Žemės ūkio ir valstybės turto ministerija: Istorija ir veikla

Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos kūrimasis vyko vienu sunkiausiu mūsų kraštui laikotarpiu: reikėjo nedelsiant imtis atkurti karo ir okupacijos sugriautą ūkį. Nors Lietuvos taryba 1918 m. vasario 16 d. paskelbė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, Vyriausybės sudaryti dar negalėjo, nes kraštas buvo vokiečių okupuotas. 1918 m. lapkričio 11 d. Vilniuje pradėjo veikti Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Tarp įsteigtų 7 ministerijų buvo ir Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerija (nuo 1924 m. - Žemės ūkio ministerija).

1919 m. pradžioje ministrų kabinetą perkėlus į laikinąją sostinę Kauną, kartu perkelta ir ministerija. Kaune ji veikė iki 1940 m. SSRS okupacijos metais 1940 m. birželį Žemės ūkio ministerija pertvarkyta į Žemės ūkio liaudies komisariatą, 1945 m. 1990 m. kovo 17 d. suformuota nepriklausomos Lietuvos vyriausybė ir atkurta Žemės ūkio ministerija. 1996 m. prie jos prijungus Miškų ūkio ministeriją įkurta Žemės ir miškų ūkio ministerija.

Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę ir apgynus ją nuo priešų reikėjo rūpintis ekonomikos atkūrimu ir tolesne plėtra. Pirmiausia turėjo būti panaikinti dar užsilikę feodalinio ūkio likučiai. Kadangi Lietuva - agrarinis kraštas, tai privalėjo prasidėti nuo feodalinės žemėnaudos griovimo ir laisvų ūkininkų sluoksnio stiprinimo. Visam tam atlikti iš pradžių turėjo būti įvykdyta žemės reforma. Ji prasidėjo 1919 m., bet jai užbaigti pritrūko 3-4 m., nes 1940 m. birželio 15 d. Raudonoji armija užėmė Lietuvą ir visą politinį, visuomeninį ir ūkinį gyvenimą apvertė aukštyn kojom.

Iki to laiko jau buvo įvykdyta absoliučios daugumos dalintinų feodalinių dvarų žemės parceliacija. Iš dvarų paimta žemė sklypais išdalyta bežemiams ir mažažemiams valstiečiams. Beveik baigtas kaimų skirstymas vienkiemiais; liko tik 16 proc. kaimų žemės nuo viso numatyto išskirstyt ploto. Taigi 1919-1939 m. Dvarų žemės dalijimas mažažemiams ir bežemiams, kaimų į vienkiemius skirstymas buvo tiesioginis Žemės ūkio ministerijos darbas.

Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos kūrimasis vyko vienu sunkiausiu mūsų kraštui laikotarpiu. Krašte vokiečių okupantai dar vykdė nesibaigiančias žemės ūkio gaminių ir gyvulių rekvizicijas, reikėjo perimti į savo rankas okupantų užgrobtą turtą, sugrąžinti žemę teisėtiems savininkams. Karo padarytų nuostolių niekas neketino grąžinti. Dosni Amerikos lietuvių parama ir 1919 m. iš Vokietijos gauta 115 milijonų markių paskola padėjo valstybės finansams šiokį tokį pagrindą, tad galėjo būti organizuota kariuomenė ir sukurta administracija. Tik nepaprastu darbštumu ir išskirtiniu taupumu dauguma Lietuvos ūkininkų jau 1923-1924 m.

Žemės ūkio rūmų įkūrimas ir veikla

Jo iniciatyva rūpintis žemės ūkio kultūros kėlimo reikalais 1921-1923 m. buvo sukurtos kai kuriose apskrityse Žemės ūkio tarybos ir sušaukti keli jų suvažiavimai. Pagal Žemės ūkio tarybų suvažiavimuose svarstomų klausimų pobūdį ir narių sudėtį tie suvažiavimai priminė Žemės ūkio rūmų suvažiavimus, todėl yra laikytini Žemės ūkio rūmų pirmtakais. Juolab kad paskutiniame Žemės ūkio tarybų suvažiavime, įvykusiame 1923 m. lapkričio 23 d., buvo nutarta steigti organizaciją su platesnėmis teisėmis - Žemės ūkio rūmus. Net buvo išrinkta komisija atitinkamam įstatymui paruošti. Ją sudarė: J. Aleksa, J. Tūbelis ir F. Mikšys.

