Nors Lietuvoje vyrauja rudeninė dargana, daugelio mintys nuklysta į vasarą, kai norisi laiką leisti šalia vandens telkinių. Lietuvoje yra gausu natūralių ežerų, upių ir dirbtinių tvenkinių. Vis dėlto, neretai kyla noras turėti nuosavą vandens telkinį savo žemės lopinėlyje. Tačiau, prieš pradedant kasimo darbus, svarbu žinoti, kad valstybė yra nustačiusi tam tikras taisykles, kur ir kaip įsirengti dirbtinius vandens telkinius.
Dažnam kyla klausimas, kodėl reikalinga kūdrų kasimo tvarka. Jei nebūtų jokios tvarkos, nebūtų aišku, ar, kasant kūdrą, nepažeisite kitų interesų.
Galbūt kasdami per arti nuo kaimyno sklypo sukelsite nepatogumų tvarkytis savo žemę kaimynui. O gal kasdami sugadinsite melioracijos sistemą, ir aplinkinėse teritorijose žemė taps netinkama žemės ūkiui ar kitokiai veiklai. Kartu reikia neužmiršti, kad kasdami galite sunaikinti unikalius augalus, kurie auga tik tame žemės gabalėlyje, arba sunaikinti pelkę, kuri formavosi ilgus tūkstantmečius. O gal pakeisite kraštovaizdį, ir jis taps ne toks išraiškingas ir gražus.
Šiame straipsnyje aptarsime esmines taisykles ir reikalavimus planuojantiems įsirengti tvenkinį savo sklype, ypač žemės ūkio paskirties žemėje.
Tvenkinio iškasimas ir priežiūra
Reikalavimai Dirbtiniams Nepratekamiems Vandens Telkiniams
Dirbtinių nepratekiamų paviršinių vandens telkinių (kūdrų) įrengimo reikalavimai yra reglamentuoti LR aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583.
Nors šis aktas nenustato asmenų tarpusavio santykių ir konkrečių atstumų iki kitų sklypų ir objektų, jis yra itin naudingas tiems, kurie planuoja kasti kūdrą.
Siekiant apsaugoti įrengtą kūdrą nuo šalia esančių objektų taršos, nustatyti minimalūs atstumai nuo šių objektų:
- Nuo potencialiai taršių objektų (tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kitų taršos objektų) iki dirbtinio vandens telkinio kranto linijos atstumas turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų.
- Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamo dirbtinio vandens telkinio iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar kitų su ūkininko ūkio veikla susijusių objektų gali būti mažinamas, tačiau visais atvejais atstumas turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.
Vienas iš naujų reikalavimų - nepratekamo dirbtinio vandens telkinio kranto linija turėtų būti ne arčiau kaip 5 m atstumu nuo žemės sklypo ribos. Dirbtinis vandens telkinys arčiau žemės sklypo ribos galėtų būti įrengiamas tik gavus gretimo sklypo savininko rašytinį sutikimą. Kai keičiama nepratekamo dirbtinio vandens telkinio forma (jį įrengiant arba tvarkant), kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki saugotinų medžių ir krūmų kamienų.
Kad tarša nepatektų į nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, jo kranto linija turi būti ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo tvartų, mėšlidžių, srutų kauptuvų ir mechanizacijos dirbtuvių. Nuo visų kitų pastatų ar statybos zonos iki telkinio kranto linijos nustatomas ne mažesnis kaip 5 m atstumas.
Planuojant keisti didesnio kaip 0,1 ha ploto nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti ar keisti arba likviduoti bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį šiaurės Lietuvos karstiniame regione, prašymą su papildomais dokumentais ir informacija reikia pateikti Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai.
Planuojant keisti valstybiniame parke, biosferos rezervate, valstybinio parko ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, šiose teritorijose esančiose tinklo „Natura 2000“ teritorijose įrengto bet kokio dydžio nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti tokią veiklą reikėtų suderinti su saugomų teritorijų direkcijomis.
Planus keisti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti su atitinkamomis saugomų teritorijų direkcijomis reikės derinti ir tais atvejais, kai vandens telkinys yra valstybiniame draustinyje, biosferos poligone, atkuriamajame sklype ar tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos.
Atskiri reikalavimai taikomi melioruotoje žemėje esančių dirbtinių vandens telkinių tvarkymui, pakeitimui ir likvidavimui.
Planuojant atlikti melioruotoje žemėje įrengto nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymo darbus, kai nekeičiamas jo plotas ar gylis, apie tai privaloma informuoti savivaldybę, kurios teritorijoje yra šis telkinys. Savivaldybei reikėtų pateikti informaciją apie tikslią telkinio vietą, jo plotą, planuojamų tvarkymo darbų pradžios datą, trukmę, tvarkančių juridinių asmenų kontaktus.
