Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Palikimas atsiranda mirus fiziniam asmeniui-palikėjui. Palikimo atsiradimo momentas yra palikėjo mirties momentas, kuris gali būti nustatomas dienomis, valandomis, minutėmis.
Lietuvos įstatymai numato aiškią paveldėjimo tvarką: pirmiausia paveldi artimiausi giminaičiai, tačiau jeigu jų nėra, jie atsisako palikimo ar netenka teisės paveldėti, turtas gali atitekti valstybei.
Pagal įstatymą, antros eilės įpėdiniai paveldi tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
Tais atvejais, kai žmogus miršta neturėdamas įstatyminių įpėdinių arba artimieji nepriima palikimo, visas turtas pereina valstybei. Praktikoje tokios situacijos, kai nelieka nė penktos ar šeštos eilės giminaičių, yra retos, tačiau teoriškai jos įmanomos.
Valstybė privalo priimti paveldėjimą, kad neliktų turto, už kurį niekas neatsakingas ir kuris galėtų kelti grėsmę kitiems.
Pagal įstatymą, palikimą reikia priimti per tris mėnesius nuo artimojo mirties dienos. Jei šis terminas praleidžiamas, galimybė jį atnaujinti lieka tik per teismą, pateikus svarbias priežastis.
Nors šis terminas nėra trumpas, išgyvenant artimojo netektį keli mėnesiai gali prabėgti itin greitai.
Įpėdinių eilė pagal įstatymą
Pretenduojant į palikimą yra svarbu žinoti įpėdinių pagal įstatymą eilę. Įstatyme nurodyti įpėdiniai, kurie paveldi pagal įstatymą, kuriuos nustato CK. Įvaikai ir jų palikuonys, paveldintys po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Vaikaičiai gali paveldėti kartu su 1-osios eilės įpėdiniais atstovavimo teise, jeigu jų tėvai yra mirę, taip pat palikėjo provaikaičiai. Paveldėjimas atstovavimo teise galimas tik esant paveldėjimui pagal įstatymą.
- Pirmos eilės įpėdiniai: palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), taip pat vaikai, gimę po jo mirties.
- Antros eilės įpėdiniai: palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.
Antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi tiktai kai nėra pirmos eilės įpėdinių arba jie nepriima ar atsisako palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
Nors mirusiojo sutuoktinis nėra įtrauktas į jokias įstatyme nustatytas paveldėjimo eiles, tai nereiškia, kad jis lieka be teisių. Praktiškai tai reiškia, kad kai palikimas dalijamas su vaikais, sutuoktiniui priklauso viena ketvirtoji viso turto, jei vaikų yra ne daugiau kaip trys. Jei vaikų daugiau, visi įpėdiniai, kartu su sutuoktiniu, paveldi lygiomis dalimis. Tuo tarpu jeigu kartu paveldi su antros eilės įpėdiniais, t. y. mirusiojo tėvais ar vaikaičiais, sutuoktiniui priklauso pusė viso palikimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad įvaikiai bei jų palikuonys, paveldintys po įtėvio, jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims.
Tuo tarpu sutuoktinis, pergyvenęs palikėją, paveldi su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Kartu su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldės lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
Testamentas
Jeigu žmogus nori, kad po jo mirties turtas atitektų ne įstatyme nustatyta tvarka, o konkrečiai jo paties pasirinktiems asmenims ar organizacijoms, tam būtinas testamentas. Tokiu atveju turtą galima palikti tiek fiziniams asmenims - artimiesiems, draugams ar pažįstamiems - tiek juridiniams asmenims, pavyzdžiui, įmonėms, nevyriausybinėms organizacijoms ar paramos fondams.
Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats, jei jis yra veiksnus asmuo ir sudaro testamentą laisva valia. Testatorius gali palikti visą savo turtą ar jo dalį kam nori, gali atimti paveldėjimo teisę iš įpėdinių.
Advokatė Jurgita Karvelė pažymi, kad pastaraisiais metais žmonės vis dažniau planuoja, kas paveldės jų turtą. Tačiau kartu svarbu nepamiršti, kad su turtu paveldimos ir skolos. Paveldėtojas negali pasirinkti priimti tik turto, o skolų atsisakyti, nes taip būtų pažeidžiami kreditorių interesai.