1922 m. rugpjūčio 1 d. Žemės ūkio rūmų įstatymo projektas Seimui buvo pateiktas 1924 m. lapkričio 16 d. per Seimo valstiečių liaudininkų frakciją. Žemės ūkio rūmų įstatymą svarstė dvi Seimo komisijos - iš pradžių Žemės ūkio ir miškų, vėliau Ekonomikos. Abi komisijos pripažino jį esant netinkamą. Pagaliau 1925 m. Taip ilgai įstatymo priėmimas truko dėl politinių partijų nesutarimų, kas konkrečiai turėtų atstovauti ūkininkams Žemės ūkio rūmuose ir kokius darbus reikėtų pavesti Rūmams atlikti.

Dėl atstovavimo galų gale Seimo daugumos padaryta išvada, kad tai turi būti svarbiausių žemės ūkio srityje veikiančių gamybos, apdirbamosios pramonės, kooperacijos, kredito, mokslo ir žemės ūkio specialistų organizacijų atstovai, bet ne tiesiogiai išrinkti ūkininkai. O darbai, kuriuos privalėtų atlikti Žemės ūkio rūmai, neturėtų varžyti Žemės ūkio ministro veiklos. Šiuo įstatymu labai nepatenkintas liko J. Aleksa - Žemės ūkio rūmų steigimo sumanytojas ir įstatymo projekto vienas iš autorių. J. Aleksos manymu, po visų svarstymų ir taisymų įstatymas Žemės ūkio rūmams paliko tik ,,vardą, jokio tikro turinio“.

Šitoks ką tik priimto Žemės ūkio rūmų įstatymo vertinimas, matyt, ir kitiems sukėlė abejonių, ar apskritai Rūmai yra reikalingi. Turbūt dėl to net keturis mėnesius delsta, kol galų gale Respublikos Prezidentas A. Stulginskis ir Ministras Pirmininkas L. Bistras jį pasirašė, kad būtų galima skelbti ,,Vyriausybės žiniose“ (1926 m. balandžio 21 d. Nr. Įstatymui įsigaliojus, kaip buvo numatyta jo 47-ajame paragrafe, Ministrų kabinetas 1926 m. gegužės 18 d. išleido Žemės ūkio rūmų sudarymo taisykles, kuriose įvardintas Rūmų narių skaičius ir sudėtis. Taip pat žemės ūkio ministro įsakymu buvo paskirtas Žemės ūkio rūmų atidarymo laikas - 1926 m. gegužės 27 d. Ši data šiandien ir laikoma Žemės ūkio rūmų įkūrimo data.

Žemės ūkio rūmai - viena seniausių Europos žemdirbių organizacijų. Pagrindinis šios organizacijos demokratinės sistemos principas - savivalda. Žemės ūkio sektoriuje šį principą daugelyje ES šalių įgyvendina Žemės ūkio rūmai. Galime didžiuotis, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai - viena seniausių Europos žemdirbių organizacijų. Lietuva Žemės ūkio rūmus turi nuo 1926 m.

Rūmų atidarymas turėjo vykti atstovams susirinkus į pirmąjį suvažiavimą (tuo metu vadintas visumos susirinkimu). Tačiau iš tikrųjų Žemės ūkio rūmų suvažiavimas prasidėjo gegužės 26 d. Kaune, Žemės ūkio ministerijos patalpose (dabar Kęstučio g. Į suvažiavimą susirinkti turėjo 33 išrinkti atstovai. Tačiau dėl to, kad paruošiamieji darbai rinkimams į Rūmus vyko labai skubotai ir dėl kai kurių kitų priežasčių, ypač dėl neseniai įvykusių rinkimų į Trečiąjį Seimą, kurių rezultatai iš pagrindų pakeitė Antrajame Seime buvusį politinių jėgų santykį, daug organizacijų savo įgaliotinių į suvažiavimą visai nesiuntė. Vis dėlto suvažiavime kalbėjęs Žemės ūkio departamento direktorius agr. A. Tačiau vietoj penkių Rūmų valdybos narių tebuvo išrinkti tik trys, paliekant dvi laisvas vietas suvažiavime nedalyvavusių organizacijų atstovams. Panašiai buvo pasielgta ir su revizijos komisijos rinkimais - iš trijų narių išrinkti du. Taigi pirmąją (nors ir nepilną) valdybą sudarė J. Valatka, A. Kubilius ir F. Lapinas.