Planuojant keisti melioruotoje žemėje esančio nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą, gylį arba jį likviduoti, būtina šią veiklą suderinti su savivaldybės administracija. Jai reikėtų pateikti prašymą, žemės sklypo valdymą nuosavybės teise įrodančius dokumentus, žemės sklypo topografiniame ir inžinerinių tinklų plane pažymėtą planuojamo tvarkyti vandens telkinio vietą su koordinatėmis, nurodyti kitą esminę informaciją.
Atkreipiame dėmesį, kad įrengiant ar tvarkant nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, kai keičiamas šio vandens telkinio gylis ar plotas, iškasto grunto ir derlingojo dirvožemio sluoksnio negalima parduoti arba perleisti kitiems asmenims.
Toks gruntas arba derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudoti įrengiant nepratekamą dirbtinį vandens telkinį juosiantį pylimą, formuojant reljefą šiame sklype, tačiau užtikrinant, kad nebūtų pažeistas jo hidrogeodinaminis režimas. Jei nėra galimybės to padaryti, nepratekamo dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą ar derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nepažeidžiant to sklypo hidrogeodinaminio režimo.
Taip pat iškastas gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti sandėliuojamas ir paskleidžiamas pelkių ir šaltinynų teritorijose, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, natūraliose pievose, saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietėse ar augavietėse, Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse.
Tvenkinio Įrengimo Etapai
Tvenkinio įrengimo darbai pradedami nuo tvenkinio projekto parengimo. Dirbant su tvenkinių kasimo ir įrengimo specialistais, pasiekiamas geriausias rezultatas, o tvenkinio projektas įgyvendinamas, atsižvelgiant į Jūsų poreikius, lūkesčius bei biudžetą. Jei tvenkinys nedidelis ir/arba techniškai nesudėtingas, jis, paprastai, įrengiamas be profesionalaus projekto, o tik braižant eskizą.
Jei tvenkinio dydis yra iki 10 arų ploto, vandens telkinio kasimo ir įrengimo leidimas nebūtinas. Tačiau gali būti išimčių, jei sklypas, kuriame planuojamas tvenkinio kasimas, yra valstybės saugoma teritorija, pvz.: nacionalinis ar regioninis parkas, rezervatas, draustinis ar kt.
Tvenkinio Vietos Parinkimas
Tvenkinio dydis ir vieta parenkama, atsižvelgiant į Jūsų pageidavimus, sklypo teritorijos plotą, landšaftą ir dirvožemį tipą. Optimalus tvenkinio dydis ir forma tiesiogiai priklauso ir nuo Jūsų sklypo specifikos. Tvenkinio vieta yra vienas iš svarbiausių veiksnių, įtakojančių tvenkinio vandens būklę.
Nepageidautina, kad vandens telkinys būtų nuolatiniame pavėsyje. Kita vertus, kaitrūs tiesioginiai saulės spinduliai visos dienos metu skatina dumblių augimą, arti tvenkinio augantys medžiai padidina šiukšlių kiekį vandenyje, todėl, siekiant išlaikyti švarų tvenkinio vandenį, reikia jį filtruoti teisingai parinkta ir našia vandens filtravimo įranga.
Jei tvenkinys kasamas namų valdos sklype, ir plotas nėra itin didelis, tuomet tvenkinį geriausia įsirengti toje sklypo dalyje, kurią galima būtų stebėti iš namo ar poilsio vietos. Visada malonu sėdint svetainėje ar kitame kambaryje pro langą stebėti tai, kas vyksta sode ar šalia tvenkinio.
Tvenkinio Kasimas ir Įrengimas
Tvenkinys kasamas, naudojant tinkamo pajėgumo ir funkcionalumo kasimo techniką. Atlikus pagrindinius tvenkinio kasimo darbus, sutvarkoma bei apželdinama tvenkinio pakrantė, įrengiami lieptai, pontonai, o šalia tvenkinio įrengiama terasos ir pavėsinė.
Paminėtina, kad tvenkinio įranga ir medžiagos nuolat kontaktuoja su vandeniu, fauna ir flora, todėl turi būti kokybiškos ir ilgaamžės. Jei abejojate kaip pasirinkti, - pasitarkite su specialistas.
Hidroizoliacinė Danga
Suformavę tvenkinio šlaitus ir pakrantes, paklokite tvenkinio hidroizoliacine dangą (dar vadinama plėvele ar membrana). Dažniausiai naudojamos PVC (angl. Polyvinyl chloride), HDPE (angl. High-density polyethylene) ir EPDM (angl. Ethylene propylene diene monomer) hidroizoliacinės dangos.
Tvenkinių hidroizoliacijos įrengimui dažniausiai naudojamos PVC ir HDPE membranos. PVC danga gerai pritaikyta mažesniems vandens telkiniams, dekoratyviniams tvenkiniams, o HDPE hidroizoliacinė membrana skirta didelių tvenkinių hidroizoliacijai, kadangi ji yra sutankinta ir labai tvirta bei turi dvigubai ilgesnę tarnavimo trukmę (net iki 50 metų). EPDM danga naudotina, jei tvenkinys turi sudėtingą daugiapakopę dugno formą, taip pat puikiai tinka dekoratyviniams baseinams, eko baseinams ar kitiems nedideliems vandens objektams.