Jeigu palikėjo skolos neaiškios arba jų dydis nežinomas, rekomenduojama priimti palikimą pagal turto apyrašą, kurį sudaro antstolis.
Testamentinis paveldėjimas turi prioritetą prieš paveldėjimą pagal įstatymą. Nuo 2001 m. liepos 1 d. visi notarų ir konsulinių pareigūnų patvirtinti testamentai registruojami Testamentų registre.
Palikimo priėmimas ir atsisakymas
Kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti. Negalima palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai padavė vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie išvardinti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Tuo atveju, jeigu šį terminą praleidote, nebūtinai reiškia, kad nebeturite galimybės priimti paliktą turtą.
Įpėdinis pagal įstatymą ar testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlyga ar dalies palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.
Palikimo atsisakymas yra kiekvieno įpėdinio subjektinė teisė. Įpėdinis, atsisakydamas palikimo, pasitraukia iš paveldėjimo santykių ir taip išreiškia savo valią, įgyvendina atsiradusią teisę paveldėti.
LR CK 5.60 str. nustato palikimo atsisakymo tvarką. Įpėdinis pagal įstatymą ar testamentą turi teisę atsisakyti palikimo per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Kokia yra palikimo atsisakymo esmė? Palikimo atsisakymas yra besąlyginis, jo negalima atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis, negalima atsisakyti dalies palikimo. Jeigu atsisakoma, tai viso palikimo.
Jeigu asmuo atsisakė dalies palikimo, tai reiškia, kad jis atsisakė viso palikimo. Tokia taisyklė nustatyta tam, kad įpėdinis negalėtų atsisakyti tos palikimo dalies, kuri susijusi su palikėjo skolomis ir išlaidomis, o priimtų tik niekaip nesuvaržytą palikimo dalį. Taip pat negalima atsisakyti palikimo dalių, kurios paveldimos skirtingu pagrindu. Pavyzdžiui, atsisakius palikimo dalies pagal testamentą, kartu atsisakoma ir dalies pagal įstatymą.
Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris ir jį gali sudaryti tik visiškai veiksnus įpėdinis. Nepilnamečiai iki 14 metų negali patys atsisakyti palikimo. Tai gali padaryti jų tėvai arba globėjai, gavę išankstinį teismo leidimą. Už asmenis, teismo pripažintus neveiksniais, palikimo gali atsisakyti jų globėjai, gavę išankstinį teismo leidimą. Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 m. palikimo gali atsisakyti tik tėvų ar rūpintojų sutikimu. Įpėdiniai, kurių veiksnumas teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, palikimo gali atsisakyti tik savo rūpintojų sutikimu. Rūpintojas sutikimą ribotai veiksniam asmeniui priimti palikimą gali duoti tik gavęs išankstinį teismo leidimą. Nepilnamečiai, kurie visišką veiksnumą įgijo sudarydami santuoką, ar teismo emancipuoti nepilnamečiai patys gali atsisakyti palikimo. Pažymėtina, kad kiekvienas iš sutuoktinių gali atsisakyti priimti jam priklausantį palikimą be kito sutuoktinio sutikimo.
Pagal 1964 m. LR CK 591 str. 1 d. buvo galima atsisakyti palikimo kitų įpėdinių naudai, valstybės ar konkrečios įstaigos arba organizacijos naudai. Naujasis LR CK tokios teisės įpėdiniui nesuteikia, nes palikimo atsisakymas kitų asmenų naudai jau yra disponavimo turtu sandoris, o disponuoti turtu gali tik jo savininkas.
Įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (tai palikėjo mirties momentas arba diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendime pasklebti asmenį mirusiu nurodyta jo mirties diena) atsisakyti palikimo. Šio termino negalima pratęsti ar atnaujinti. Praėjus šiam terminui palikimas laikomas nepriimtu ir jį priima kiti įpėdiniai arba jis pereina valstybei.
Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Be to, neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą, arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo.