Prisiminus ano meto įvykius galima sakyti, jog prasidėjusi Žemės ūkio rūmų veikla tebuvo formali. 1926 m. birželio 8 d. Seimas išrinko naują Respublikos Prezidentą - valstiečių liaudininkų atstovą dr. Kazį Grinių, o birželio 14 d. sudarytas naujas Ministrų kabinetas, į kurį žemės ūkio ministru buvo pakviestas agr. dr. Naujasis Ministrų kabinetas 1926 m. birželio 24 d. Žemės ūkio rūmus paleido. Kaip aiškina tų laikų spauda, taip pasielgta vien dėl politinių priežasčių, nes Rūmuose atstovų daugumą sudarė ne valdančiosioms partijoms priklausantys žmonės. Žemės ūkio ministro J. Krikščiūno išdėstyti Rūmų paleidimo motyvai kiek kitokie - Rūmų sudėtis neatitiko ,,dabartinės vyriausybės demokratinio nusistatymo“, nes jie vargu ar atstovavo nors 10 proc.

Pagal Ministrų kabineto 1926 m. rugpjūčio 18 d. priimtas naujas Žemės ūkio rūmų sudarymo taisykles, Rūmai turėjo susidėti iš 18 atstovų: 6 - nuo Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos (sutrumpintas pavadinimas - ,,Lietūkis“), 4 - nuo pieno perdirbimo įmonių, 3 - nuo žemės ūkio augalų ir gyvulių augintojų organizacijų, 2 - nuo Lietuvos agronomų sąjungos, po 1 - nuo Centrinės galvijų kontrolės sąjungos, Žemės ūkio akademijos ir Žemės banko. 1926 m. rugsėjo 23-24 d. Žemės ūkio ministerijos patalpose įvyko pirmasis naujai sudarytų (o iš tikrųjų antrasis po įkūrimo) Rūmų suvažiavimas. Šį sykį jau buvo išrinkta visa valdyba, kurią sudarė buvęs žemės ūkio ministras J. Aleksa (pirmininkas), agr. P. Kregždė (sekretorius), agr. doc. J. Kriščiūnas (iždininkas), ūkininkas J. Fledžinskis ir agr. prof. J. Tonkūnas (nariai). Vėliau J. Kriščiūną pakeitė J. Taigi J. Aleksa yra pirmasis Žemės ūkio rūmų valdybos, o pagal įstatymą - ir Rūmų pirmininkas.

Uždavinys, kurį pirmiausia sau iškėlė naujoji Žemės ūkio rūmų valdyba - nuodugniai susipažinti su 1927 m. valstybės biudžeto projektu, ypač su ten numatytomis lėšomis žemės ūkiui remti. Taip pat naujajai valdybai buvo pavesta išnagrinėti žemės ūkio gaminių eksporto sąlygas ir galimybes, nes nuo jų eksporto plėtros priklausė viso krašto ekonominė gerovė. Todėl šie klausimai ir buvo parinkti svarstyti artimiausiame Žemės ūkio rūmų suvažiavime, kuris įvyko 1926 m. spalio 31-lapkričio 1 d.

1926 m. gruodžio 17 d. Lietuvoje įvyko valstybės perversmas. Naujuoju Prezidentu tapo A. Smetona, o žemės ūkio ministru vietoj dr. J. Krikščiūno - vėl J. Aleksa. Rūmų išsaugojimo uždavinys J. Aleksai palengvėjo, kai buvęs pirmasis žemės ūkio ir valstybės turtų ministras J. Tūbelis 1927 m. gegužės 3 d. buvo paskirtas finansų ministru. Šių dviejų aukštas pareigas užimančių ir didelės erudicijos agronomų siūlomai agrarinei politikai pritarė ir ją rėmė taip pat Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. J. Aleksai vadovaujant Žemės ūkio ministerijai prasidėjo laipsniškas veiklos pasidalijimas tarp ministerijos ir Rūmų - Žemės ūkio rūmams buvo pavesti visi darbai, susiję su žemės ūkio kultūros kėlimu ir gamybos skatinimu. Šitokiu darbų pasidalijimu buvo išvengta Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio rūmų veiklos dubliavimosi.

Žemės ūkio ministerija nuo 1927 m. pradžios perdavė Rūmams ir visus apskričių bei rajonų agronomus. Lietuvoje buvo numatyta turėti 60 agronominių rajonų. Tačiau Žemės ūkio rūmai veiklą pradėjo tik su 43 rajoniniais agronomais, mat trūko kvalifikuotų specialistų. 1927 m. vasario 21 d. įvyko ketvirtasis Žemės ūkio rūmų suvažiavimas. Jame apsvarstyta sunki ūkininkų būklė, susidariusi dėl kelių paskutiniųjų metų javų nederliaus. Patvirtintas Rūmų valdybos darbo planas ir išlaidų sąmata 590070 Lt sumai. Įsteigti Agronominės propagandos (vėliau Agronomijos), Gyvulininkystės ir Smulkių ūkio šakų skyriai, toliau tęstas žemės ūkio produkcijos eksporto reikalų svarstymas.

