Sutuoktinių teisės perkant nekilnojamą turtą Lietuvoje

Visuomenėje pakankamai plačiai paplitusi nuomonė, jog vienas iš santuokai būdingų bruožų yra tai, kad nuo santuokos sudarymo dienos viskas tampa bendra. Tačiau ar tikrai? Ar, pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių gali pirkti nekilnojamąjį turtą be kito žinios? Šie klausimai galimai kyla dėl to, kad jie nėra konkrečiai išskirti teisės aktuose.

Iš tiesų, susituokus sumažėja galimybės laisvai elgtis su savo turtu - daug kam reikia vyro ar žmonos sutikimo.

Turto teisinis režimas santuokoje

Mūsų visuomenėje yra nusistovėjęs mitas, kad po santuokos sudarymo visas sutuoktinių turimas turtas tampa bendru, t.y. teigiama, kad visas sutuoktinių iki santuokos sudarymo turėtas turtas, tiek ir po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas, yra laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe.

Kiekvienu atveju iškilus neaiškumams dėl santuokos metu įgyto turto (įskaitant nekilnojamojo) priklausomybės, reikia išsiaiškinti, koks yra sutuoktinių turtui taikomas teisinis režimas. Būtent nustačius režimą, galima judėti toliau aiškinantis, kam vis dėlto priklauso konkretus turtas ir kodėl.

Įstatyme numatyta, kad sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti dvejopas: pagal įstatymus ir pagal sutartis. Įstatyminis režimas reiškia, kad sutuoktinių įsigytas turtas po santuokos sudarymo priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pasirinkus sutartinį teisinį režimą, t. y. pasirašius vedybų sutartį, sutuoktiniai gali laisvai, kiek tai neprieštarauja imperatyviems reikalavimams, susitarti ir nustatyti tarpusavio teises ir pareigas bei turto teisinį režimą. Tai reiškia, kad vedybų sutartyje sutuoktiniai gali susitarti, kad santuokos metu jų turtas netaptų bendra jungtine nuosavybe.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Dauguma susituokusių žmonių turto yra laikoma bendru. Tai apima net turtą, kurį uždirbo ar išlošė tik vienas iš sutuoktinių.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas.Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

• Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
• Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
• Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
• Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
• Pajamos bei vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus. Pavyzdžiui, jeigu pas notarą buto pardavimui atvyksta tik vienas sutuoktinis, notaras negalės patvirtinti sutarties, kadangi yra reikalingas ir antro sutuoktinio parašas. Žinoti, koks turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrai, yra pravartu ir todėl, kad būtų galima ginčyti sandorius dėl turto perleidimo, su kuriais vienas iš sutuoktinių nesutinka ir nebuvo davęs jiems sutikimo.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Tačiau visgi yra išimčių. Pirma, derėtų žinoti, kad įstatyme yra numatytas sąrašas, koks turtas santuokos metu pripažįstamas asmenine kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybe.Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Į asmeninio turto sudėtį įeina:

• Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
• Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
• Intelektinė nuosavybė.
• Lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktai, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Ypatingo pobūdžio lėšos, kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
• Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Svarbu suprasti, kad šis straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.

Sutuoktinio sutikimas

Bet kokiam bendro turto naudojimui ar pardavimui reikia sutuoktinio sutikimo. Tačiau daugeliu atveju nieko rašyti nereikia - pakanka neprieštarauti.

Tačiau kai kuriais atvejais sutikimas turi būti parašytas raštu, arba sutuoktiniai turi kartu pasirašyti atitinkamą sutartį. Tam, kad nereikėtų nuolat pasirašinėti abiems sutuoktiniams, vienas sutuoktinis gali kitam išrašyti įgaliojimą.

Kada reikalingas sutuoktinio sutikimas?