Palikimo atsisakymas yra neatšaukiamas sandoris. Įpėdinis, atsisakęs palikimo, negali atšaukti atsisakymo paduodamas notarui dėl to pareiškimą.
Įpėdiniui atsisakius palikimo kiti įpėdiniai įgyja teisę priimti palikimą per tris mėnesius nuo ankstesnio įpėdinio pareikšto atsisakymo dienos. Jeigu kiti įpėdiniai nepriima palikimo per tris mėnesius, teisė priimti palikimą pereina valstybei.
Šios kito įpėdinio pagal įstatymą įgytos teisės negali panaikinti įpėdinis, atsisakęs palikimo, atšaukdamas atsisakymą priimti palikimą per tris mėnesius nuo atsisakymo priimti palikimą dienos. Per šį terminą kitas įpėdinis jau gali būti priėmęs palikimą. Joks asmuo negali vienašaliais savo veiksmais atimti kito asmens įgytų pagal įstatymą teisių.
Nors palikimo atsisakymo negalima atšaukti, jį galima pripažinti negaliojančiu pagal bendrąsias sandorių pripažinimo negaliojančiais taisykles. Pavyzdžiui, įpėdinis gali įrodinėti, kad jis atsisakė palikimo dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, dėl suklydimo, šio sandorio metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti ir panašiai.
Palikimo atsisakymo padariniai
- Palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis.
- Jei nėra kitų tos pačios eilės paveldėtojų pagal įstatymą, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės (LR CK 5.50 str. 4 dalis), pavyzdžiui, palikėjo tėvams, vaikaičiams.
- Jeigu testatorius visą savo turtą paliko tik savo paskirtiems įpėdiniams, t.y. testamente nurodė, kad palikimas jam mirus pereina tik jiems, tai palikimo dalis, kurios vienas iš jų atsisakė, padalijama kitiems įpėdiniams pagal testamentą lygiomis dalimis.
- Jeigu visi įpėdiniai atsisako palikimo, jis pereina valstybei.
Notaro vaidmuo paveldėjimo procese
Paveldėjimo procese Lietuvoje notaro vaidmuo yra pagrindinis. Kitos institucijos (teismai, antstoliai) atlieka tam tikras funkcijas, susijusias su paveldėjimu, tačiau jos yra epizodinės.
Norėdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus - paduoti pareiškimą notarui arba pradėti paveldimą turtą faktiškai valdyti. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, įpėdinis pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui.
Paveldėjimo bylų tvarkymas yra vienintelis notarinis veiksmas, kuriam atlikti notarams yra nustatytos teritorijos. Tačiau Lietuvoje yra galimybė pagal įpėdinio prašymą pavesti paveldėjimo bylą vesti kitam - ne palikimo atsiradimo vietos notarui.
Paprastai pareiškimą dėl palikimo priėmimo tvirtina palikimo atsiradimo vietos notaras. Tačiau kitas notaras taip pat gali patvirtinti įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir persiųsti jį palikimo atsiradimo vietos notarui.
Užvesdamas paveldėjimo bylą, notaras tikrina Gyventojų registro informaciją. Jis visų pirma įsitikina, kad asmens mirties faktas yra į registruotas registre. Notaras taip pat gali patikrinti į jį besikreipiančių asmenų giminystės ryšį su palikėju.
Notaras, pradėdamas paveldėjimo bylą, visais atvejais tikrina ir Testamentų registro duomenis - ar mirusysis nebuvo sudaręs testamento.
Civiliniame kodekse nurodyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Jis gali būti išduotas anksčiau, jei notaras turi duomenų, kad be įpėdinių, prašančių išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kitų įpėdinių nėra.
Miško paveldėjimas
Miško paveldėjimas - dažnas procesas Lietuvoje, ypač kaimiškose vietovėse, kur miško sklypai perduodami iš kartos į kartą. Tačiau ne visada paveldėtoju tampa šeimos narys. Yra situacijų, kai turtas, įskaitant ir mišką, pereina valstybei.