Po suvažiavimo 1927 m. vasario 26 d. prie Žemės ūkio rūmų, kaip autonominė, su atskira sąmata valstybės iždo išlaikoma organizacija, buvo įsteigta Lietuvos žemės ūkio tyrimo įstaiga. Nuo 1927 m. liepos 1 d. pradėjo veiklą ir kita prie Žemės ūkio rūmų įkurta tarnyba - Centralinis žemės ūkio sąskaitybos biuras. 1927 m. birželio 10 d. įvykusiame penktajame Žemės ūkio rūmų suvažiavime, be dvylikos Rūmų narių, dalyvavo dar dvylika ūkininkų iš įvairių Lietuvos vietovių. Pastarieji atvažiavo į suvažiavimą kaip stebėtojai, nes balsavimo teisės neturėjo. Tam klausimui buvo ruošiamasi dar nuo 1926 m. rudens, kai Žemės ūkio rūmų pirmininku buvo išrinktas J. Aleksa. Ministrų kabineto nutarimu senos sudėties Rūmai nuo 1927 m. lapkričio 10 d buvo paleisti. Žemės ūkio ministras iki naujai išrinktų Žemės ūkio rūmų suvažiavimo buvusios Rūmų valdybos pareigas eiti ir Rūmų reikalus tvarkyti pavedė laikinajai komisijai, į kurią paskyrė: agr. J. Tallat-Kelpšą (pirmininkas, kartu ir Rūmų direktorius), agr. A. Gilvydį, agr. P. Kregždę, J. Bulvičių, J. Glemžą, L. Račiūną ir agr. J.

Patį didžiausią Rūmų darbo barą sudarė suaugusių ūkininkų ir dirbančio jaunimo profesinis švietimas. Dažniausiai toks mokymas trukdavo iki kelių savaičių, tačiau buvo ir tokių kursų, kuriems baigti prireikdavo ne vieno mėnesio. Iki 1940 metų surengta per 10 tūkst. Prieškario Žemės ūkio rūmų darbų sąraše: žemės ūkio gamybos organizavimas, gyvulių ūkio pertvarka, statybų reikalai. Rūmų rūpestis - kooperacija. Svarbus darbas nepriklausomoje Lietuvoje, aktyviai dalyvaujant Žemės ūkio rūmams - Kooperatyvų sąjungos „Linas” įkūrimas 1939 m. Tuo metu kooperatyvai savo rankose turėjo 8 proc.

1929 m. nutarta steigti jaunųjų ūkininkų ratelius. Šių ratelių sąjungos narių veikla rėmėsi gražiu draugišku tarpusavio lenktyniavimu. ŽŪR anuomet tvarkė kreditų, žemės ūkio kultūros, statybos ir kelių reikalus. Turėjo agronomijos, gyvulininkystės, žalienų, smulkiųjų ūkio šakų, namų pramonės, statybos ir namų ūkio skyrius, žemės ūkio sąskaitybos ir ekonomikos biurą, spaudos skyrių. Rūmai vadovavo Jaunųjų ūkininkų ratelių veiklai žemės ūkyje, Galvijų auginimo ir kontrolės ratelių sąjungai, Arklių ir kiaulių augintojų draugijoms. 1927-1938 m. prie ŽŪR veikė Žemės ūkio tyrimo įstaiga. Rūmai turėjo savo atstovus Vyriausioje žemės ūkio tvarkymo komisijoje, Užsienio prekybos komisijoje, Krašto statybos komitete, Draudimo taryboje prie Valstybinio draudimo įstaigos.

1939 m. ŽŪR biudžetas buvo 6,6 mln. Lt. 2,4 mln. Lt skirta žemės ūkio specialistams, 1,4 mln. Lt - žemės ūkio kultūrai. Tai įvairios premijos ir pašalpos veisliniams gyvuliams, mašinoms įsigyti, lėšos ūkinių pastatų statybai ir kitiems reikalams. ŽŪR organizuodavo mašinų naudojimo ratelius, rengdavo namų ūkio, audimo, mezgimo kursus, parodas, paskaitas, ekskursijas. Išlaikė dvi dešimtis žiemos žemės ūkio mokyklų, leido laikraštį „Ūkininko patarėjas“, žurnalus „Žemės ūkis“, „Naujoji sodyba“. Taip pat leido knygas, brošiūras, įvairius lapelius ir plakatus.