HDPE ir EPDM hidroizoliacinės dangos tarpusavyje yra patikimai sujungiamos vulkanizuojant, o PVC danga arba klijuojama PVC klijais arba vulkanizuojama.
Dekoruota PVC danga yra tvenkinių pakrančių įrengimui skirta speciali dekoratyvi smulkių akmenų ar žvirgždo danga, kuri atrodo labai natūraliai. Šią dekoratyvią dangą patartina kloti jau ant hidroizoliacinės membranos ir/arba tekstilės pakloto. Smulkių akmenų danga puikiai tinka ir upelio vagai, fontanui, dekoratyvinio baseino dugnui bei kitiems vidaus ir lauko objektų dekoravimui.
Geotekstilė
Geotekstilė (dar vadinama geomembrana ar tekstilės paklotu) klojama po hidroizoliacine danga, t. y. tarp dangos ir grunto. Tekstilės paskirtis - dangos veiksminga ilgaamžė apsauga nuo mechaninių pažeidimų.
Žemės gruntas nuolat juda. Net jei labai gerai išvalėte tvenkinio dugno gruntą prieš klojant hidroizoliacinę plėvele, vis tiek, metams bėgant, medžių šaknys ir jų stumiami akmenys gali deformuoti ir pradurti hidroizoliacinę dangą. Tad tekstilės audeklas yra būtinas. Jei ant hidroizoliacinės dangos bus dedami akmenys ar akmens skalda, geotekstilę būtinai paklokite iš abiejų hidroizoliacinės dangos pusių.
Vandens Filtravimo Sistemos
Tinkamos vandens filtravimo sistemos parinkimas ir sumontavimas yra ypač svarbus žingsnis bet kokio tipo ar dydžio tvenkiniui. Kad to išvengtumėte, įsigykite ir įsirenkite tvenkinio valymui skirtą šiuolaikinę įrangą. Vandens filtrai veiksmingai valo tvenkinio vandenį ir padeda išvengti tvenkinio vandens ekosistemos išbalansavimo.
Atstumų ir Priešgaisriniai Reikalavimai Statiniams
Informacijos apie atstumus, priešgaisrinius reikalavimus statiniui nuo namo, nuo kaimyno namo ir/ar tvoros bei nuo kaimynu pravažiuojamo kelio reikia ieškoti savivaldybės teritorijų planavimo skyriuje. Taip pat, jie gali suteikti informaciją apie energetinės klasės pastatus, statomus 50 arų asmeninės rekreacinės paskirties sklype ir ar ant tokio sklypo galima statyti vasarnamį, pritaikomą gyventi ištisus metus.
Ūkininko Pažymėjimas ir Tvenkinio Kasimas
Norint kasti tvenkinį žemės ūkio paskirties sklype, nebūtina turėti ūkininko pažymėjimo. Tačiau, jei sklypas yra melioruotas, būtina pasikonsultuoti su savo rajono savivaldybės melioracijos skyriaus specialistais. Aptarkite su jais tvenkinio vietą ir pateikite bent ranka nubraižytą eskizą, kuriame būtų nurodyta tvenkinio vieta ir dydis. Melioratoriai patikrins, ar toje vietoje nėra melioracijos sistemų.
Iš esmės, tvenkinio, kuris yra iki 10 arų ploto, vietą reikia suderinti su melioratoriais. Didesniems tvenkiniams reikalingas projektas.
| Reikalavimas | Aprašymas |
|---|---|
| Atstumas nuo potencialiai taršių objektų | Ne mažiau kaip 10 metrų |
| Atstumas ūkininko sodyboje | Ne mažiau kaip 5 metrai |
| Tvenkinio plotas | Iki 10 arų leidimas nebūtinas (išskyrus saugomas teritorijas) |
| Melioracija | Būtina konsultacija su melioracijos skyriumi |
Ką Dar Svarbu Žinoti?
- Leidimai: Norint įsirengti kūdrą - leidimų nereikia, visgi yra nemažai bendrųjų reikalavimų, į kuriuos būtina atsižvelgti.
- Apribojimai: Apraše nustatyta, kur draudžiama įrengti kūdras, pavyzdžiui, natūraliose pievose ir akmenynuose, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje arba potvynio metu užliejamoje teritorijoje.
- Gruntas: Kūdros įrengimo metu iškastas gruntas ar derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims.
- Didesni plotai: Planuojant įrengti didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai būtina pateikti dirbtinio vandens telkinio brėžinį su nurodytu jo gyliu ir plotu bei žemės sklypo planą su pažymėtomis kūdros įrengimo koordinatėmis.
- Saugomos teritorijos: Norint įrengti kūdrą saugomose teritorijose, jo įrengimas turi būti suderintas su atsakingomis institucijomis.
- Melioruota žemė: Planuojant dirbtinį vandens telkinį įrengti melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta turi būti suderinta su savivaldybe.