Jeigu asmuo nesudarė testamento, turtas paveldimas pagal įstatymą. Pagal Lietuvos civilinį kodeksą, pirmiausia paveldi sutuoktinis, vaikai, įvaikiai. Jei jų nėra - paveldėjimo teisė pereina antrajai eilei: tėvams, broliams, seserims.
Valstybė tampa paveldėtoja tik tuomet, kai nėra jokių įpėdinių (pagal įstatymą ar testamentą), arba jei visi įpėdiniai atsisako paveldėjimo arba jo nepriima per nustatytą terminą (paprastai per 3 mėnesius nuo savininko mirties).
Norint užtikrinti, kad miško sklypas pereitų konkretiems asmenims - net jei tai ne artimiausi giminaičiai - rekomenduojama sudaryti testamentą. Taip pat svarbu, kad įpėdiniai žinotų apie jų laukiančią atsakomybę - paveldėjimą reikia priimti laiku.
Miško paveldėjimo klausimai yra svarbūs, nes palietus paveldėjimo terminus ar nesusitvarkius dokumentų, turtas gali būti prarastas.
Paveldėjimo teisės perleidimas
Civiliniame kodekse, galiojusiame iki 2001 m. liepos 1 d., buvo numatyta, kad įpėdinis gali atsisakyti palikimo kito asmens naudai. 2001 m. įsigaliojusiame Civiliniame kodekse tokios galimybės nebėra, tačiau jame reglamentuota paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis.
Taip pat sudaromos ir neatlygintino paveldėjimo teisių perleidimo sutartys, t. y.
Paveldėjimo teises perleidžiantis asmuo privalo garantuoti savo kaip įpėdinio statusą. Notarui, tvirtinančiam paveldėjimo teisių perleidimo sutartį, svarbu įsitikinti ir užtikrinti, kad šias teises perleistų įpėdinis.
Palikimą sudarantis turtas neprivalo būti detalizuotas paveldėjimo teisių perleidimo sutartyje. Įpėdinis neprivalo perleisti visų savo paveldėjimo teisių. Jis gali perleisti idealiąją dalį paveldėjimo teisių, bet negali perleisti paveldėjimo teisių į konkrečius daiktus.
Jeigu įpėdinis paveldi ir pagal įstatymą, ir pagal testamentą, jis negali perleisti paveldėjimo teisių tik pagal vieną iš pagrindų.
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas
Paprastai notaro tvarkoma paveldėjimo byla užbaigiama paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą.
Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, notarui pateikiami dokumentai, patvirtinantys mirusiojo nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą.
Jeigu bent vienas iš palikėjo įpėdinių yra priėmęs palikimą pagal apyrašą, tai visi įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą.
Atsižvelgiant į šias Civilinio kodekso nuostatas, paprastai paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas ne anksčiau negu po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos. Terminas, iki kada įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nėra nustatytas.
Siekiant užtikrinti, kad Nekilnojamojo turto registre būtų teisinga informacija apie turto savininkus, 2015 m. lapkričio mėn. įsigaliojo Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimai, nustatantys, kad tais atvejais, kai nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pereina įgijėjui nuo notarine tvarka tvirtinamo sandorio ar dokumento, jo nuosavybės teisė registruojama per notarą. Tai aktualu ir paveldėjimo teisės liudjimo išdavimo atveju.
Paveldėjimo teisės liudijimų formas nustato teisingumo ministras.
Paveldimo turto pasidalijimo sutartis
Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip, t. y. jeigu testatorius nėra testamente palikęs konkretiems įpėdiniams konkrečių daiktų.
Įpėdiniai, nenorintys valdyti paveldėto turto (ar atskirų daiktų) bendrosios dalinės nuosavybės teise, gali bendru sutarimu paveldimą turtą pasidalinti. Jeigu paveldimo turto pasidalijimo sutarties objektas yra ir nekilnojamasis daiktas, tai sutarčiai privaloma notarinė forma.
Įpėdiniai gali dalius daiktus pasidalinti natūra, nedalūs daiktai gali būti atiduodami vienam iš įpėdinių, kitiems įpėdiniams kompensuojant kitu paveldimu turtu arba kitu įpėdinio turtu ar pinigais.