Ką daryti, jei šuniukas nenori ėsti?

Daugelis šunų mėgsta skanėstus ir su ilgesiu laukia šėrimo meto. Tačiau yra atvejų, kai augintiniai atsisako mėgstamo maisto. Jei esate laimingas žavingo šuniuko savininkas, šis straipsnis skirtas būtent jums! Atminkite, kad dabar esate atsakingi už mažą padarėlį, kuris reikalauja daugiau dėmesio ir priežiūros nei suaugęs šuo. Turite būti atidūs ir stebėti, ar šuniukas ėda, ar jam norisi žaisti, ar jis reguliariai tuštinasi, ar išmatos yra tinkamos konsistencijos.

Sveikas ir laimingas šuniukas iš tiesų turėtų noriai ėsti. Mažiems organizmams reikia daug kalorijų, kurias jie naudoja žaidimams ir, žinoma, augimui. Šuniukai iš tikrųjų turėtų ėsti kas kelias valandas. Kuo vyresnis šuniukas, tuo ilgesnį laiką tarp maitinimo galime pailginti. Labiausiai rekomenduojami jau paruošti ir subalansuoti šuniukų ėdalai. Iš pradžių drėgnas, paskui galima įvesti sausą maistą.

Apetito stoka šuniukui dažniausiai siejama su aplinkos pasikeitimu, tačiau jei suaugęs šuo atsisako ėsti tai jau kelia nerimą. Apetito stoka šuniukui neturėtų jaudinti savininko, nes dažniausiai tai būna dėl aplinkos pasikeitimo. Nauji veidai, nežinomi kvapai ir mamos stoka gali sukelti stresą daugeliui šuniukų per pirmąsias dienas naujoje šeimoje. Šuniukas turi priprasti prie naujų namų, tačiau tai nereiškia, kad turėtume visiškai atsainiai žiūrėti į šią problemą. Šuo gali turėti ligą, kurią reikės gydyti farmakologiškai.

Galimos apetito stokos priežastys

Kai svarstote, kodėl jūsų šuniukas neėda, tai gali būti dėl šių priežasčių:

1. Aplinkos pasikeitimas: Jei šuniukas iki šiol gyveno kitoje aplinkoje ir staiga buvo išvežtas į naujus namus, jis neabejotinai patiria didelį stresą. Jei paimame šuniuką, kurį augina motina, pasirūpinkite, kad atskirti jį nuo motinos ne ankščiau kaip po 8 savaitės. Dažnai šuniuko apetito stoka yra susijusi su baime, nesaugumu. Jei parsinešėte į namus naują šeimos narį, pasirūpinkite, kad jam būtų ramu ir tylu. Nekvieskite jau pirmą dieną visų giminaičių ir draugų, kad parodyti naujo augintinio.
2. Kiti gyvūnai namuose: Kartais pasitaiko, kad šuniukas patenka į namus, kuriuose jau gyvena kiti gyvūnai. Kiti šunys ar katės gali būti nepatenkinti naujuoju šeimos nariu. Vyresnis šuo gali neprileisti savo naujam draugo prie maisto dubenėlio.
3. Maisto pakeitimas: Dažnai šuniukas neėda, nes pakeitėme maistą. Verta iš buvusio savininko sužinoti, ką mūsų šuo ėdė anksčiau. Galbūt jis buvo pripratęs tik prie vienos rūšies drėgno maisto? Galbūt jis dar nesusitvarko su sausu maistu, kurį jam ką tik padavėme? Jei šuniukas gauna tą patį maistą, kurį ėdė anksčiau, bet jo atsisako, reikia ieškoti kitos apetito stokos priežasties. Jei nežinome, kuo šuniukas buvo šeriamas anksčiau, pasiūlykime jam kelis skirtingus drėgnus ėdalus. Jei norite pripratinti šuniuką prie naujos rūšies maisto, nepamirškite, kad tai reikia daryti palaipsniui.
4. Užkratas: Beveik kiekvienas šuniukas turi "turtingą vidinį gyvenimą" įvairių rūšių parazitų pavidalu. Jais jis gali užsikrėsti dar būdamas motinos pilve. Parazitus šuniukui gali perduoti ir motina maitindama. Paprastai iš esmės manoma, kad šuniukas užsikrėtęs kirmėlėmis, todėl yra sukurti specialūs šunų ir kačių dehelmintizavimo planai. Iš nežinomo šaltinio atvežtiems šuniukus, turintiems 3 savaites, reikėtų paduoti vaistus nuo kirminų. Tai daryti reikia dviejų savaičių atstumu.
5. Dehelmintizavimo tabletės: Atminkite, kad labai užsikrėtę šunys, padavus tabletę, gali pasijusti blogiau. Dehelmintizavimo tabletės veiklioji medžiaga naikina suaugusias parazitų formas, kurios pradeda išskirti daug toksinių medžiagų ir švelniai nuodija šunį. Kartais būna taip, kad mūsų šuniukui reikia padėti papildomais vaistais ar net lašeline. Tačiau labai svarbu reguliariai nukirminti gyvūną. Jūsų šuo turi būti tinkamai nukirmintas, ypač prieš skiepus.
6. Dygstantys dantys: Galbūt jūsų šuniukas nenori ėsti dėl dygstančių dantų. Dantų keitimas taip pat yra tam tikras uždegimas, kuris gali būti susijęs su karščiavimu. Šuniukai, kuriems auga nauji dantys, gali jausti skausmą, diskomfortą, būti irzlesni, intensyviau graužti žaislus ar kitus daiktus. Reguliariai tikrinkite šuns burną ir aprūpinkite jį tinkamais žaislais, skirtais šuniukams. Jie tikrai labai palengvins dantenų niežėjimą.
7. Infekcijos: Dėl jų taip pat gali sumažėti apetitas. Kita apetito stokos priežastis gali būti įvairios infekcijos, pvz., bakterinės, virusinės, grybelinės. Privalote atidžiai stebėti savo šunį ir prireikus greitai reaguoti.
8. Svetimkūniai: Šuniukai gali ėsti įvairius mūsų namuose randamus daiktus. Tai gali būti batų raišteliai, plastmasiniai buteliai arba batai. Kramtydamas tokius daiktus šuniukas dažnai praryja mažesnius ar didesnius jų gabalėlius. Tai labai pavojinga, nes ne visi jie gali pereiti visą virškinimo sistemą. Kai kurie gali įstrigti žarnyne ar skrandyje, todėl norint atsikratyti tokio svetimkūnio reikės atlikti operaciją. Taip pat turite atkreipti dėmesį į žaislus, kuriuos perkate savo šuniukui, pavyzdžiui, į kamuoliukų dydį. Jie turi būti pakankamai dideli, kad šuniukas neturėtų galimybės jų praryti.

Jei šuo neturi apetito, jis gali turėti kirminų, tačiau tai yra tik viena liga iš įmanomų ligų ir tikras savininko vargas. Parazitų buvimas pasireiškia vėmimu, viduriavimu, nenoru valgyti ir didėjančia apatija.

Apetito stoka šuniui yra susijusi ne tik su maistu ar liga. Gyvūnas gali blogai reaguoti į situacijas, kurios sukelia stresą, pavyzdžiui, per didelį triukšmą ar sprogstančius fejerverkus. Išsigandęs jis nenorės valgyti.

Šuns sausa nosis, apetito stoka ir drebulys gali būti ženklas dehidratacijas ir didėjančio karščiavimo. Tačiau turėtume atsiminti, kad teisinga keturkojo temperatūra priklauso nuo jo veislės. Paprastai ji svyruoja nuo 37,5 °C iki 39 °C, tikrinant pastoviu laiku ir po poilsio. Su šunimis yra visai kitaip nei su žmonėmis. Jei jie valgė gausiai šeriami ir anksčiau intensyviai žaidė, gali atrodyti, kad karščiuoja.

