Mėgėjų sodininkystė Lietuvoje turi gilias tradicijas, o sodų bendrijos yra svarbi bendruomenės dalis. Sodininkų bendrijos yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus, taikomus žemės ūkio paskirties mėgėjų sodų žemės sklypams, įskaitant statybos apribojimus, atstumus nuo sklypo ribų ir kitus svarbius aspektus.
Sodininkų bendrija Vilniuje
Mėgėjų sodo teritorijos bendrieji reikalavimai
Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiu neapmokestinama.
Vadovaujantis Žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei.
Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikti pareigų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.
Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra bendrijų iniciatyva įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iš bendrijų išperkama arba perduodama savivaldybėms ir (ar) savivaldybių valdomoms įmonėms.
Kai bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) kadastriniai matavimai yra atlikti ir keliai (gatvės) įregistruoti (įregistruotos) bendrijos nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre, bendrijų iniciatyva (bendrijos narių susirinkimo sprendimu) ir savivaldybės sutikimu keliai (gatvės) perleidžiami (perleidžiamos) savivaldybei nuosavybės teise sudarant sandorį.
Reikalavimai statiniams sodo sklype
Sodo sklype statomi statiniai turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kurie užtikrina saugumą, privatumą ir darnią aplinką:
- Pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
- Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Taigi, planuojantiems statybas dažnai kyla klausimų ar sodo namo statybai privalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD).
Mėgėjų sodo sklype statant statinius maksimalus sklypo užstatymo tankis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus vienbučiams gyvenamiesiems pastatams.
Gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis - 8,5 m, o priklausinio (pastato) didžiausias aukštis - 5 m.
Taip pat žinotina, kad mėgėjų sodo žemės sklypai, skirti mėgėjų sodininkystei, vieno buto gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, kitos (sodų) paskirties pastatams) (žemės naudojimo būdų turinio aprašo 1 punkto nuostata).
Jeigu žemės ūkio paskirties mėgėjų sodo žemės sklype jau yra įregistruotas pagalbinio ūkio paskirties pastatas, nesudėtingos kategorijos sodo pastato statyba yra galima.
Primintina, kad nesudėtingasis statinys - tai paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.
Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelėje nurodomi pastatų požymiai ir techniniai parametrai pagal kuriuos nustatoma statinio kategorija. Vienas iš požymių yra didžiausias statinio plotas m2.
Nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m ir nesudėtingųjų pastatų rūsiai negali būti įrengiami už pastatų ribų, kaip nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 19 ir 21 punktuose.
Taigi pagal Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas sodo pastatas yra nesudėtingos kategorijos statinys, todėl pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, pastato bendrasis plotas negali viršyti 80 m2. Nustatant statinio kategoriją pagal plotą, įskaičiuojamas sodo pastato antžeminės dalies patalpų plotas, rūsio (pusrūsio) plotas neįskaičiuojamas.
Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punkte nurodyti atvejai, kada privaloma gauti SLD I grupės nesudėtingojo statinio statybai.
Projektas rengiamas Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, t. y.kai statoma kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje teritorijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, jei tokio statinio statyba numatyta specialiuose teritorijų planavimo dokumentuose.
Medžių ir krūmų sodinimas
Medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų:
- Aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; šiaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą.
- Žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos.
- Krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos.
- Mažesniais, negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą.
Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.
Optinės apgaulės: 5 patarimai, kaip padidinti mažą sklypą
Žemės paskirties keitimas
Sodo sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis žemės ūkio mėgėjų sodo teritorijoje ar jos dalyse keičiama tuomet, kai planuojama ir vykdoma bendrijos veikla neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų ar kai bendrija likviduojama.
Be to, NŽT atkreipia dėmesį ir į tai, kad dažnai pamirštamas ir ignoruojamas specifinis reikalavimas, numatytas parduodant privatų sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje.
Įstatymai numato, kad bendrijos nariai ir kiti asmenys privalo informuoti bendriją apie savo sodo sklypo ar jo dalies nuosavybės teisių perėjimą tretiesiems asmenims. Prieš perleisdami savo sodo sklypą ar jo dalį trečiajam asmeniui, savininkai privalo pranešti bendrijai jos įstatuose nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai.
Sodininkų bendrijos susirinkimas