Sovietų okupacijos sąlygomis vykdoma žemės ūkio reforma buvo tik laisvų ūkininkų ūkių kūrimo iliuzija. Dar ruošiantis žemės ūkio reformai, jau buvo aišku, kad nuo individualių ūkių turi būti pereita prie kolūkių ir valstybinių ūkių sistemos. Suprantama, tokiai sistemai Žemės ūkio rūmai buvo nereikalingi. 1940 m. Laikinai Lietuvos žemės ūkio rūmai buvo atkurti vokiečių okupacijos metais: buvo panaikintas sovietų valdžios priimtas ŽŪR likvidavimo įstatymas ir ŽŪR įpareigoti tęsti darbą. Žemės ūkio rūmų bandymai atkreipti vokiečių dėmesį į žemės ūkio problemas, sukėlė vokiečių nepasitenkinimą, ir 1942 m. Teksto autorius prof. dr.

Žemės ūkio rūmų projektas Seimui buvo pateiktas 1924 m. per Seimo valstiečių liaudininkų frakciją. 1925 m., praėjus metams po projekto pateikimo, Žemės ūkio rūmų įstatymas buvo priimtas. Jam įsigaliojus, žemės ūkio ministro įsakymu buvo paskirta Žemės ūkio rūmų atidarymo diena: 1926 m. gegužės 27-oji - tai oficiali LR žemės ūkio rūmų įkūrimo data. Tačiau prisiminus ano meto įvykius, galima sakyti, jog prasidėjusi Žemės ūkio rūmų veikla tebuvo formali. 1926 m. vasarą ŽŪR buvo paleisti. Tų pačių metų rudenį - rugsėjo 23-24 dienomis įvyko pirmasis naujai sudarytų (o iš tikrųjų antrasis po įkūrimo) Rūmų suvažiavimas. Buvo išrinkta valdyba, kurios pirmininku tapo buvęs žemės ūkio ministras J.Aleksa.

Produktyviausias ir efektyviausias ŽŪR veiklos etapas prasidėjo po pirmojo reformuotų naujos sudėties Žemės ūkio rūmų narių suvažiavimo, kuris įvyko 1928 m. Šios mokyklos buvo laikinas darbo etapas. Kai atsirado kvalifikuotų specialistų, baigusių Žemės ūkio akademiją bei aukštesniąsias žemės ūkio mokyklas, buvo pradėtos steigti Žiemos žemės ūkio mokyklos. Pirmoji tokia valstybės išlaikoma mokykla buvo įsteigta 1927 m. Alovėje (Alytaus aps.). Po metų mokykla buvo perduota Žemės ūkio rūmams. Tokias mokyklas iki 1940 m. baigė apie 5 tūkst. jaunuolių.

Žemės ūkio rūmai yra naujoviška įstaiga, tvarkoma įstatymais. Ji kaip koks seimelis, susideda iš ūkininkų ir jų organizacijų atstovų. Pirmieji toki rūmai užsieny Vokietijoje buvo organizuojami pereito šimtmečio pabaigoj.

Žemės ūkio ministrai po nepriklausomybės atkūrimo

Žemiau pateikiamas ministrų sąrašas nuo 1990 m. iki dabar:

2019 m. balandžio 2 d. Kaune oficialiai pradėjo veikti ŽŪM padalinys arba „veidrodinė“ ministerija. Biuras atidarytas adresu I. Kanto g. 23, užima apie 400 m² bendrojo ploto. Čia pradėjo dirbti pirmieji 10 darbuotojų, atidarytas tuomečio ministro Giedriaus Surplio priimamasis. Nuo 2025 m. rugsėjo 25 d. Aktuali ministerijos vadovybės sudėtis (atnaujinta 2024 m.

Ministerijos perkėlimas į Kauną buvo numatytas Sauliaus Skvernelio vyriausybės programoje. Suplanuota, kad visa ministerija turi būti perkelta 2020 m. pirmąjį ketvirtį.

1927 m. rugpjūčio 12 d. du ministrai - žemės ūkio ir vidaus reikalų - paskelbė ,,Žemės ūkio tarybų rinkimams vykdyti instrukciją“. Mat Minist... BuveinėGedimino pr. 19 / Lelevelio g.

Lietuvos žemės ūkio regionai

tags: #zemes #ukio #ir #valstybes #turtu #ministerija