Lietuvoje prasideda naujas etapas sprendžiant vieną seniausių dar neįgyvendintų žemėtvarkos klausimų - laisvos įsiterpusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų ateitį.
Lapkričio 19 d. įvyko Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdis, kuriame iš esmės buvo pritarta Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektams su tam tikrais pakeitimais ir papildymais.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas numato tiek žemės įsigijimo ribojimų pokyčius, tiek naujas galimybes įsigyti laisvos įsiterpusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus be aukciono. Dalis pakeitimų atveria naują galimybę tūkstančiams žemdirbių, kurie dirba išsinuomotą valstybinę žemę arba turi sklypus, besiribojančius su valstybine žeme. Tai - svarbus pokytis, prisidėsiantis prie žemės ūkio veiklos subjektų ūkių plėtros, žemės naudojimo efektyvumo ir šalies gynybos finansavimo didinimo.
Šiuo metu asmuo, norėdamas įsigyti žemės, turi gauti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimą ir privalo užpildyti deklaraciją bei ją pateikti notarui, kuris neprivalo tikrinti joje pateiktų duomenų ir sandorį tvirtina vadovaudamasis NŽT dokumentais bei valstybės registrų duomenimis.
Ministerijos nuomone, deklaracijos turėtų būti atsisakoma, o notarui pateiktų duomenų teisingumas galėtų būti patvirtintas pasirašant žemės perleidimo sandorį.
Finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad tai tam tikro pasitikėjimo žmonėmis parodymas: „Kai biurokratinė pažyma pakeičiama garbės deklaracija“.
Kodėl apie įsiterpusius sklypus kalbama dabar?
Šiandien Lietuvoje yra daugiau nei 120 tūkst. mažų, iki 3 ha dydžio, valstybinės žemės ūkio paskirties sklypų. Daugelis jų - netaisyklingos formos, įsiterpę tarp privačių ūkininkų laukų, kartais visiškai atskirti nuo pagrindinių masyvų ir neturintys privažiavimo kelių.
Dėl to valstybinė žemė buvo dažnai naudojama neefektyviai ir už ją valstybė nemokėjo žemės mokesčių; ūkininkams buvo sudėtinga planuoti laukų struktūrą; valstybei tenka administruoti daug smulkių, atskirų valstybinės žemės lopinėlių, kas labai apsunkina žemių konsolidaciją.
Kai Seimas priims šių įstatymų pakeitimus, tokius sklypus bus galima įsigyti paprasčiau ir aiškiau.
Ministerijos teigimu, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimais siekiama sumažinti administracinę naštą, nes deklaracija nebeatlieka savo pirminės funkcijos ir yra perteklinė. Ministerija pažymi, kad NŽT nuo 2022-ųjų gruodžio nereikalauja kartu su prašymu sutikimui pateikti ir pirkėjo deklaracijos kopiją. Tai reiškia, kad ji tapo pertekliniu dokumentu tvirtinant sandorį.
Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, pavyzdžiui, kai asmuo turėdamas kelis NŽT sutikimus ir juos realizavęs viršytų galimą įsigyti didžiausią žemės plotą, siūloma sąlyga - pirkėjas patvirtintų, jog po sandorio jo ir susijusių asmenų plotas neviršys leistino ploto.
Kokia sklypų dalis realiai bus prieinama pardavimui?
Pakeitimai palies valstybinės žemės sklypus, kurių dydis - iki 3 ha. Tokių sklypų Lietuvoje yra beveik 127 tūkstančiai, jų bendras plotas - 114,3 tūkst. ha, tai sudaro apie 91 proc. visų valstybinės žemės ūkio paskirties sklypų pagal skaičių ir apie 50 proc. - pagal plotą, kuris sudaro per 228 tūkst. ha.
Tai reiškia, kad pokyčiai yra ne kosmetiniai, o realiai aktualūs labai dideliam žemdirbių ratui.
Kas galės įsigyti įsiterpusią valstybinę žemę?
Laisvos įsiterpusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimas bus galimas tik neurbanizuotose ir neurbanizuoti planuojamose teritorijose, t. y. ten, kur galima žemės ūkio veikla.
Laisvos įsiterpusios valstybinės žemės galės įsigyti:
- žemės naudotojai, kurie dirba išsinuomotą valstybinę žemę;
- besiribojančių sklypų savininkai, kurių privatūs sklypai ribojasi su laisva valstybine žeme.
Bus nustatyti ir papildomi reikalavimai: Pirkėjai turės būti mažiausiai trejus metus deklaravę pajamas iš žemės ūkio veiklos. Tai užkirs kelią spekuliacijai žemės sklypais ir užtikrins, kad parduodama laisva valstybinė žemė atitektų realiai ją dirbantiems, t. y. vykdantiems žemės ūkio veiklą.
Kiek laisvos valstybinės žemės bus galima įsigyti?
- vieno įsiterpusio sklypo dydis - iki 3 ha;
- bendras visų tokiu būdu įsigyjamų sklypų plotas negalės viršyti 21 ha.
