Karštomis vasaros dienomis, kai temperatūra kyla aukštai, svarbu pasirūpinti ne tik savimi, bet ir savo augintiniais. Šunys, ypač tam tikrų veislių, yra jautrūs perkaitimui, kuris gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant saulės smūgį. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti saulės smūgio simptomus, kaip suteikti pirmąją pagalbą ir kaip užkirsti kelią šiai pavojingai būklei.
Kas Yra Saulės Smūgis?
Saulės smūgis, arba hipertermija, atsiranda, kai šuns kūno temperatūra pakyla aukščiau nei normalios ribos (virš 39 laipsnių Celsijaus). Tai dažniausiai nutinka dėl karščio arba pernelyg intensyvios fizinės veiklos karštomis dienomis, kaitriausiomis valandomis (11-15 val.). Šunys neturi tokių efektyvių "aušinimo" mechanizmų kaip žmonės - jie negali prakaituoti per odą, todėl jų pagrindinis vėsinimosi būdas yra intensyvus kvėpavimas, lekavimas. Kai aplinkos temperatūra yra aukšta, šuo daug juda, lekavimas gali tapti nebe toks efektyvus, ir šuns kūno temperatūra pradeda kilti.
Apklausus veterinarus paaiškėjo, kad 45% veterinarijos klinikų per vasaros mėnesius turėjo gydyti šunis nuo perkaitimo. Automobiliai vis dar dažniausiai pasitaikanti vieta, kur šunys perkaista. Uždara erdvė, ribotas oro kiekis, stiklas, sulaikantis šilumą - tokia faktorių kombinacija yra labai pavojinga.
Esant aukštai oro temperatūrai šunį gali ištikti šilumos smūgis. Simptomai yra lekavimas, neramus žvilgsnis, nepaisymas komandų, šilta, drėgna oda, labai didelė temperatūra, dehidratacija, greitas širdies plakimas ir alpimas. Šunyčiai ir augantys šunys yra mažiau atsparūs karščiui, taip pat ir atvykę iš vėsesnio klimato zonos ar sergantys širdies bei kvėpavimo ligomis suaugę šunys.
Perkaitimo Ir Saulės Smūgio Požymiai
Svarbu žinoti, kaip atpažinti pirmuosius perkaitimo požymius, kad galėtumėte laiku imtis veiksmų ir apsaugoti savo augintinį nuo rimtesnių pasekmių. Štai pagrindiniai simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:
- Gausus seilėtekis ir intensyvus kvėpavimas - jei šuo neįprastai smarkiai kvėpuoja ir seilėtekis yra intensyvus, tai gali būti pirmasis perkaitimo ženklas.
- Letargija ir silpnumas - šuo gali tapti vangus, neturėti noro judėti ar žaisti, bendrauti net ir su šeimininku.
- Raumenų drebulys - raumenų drebulys gali rodyti rimtą hipertermiją formą.
- Vėmimas ir viduriavimas - šie simptomai dažnai pasireiškia perkaitusiam šuniui.
- Gleivinių paraudimas ar mėlynavimas - šuns burnos ir akių gleivinės gali tapti raudonos arba melsvos dėl deguonies trūkumo.
- Kūno temperatūra viršija 40°C - jei šuns kūno temperatūra viršija šią ribą, reikia nedelsiant imtis veiksmų.
Ankstyvieji perkaitimo požymiai subtilesni - gali tiesiog atrodyti, kad jūsų šuo mažiau reaguoja į komandas negu įprastai, pavyzdžiui, pašauktas vardu šuo gali nueiti į šalį, užuot pažvelgęs į jus. Jeigu jums kyla abejonių, perkelkite šunį į vėsesnę vietą.
Gyvūnų klinikos „Vetperla“ veterinarė Ugnė teigia, kad simptomus gali atpažinti ir veterinarijos mokslų nebaigęs augintinio šeimininkas: „Pagrindiniai perkaitimo simptomai - intensyvus lekavimas, apsunkintas, padažnėjęs kvėpavimas, pakitusi gleivinių spalva, jos gali būti ryškiai raudonos ar net melsvos. Gyvūnas tampa vangus, gali sutrikti koordinacija, reakcija į aplinką. Būklei prastėjant gali pasireikšti seilėtekis, vėmimas, traukuliai.“
Veterinarė Ugnė Augustinavičė su pacientu. Šaltinis: 15min.lt
Kaip Padėti Perkaitusiam Šuniui
Jei pastebite, kad jūsų šuo perkaito, būtina nedelsiant imtis šių veiksmų, kad sumažintumėte kūno temperatūrą ir išvengtumėte rimtų komplikacijų:
- Perkelkite šunį į vėsią vietą - nedelsiant nuneškite šunį į šešėlį arba į vidų, kur yra vėsiau.