Jei gyvūnas yra prislėgtas ir neaktyvus, o prieš kelias dienas jis buvo energingas, laikas aplankyti veterinarą. Vėmimas ir apetito stoka šuniui yra ligos pranašai.

Verta prisiminti, kad šuns gerovę lemia ne tik mitybos būdas, bet ir kontaktas su mikroorganizmais bei kitais sergančiais gyvūnais. Šuo taip pat gali turėti erkę, kurios tankiame kailyje nematyti, tačiau ji daro žalą jo organizmui.

Vokiečių aviganio apetito stoka

Vokiečių aviganio apetito stoka gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Viena iš priežasčių yra persivalgymas, dėl kurio dingsta apetitas valgyti visą kitą dieną. Jei šuo ir toliau atsisako ėsti, tai yra signalas, kad laikas eiti pas veterinarą. Vokiečių aviganiai yra labai specifinė, bet kartu ir išranki veislė. Labai dažnai jie kenčia nuo sąnarių uždegimo, kurį reikia gydyti vaistais.

Kitos priežastys dėl apetito stokos gali būti pas vokiečių aviganio šuniuką. Šuo ne tik yra naujoje aplinkoje, bet ir reikalauja daug valandų veiklos. Aviganių šuniukai taip pat mėgsta ėsti visus skanumynus nuo mūsų stalo, kurie gali sukelti skrandžio sutrikimą ir antipatiją maistui. Maitinimosi atsisakymo priežastis kartais yra netinkamas maistas. Maži šuniukai paprastai yra labai išrankūs. Šuniukai taip pat turi greitesnę medžiagų apykaitą ir didesnį energijos poreikį. Jie turėtų valgyti dažnai mažomis porcijomis.

Šuniukų tyko daug pavojingų ligų. Tai virusinė liga, kuria dažniausiai serga neskiepyti šuniukai. Vienas iš jų - parvovirusas. Ji pasireiškia karščiavimu, apetito stoka, apatija, vėmimu ir stipriu viduriavimu. Jei pastebėjote kokių nors nerimą keliančių simptomų, nedelsdami eikite kartu su savo šuniuku pas gydytoją. Greiti ir teisingi veterinarijos gydytojo veiksmai gali išgelbėti jūsų naujojo draugo gyvybę.

Ką daryti?

Gydytojas gali nurodyti šuniui atlikti reikiamus tyrimus ir pakeisti pašarą į labiau tinkantį. Ateinančias kelias dienas taip pat turėsite stebėti savo augintinį. Jei paaiškėja, kad gyvūnas vis dar serga, tuomet reikia ieškoti priežasties.

Į šuniuko apetito stoką reikia žiūrėti labai rimtai. Maži organizmai, negaudami maisto ir gėrimų, gali labai greitai dehidratuoti. Suaugusiam šuniui galima palaukti dieną ar dvi, jei šuo geria vandenį. Tačiau jei šuniukui sumažėja apetitas ar jis iš vis jo neturi, rekomenduočiau nedelsiant apsilankyti pas veterinarijos gydytoją. Jei pastebėjote, kad šuniukas ne tik viduriuoja ar vemia, bet ir neturi apetito, nedelsdami vykite su juo pas veterinarijos gydytoją.

Kaip matome, apetito praradimas yra labai nespecifinis simptomas, kurį gali sukelti daugybė veiksnių. Kai kurie iš jų yra nereikšmingi, kiti- daug rimtesni. Šių veiksnių sąrašas tikrai daug ilgesnis. Greita ir teisinga diagnozė bei gydymas yra labai svarbūs jūsų šuniuko sveikatai ir gyvybei palaikyti. Būkite atidūs stebėtojai.

tags: #nenoriu #buti #suniuku #taip #negyvensim