Notarine tvarka forminant nekilnojamojo turto pardavimą, rašytinis sutuoktinio sutikimas neprivalomas, jei perleidžiamas vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas, taip pat jei turtas neturi šeimos turto statuso - jame negyvena šeima. Tokia išvada darytina sistemiškai aiškinant Civilinio kodekso nuostatas.Sutuoktinio rašytinis sutikimas yra reikalingas, kai norima sudaryti sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pavyzdžiui, nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ar bendra įmone. Taip užtikrinama sutuoktiniams bendrai priklausančių daiktinių teisių apsauga nuo vieno sutuoktinio savo rizika prisiimtų įsipareigojimų. Tokius sandorius sutuoktiniai sudaro bendrai arba vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.Civiliniame kodekse numatyta, kad turtu, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, šis sutuoktinis naudojasi, jį valdo bei juo disponuoja savo nuožiūra. Tačiau įstatymas taip pat numato ir šios teisės apribojimus. Pagal įstatymą, sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui (gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena) savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą.

Šeimos turtas

Turtas, kuriuo neišvengiamai naudojasi visa šeima, vadinamas “šeimos turtu“. Tai - gyvenamoji vieta (butas), baldai, indai ir pan. Tokio turto galima atsisakyti (pvz. parduoti ar nustoti nuomotis butą) tik su kito sutuoktinio rašytiniu sutikimu (jei yra vaikų - gyvenamosios vietos galima atsisakyti tik su teismo leidimu). Šito negalima pakeisti net vedybų sutartimi.Jei Jūs turite žemės sklypą su namu, arba namą, kuriame faktiškai gyvena jūsų šeima, tai laikoma, kad šie daiktai yra šeimos turtu. Tokio turto pardavimui būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas bei teismo leidimas.

Sutuoktiniai vedybų sutartimi gali susitarti dėl įgyjamo turto nuosavybės, bet negali pakeisti šeimos turto teisinio statuso.

Vedybų sutartis

Pasirinkus sutartinį teisinį režimą, t. y. pasirašius vedybų sutartį, sutuoktiniai gali laisvai, kiek tai neprieštarauja imperatyviems reikalavimams, susitarti ir nustatyti tarpusavio teises ir pareigas bei turto teisinį režimą. Tai reiškia, kad vedybų sutartyje sutuoktiniai gali susitarti, kad santuokos metu jų turtas netaptų bendra jungtine nuosavybe.CK numatyta, kad vedybų sutartyje sutuoktiniai turi teisę numatyti, kad:

1. turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;
2. turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe;
3. turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.

Jei nepavyksta sutarti

Jei nepavyksta sutarti su vyru ar žmona, kaip naudoti bendrą turtą, galima kreiptis į teismą:

1. Nušalinti kitą sutuoktinį nuo turto valdymo ar apriboti jo turtines teises (jei jis negali tvarkyti turto, tvarko turtą nuostolingai, pažeidžia santuokines pareigas).
2. Nuginčyti kito sutuoktinio sudarytą sandorį (jei tas sandoris sudarytas be sutikimo).
3. Leisti sudaryti sandorį be sutuoktinio sutikimo (jeigu sutuoktinis sutikimo negali duoti, arba iš principo neduoda sutikimo tam, kas yra būtina šeimai ar bendram verslui).

Praktiniai patarimai

Prieš sudarant sandorius, susijusius su nekilnojamuoju turtu, rekomenduojama:

• Pasikonsultuoti su teisininku dėl konkrečios situacijos ir reikalingų dokumentų.
• Išsiaiškinti, kokia nuosavybės forma priklauso turtas (asmeninė ar bendroji jungtinė).
• Jei turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, gauti rašytinį sutuoktinio sutikimą.
• Jei turtas yra šeimos turtas, gauti teismo leidimą parduoti būstą.
• Supažindinti sutuoktinį su sutarties turiniu ir įforminti tai raštu sandoryje.

Apibendrinant, įstatymai nedraudžia vienam sutuoktiniui be kito žinios ir sutikimo įsigyti turtą, įskaitant net ir nekilnojamąjį, tačiau kaip tokio turto įsigijimas bus vertinamas (ar tai šeimos poreikiams skirtas tenkinti turtas, ar ne) ir ar tai bus asmeninė, ar bendra sutuoktinių nuosavybė priklauso nuo kiekvieno atvejo konkrečių aplinkybių.

tags: #sutuoktiniu #dalyvavimas #pas #notara #perkant #nekilnojama