- Naudokite šaltą vandenį - švelniai apipurkškite šunį šaltu (ne ledo šaltumo) vandeniu, ypatingą dėmesį skirdami pilvo, kojų ir galvos sričiai. Venkite ledinio vandens, nes tai gali sukelti kraujagyslių susiaurėjimą ir sumažinti atvėsinimo efektyvumą.
- Duokite vandens - pasiūlykite šuniui gerti mažais gurkšneliais šalto vandens, bet neverskite jo gerti per daug iš karto.
- Naudokite vėduoklę, ventiliatorių - jei turite vėduoklę ar ventiliatorių, naudokite juos, kad padidintumėte oro cirkuliaciją aplink šunį.
- Stebėkite simptomus - nuolat stebėkite šuns būklę ir, jei jis nepagerėja per kelias minutes, nedelsdami kreipkitės į veterinarą.
U.Augustinavičė rekomenduoja laikytis tokio plano: Pirmiausia, nedelsiant patraukti gyvūną iš karštos aplinkos, ištraukt iš mašinos ar nuo tiesioginių saulės spindulių. Toliau svarbu sumažinti gyvūno kūno temperatūrą, todėl reikia jį pradėti vėsinti. Tai padaryti galima drėgnais rankšluosčiais dengiant kaklą, dedant juos ties kirkšnimis, galima vandeniu sušlapinti gyvūno pėdas ar ausis. Esant galimybei, reiktų sukurti oro srautą, įjungti kondicionierių, ventiliatorių atsukti į gyvūną ar vėdinti rankomis. Jeigu augintinis yra sąmoningas - pasiūlyti vandens. Turint termometrą, reikia matuoti gyvūno temperatūrą kas 5-15 minučių. Kūno temperatūrai nukritus iki 39,4 laipsnio - vėsinimą nutraukti. Stabilizavus gyvūno būklę, siūloma nedelsiant vykti į veterinarijos kliniką.
Šaltą vandenį galima pilti ant augintinio iš kibiro, žarnos ar naudojant kempinę. Jeigu esate netoli ežero ar tvenkinio, atsargiai paimkite augintinį ir lėtai merkite į vandenį. Tik nebriskite per giliai, kad galėtumėte saugiai jį laikyti.
Jeigu netoliese yra gėlo vandens telkinys, pavyzdžiui, ežeras arba kūdikių baseinas, leiskite šuniui pasinerti ir atvėsti. Kitu atveju galite naudoti vėsų, šlapią audinį arba rankšluosčius. Uždėkite vėsų, šlapią audinį šuniui ant sprando, tarp priekinių ir užpakalinių kojų, taip pat galite šaltu vandeniu atsargiai sušlapinti šuns ausis ir letenas.
Jeigu šuo sąmoningas ir nori lakti, duokite jam vėsaus, šviežio vandens. Tačiau neverskite lakti, nes vandens gali patekti į plaučius. Jeigu šuo negali arba nenori lakti, arba negali nuryti, sudrėkinkite vandeniu jo liežuvį. Neduokite šuniui ledo kubelių, nes temperatūra gali sumažėti per smarkiai ir sukelti šoką.
Pirma pagalba iškart labai svarbi ir gerokai padidina šuns išgyvenimo tikimybę, tačiau atsistatymui to neužtenka. Šie žingsniai padės išgelbėti jūsų šuns gyvybę atsitikus nelaimei, tačiau tikslu visada turi būti šilumos smūgio prevencija.
Atminkite, kad tik skubi pagalba gali išsaugoti jūsų augintiniui gyvybę. Po jūsų suteiktos pirmosios pagalbos būtina gyvūną parodyti veterinarui, nes pirmoji pagalba neatstos veterinarijos gydytojo priežiūros bei gydymo.
Kada Kreiptis Į Veterinarijos Gydytoją?
Saulės smūgis gali būti mirtinas, jei nesuteikiama tinkama pagalba. Todėl labai svarbu žinoti, kada kreiptis į veterinarijos gydytoją:
- Kūno temperatūra nesumažėja - jei po pirmosios pagalbos šuns kūno temperatūra nesumažėja arba vėl pradeda kilti.
- Sunkūs simptomai - jei šuo vėmia, viduriuoja, šuniui prasideda raumenų drebulys.
- Gleivinės spalvos pokyčiai - jei pastebite, kad šuns gleivinės tampa melsvos arba stipriai raudonos.
