintais žaislais puošėme kaledinę eglutę. Tikimės, kad tai taps gražia tradicija ir atsiras daugiau norinčiųjų puošti Žiobiškio eglutę.
Greta Plunksnuočių miško yra įsikūrę gražių pavadinimų Mitragalio, Prūselių, Vytelinės, Dirvonų, Pagrūbio, Grubos, Šilelių, Kurkliečių ir Plunksnuočių kaimai.
Plunksnuočių Miškas
Į šiaurės vakarus nuo Rokiškio plytintis miškų masyvas, kurį sudaro Plunksnuočių, Užežerių, Grubų, Pagrūbio miškai - gausiai lankomas žmonių. Vieni į juos keliauja uogų, grybų ar kitokių miško gėrybių, kiti - partizaninių kovų istorijos pėdsakais.
Plunksnuočių miškas
Plunksnuočių miškas - ypatingas. Jame yra vienintelė rajone daugelį metų gyvuojanti vėjalandžių šilagėlių augavietė. Šis augalas - šalyje labai retas ir saugomas. Į Lietuvos saugomų augalų sąrašus jos įrašytos 1962 m. Plunksnuočių miško paviršius banguotas, jam būdingi velėniniai jauriniai, glėjiški priesmėliai ir priemoliai, aukštapelkiniai durpžemiai. Dalis miško pelkėtas, čia plyti ir žmogui sunkiai įžengiama Plunksnuočių pelkė, o dalis - kaip Dzūkijos smėlingieji pušynai. Plunksnuočių miškas turi medžių paslėptą gamtos įžymybę - kelis kilometrus besitęsiantį ozo kalvagūbrį, susiformavusį ledynmečiu.
Partizanų bunkeris - vienas lankomiausių objektų pastaraisiais metais - atveria šešių partizanų kančias. Į partizanus infiltruoto rusų agento išduoti nuo sovietų karių ir vietinių stribų granatų Plunksnuočių miške 1949 m. lapkričio 14 d. V. Partizanų bunkeris atstatytas, pastatytas kryžius su čia žuvusiųjų pavardėmis. Bunkerio atstatymu rūpinęsi asmenys Rokiškio urėdijos prašė aplink bunkerį nevykdyti kirtimų, kad tragediją liudijanti vieta neatsidurtų plynėje“, - pasakojo J. Adamonis. Atstatytame kelių kvadratinių metrų bunkeryje - stalas, suolai, ant stalo - žvakės ir keli kraupią istoriją liudijantys daiktai.
Gyventojų Atsiliepimai
„Visiškai nesutinku su kalbomis, kad Lietuvos kaimas yra paskendęs alkoholio liūne, degraduoja, nevyksta jokia kultūrinė veikla, žmonės gyvena apšiurusiuose, krūmokšniais apaugusiuose namuose. Toks beviltiškas vaizdas dažnai piešiamas. Ir dideliame mieste, ir mažame kaime gyvena įvairių žmonių, tačiau daugelis kaimo gyventojų yra labai darbštūs, tvarkingi, aktyviai dalyvaujas bendruomenės renginiuose, prižiūri ir puoselėja savo kiemus. Pas mus galite išvysti 80 metų perkopusią močiutę, stumdančią žoliapjovę ir besirūpinančią darželio gėlėmis. Toks vaizdas veikiau ne išimtis, o taisyklė. Eidamas per kaimą nepamatysi apleistų namų, išpuoselėtas ir mylimas kiekvienas kiemas - ir daugiabučio, ar parduotuvės. Sodybas puošia fontanai, alpinariumuose įsitaisę dekoratyviniai nykštukai, gulbės ir kiti dekoro elementai. Daugiabučių laiptinės skendi gėlėse. Miestelio parduotuvės langus puošia plenero metu tapytos langinės.
Štai IT specialisto Renato Ulevičiaus šeima sostinę iškeitė į Žiobiškį. Šiuolaikinės technologijos ir susisiekimas netrukdo šeimai verslą kurti Vilniuje, o gyventi čia, Žiobiškyje. R.