Nors iš pradžių buvo siūlyta leisti įsigyti didesnius - iki 10 ha sklypus, tačiau Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo pritarta konservatyvesniam, labiau administraciniu požiūriu suvaldomam dydžiui.
Kokia bus įsigyjamos valstybinės žemės kaina?
Valstybinė žemė bus parduodama už jos vertę su 25 proc. antkainiu. Vertė galės būti nustatoma pagal masinį vertinimą, kurį atlieka VĮ Registrų centras, arba pagal individualų vertinimą, jei pirkėjas to pageidauja (už kurį turės sumokėti pirkėjas).
Šis modelis pasirinktas dėl to, kad kaina būtų įkandama ūkininkams, taip pat kad kuo greičiau iš sklypų pardavimo būtų gaunamos piniginės lėšos į valstybės biudžetą, skirtos krašto gynybai ir žemės ūkio sektoriaus būtiniesiems poreikiams finansuoti.
Ką iš to laimės ūkininkai?
- Aiškesnės ūkių ribos. Nebereikės dirbti „per vidurį“ lauko įsiterpusių nuomojamos valstybinės žemės sklypų (šiuo atveju iki 3 ha dydžio) ir baimintis, jog tokie sklypai galės bus parduoti (išnuomoti) ne žemės ūkio veiklai vykdyti.
- Galimybė racionaliai planuoti darbus dirbamuose laukuose, nes įsiterpę sklypai dažnai trukdo efektyviai naudoti turimą žemės ūkio techniką.
- Didesnis stabilumas ir investicijų saugumas. Dirbama žemė bus nebe nuomojama, o nuosava - tai didins ūkininkų kaip savininkų jauseną bei leis jiems drąsiau planuoti ateitį.
- Mažiau biurokratijos ateityje. Valstybei atsisakius smulkių sklypų administravimo, sumažės chaotiškumo žemėtvarkos procesuose.
Ką laimės valstybė ir visuomenė?
- Daugiau pajamų į valstybės biudžetą. Prognozuojama, kad bendra suma sieks maždaug apie milijardą eurų. Jeigu būtų priimtas mano pirminis siūlytas variantas, tai į valstybės biudžetą būtų galėję būti surenkama iki 2,5 mlrd. eurų, atsižvelgiant į nustatytą perkamos žemės 25 proc. antkainį. Be to, pirkėjai, įsigiję laisvos valstybinės žemės sklypus, mokės ir žemės mokesčius, kai valstybė į biudžetą nemoka mokesčių už jai priklausančią žemę.
- Didžioji dalis gautų lėšų - krašto gynybai. Net 80 proc. gautų lėšų bus skiriama krašto gynybos finansavimui. Tai bus tiesioginis žemdirbių indėlis į saugesnę Lietuvą.
- Likę 20 proc. - žemės ūkio sektoriui. Gautos lėšos bus grąžintos žemdirbiams per infrastruktūros projektus, melioraciją, modernizavimą.
- Tvarkingesnė žemės struktūra. Valstybė atsisakys neefektyviai valdomų sklypų, dėl to žemės naudojimas taps efektyvesnis.
Gera žinia žemdirbiams
Pirmą kartą per ilgus metus atsiranda reali galimybė sutvarkyti „lopytą“ laukų struktūrą, galimybė įsigyti laisvą valstybinę žemę (kuri jau dabar yra nuomos pagrindu naudojama ūkyje) ir deramai prisidėti prie krašto gynybos finansavimo. Žinoma, kai kurie ūkininkai tikėjosi mano siūlyto didesnio - 10 ha - sklypo limito. Tačiau net ir 3 ha riba (su leidžiamu įsigyti bendru 21 ha dydžio plotu) leis efektyviai sujungti valdomus žemės sklypus ir sumažinti žemės fragmentaciją.
Kada nauja tvarka gali įsigalioti?
Jei Seimas priims svarstomus įstatymų pakeitimus, nauja tvarka pradės veikti nuo 2026 metų. Iki tol visi esami prašymai bus baigti nagrinėti pagal senąją tvarką.
Ir pabaigai - ką apibendrinant svarbu žinoti?
Nors galutiniai sprendimai dar derinami, jau dabar aišku viena: Lietuvos ūkininkų rankose atsiveria galimybė įsigyti laisvus įsiterpusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurie daugelį metų trukdė efektyviai ūkininkauti. Tai nėra tik techninis žemės tvarkymo pakeitimas - tai sprendimas, kuris turės įtakos tiek ūkininkų kasdieniam darbui, tiek valstybės finansams, tiek mūsų visų saugumui ir šalies gėrovei.
Tikiu, kad ateis laikas ir platesniam valstybinės žemės sklypų (viršijančių 3 ha) pardavimui, ne tik kaimiškose vietovėse, bet ir miestuose, kuriuose taip pat yra nemažai laisvos valstybinės žemės sklypų. Iš miestuose esamų valstybinės žemės sklypų pardavimo į valstybės biudžetą galima būtų gauti daugiau kaip milijardą eurų, kurie taip pat galėtų būti skiriami krašto gynybai ir saugumo užtikrinimui.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.