- Nesąmoningumas ar sąmonės praradimas - jei šuo tampa neaktyvus arba praranda sąmonę, nedelsiant vežkite į veterinarijos kliniką.
Veterinaras gali nustatyti temperatūrą ir imtis tinkamai gydyti gyvūną. Šilumos smūgis gali padaryti žalos gyvūno vidaus organams, o jūs to nepastebėsite. Į šunų perkaitimą negalima numoti ranka.
Veterinarės teigimu, tinkamai ir laiku nesureagavus į gyvūno perkaitimą, galimi ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, tokie kaip širdies, smegenų, kepenų arba inkstų negrįžtami pažeidimai.
Begemoto veterinarijos klinika Vilniuje perkaitusius ar kitus kritinės būklės gyvūnus priima be eilės ir išankstinės registracijos.
Jei šuo nekvėpuoja: stenkitės nepulti į paniką. Jei įmanoma, kol padėsite gyvūnui, tegul kitas asmuo iškviečia veterinarą. Patikrinkite ar gyvūnas turi sąmonę. Atverkite gyvūno kvėpavimo takus, švelniai suimdami jo liežuvį ir ištraukdami iš burnos, pažiūrėkite ar gerklėje nėra įstrigusio kokio objekto, kuris stabdo oro judėjimą. Atlikite gaivinimą burna į nosį: ranka užčiaupkite augintinio burną, ir kvėpkite tiesiai savo burna jam į nosį, kol pamatysite, kad krūtinė išsipučia. Kai ji išsipūs, tęskite gaivinimą, taip kvėptelėdami kas 4-5 sekundes.
Nebeplaka širdis: nepradėkite krūtinės paspaudimų, kol neatlikote gaivinimo burna - į nosį. Tada paguldykite gyvūną ant kieto paviršiaus ant dešinio šono. Širdis randasi kairiajame šone, apatinėje krūtinės dalyje kaip tik po kairės priekinės kojos alkūne. Padėkite vieną ranką po gyvūno krūtine, kad atsiremtumėte, o kitą ranką uždėkite jam ant širdutės. Masažuojant katės ar kitų mažų gyvūnėlių širdutę, apglėbkite ranka gyvūno krūtinę taip, kad nykštys atsirastų ant kairės krūtinės pusės, o pirštai ant dešinės, ir spauskite krūtinę tarp pirštų ir nykščio. Didesniems gyvūnams spauskite 80-120 kartų per minutę, o mažesniems 100-150 kartų per minutę. Negaivinkite burna į nosį ir nespauskite krūtinės tuo pačiu metu, atlikite tai pakaitomis ar dirbkite kaip komanda su kitu asmeniu, kuris atlieka dirbtinį kvėpavimą tada, kai jūs nemasažuojate širdies. 4-5 sekundes spaudinėjate krūtinę, tada pertraukėlė, per kurią kitas asmuo atlieka dirbtinį kvėpavimą. Tęskite tol, kol išgirsite plakant širdį ir kol jūsų augintinis ims normaliai kvėpuoti ar atvyksite į veterinarijos kliniką.
Kaip Išvengti Perkaitimo
Prevencija visada geriausias būdas išvengti pavojų. Štai keletas patarimų, kaip apsaugoti savo šunį nuo perkaitimo:
- Ribokite fizinę veiklą karštomis dienomis - venkite ilgo pasivaikščiojimo ar intensyvaus žaidimo karštomis dienomis, ypač tarp 11 val. ryto ir 15 val. popiet. Geriausia vedžioti šunį anksti ryte arba vėlai vakare, kai temperatūra yra žemesnė.
- Visuomet užtikrinkite, kad šuo turėtų prieigą prie šviežio, šalto vandens.
- Jei šuo yra lauke, užtikrinkite, kad jis turėtų šešėlį ir pakankamai oro cirkuliacijos.
- Niekada nepalikite šuns uždarytame automobilyje - net jei langai yra atidaryti ir stovi pavėsyje, automobilis gali greitai įkaisti ir tapti mirtinu spąstu.
U.Augustinavičė rekomenduoja: „Derėtų sudaryti sąlygas, kur gyvūnas galėtų pasislėpti nuo saulės, suteikti nuolatinę prieigą prie švaraus geriamo vandens visu paros metu. Taip pat galima imtis papildomų priemonių vėsinimui namuose, tokių kaip vėsinantis kilimėlis ar liemenė“.
Didelių karščių metu taip pat yra svarbu vengti aktyvių fizinių veiklų. „Esant aukštai aplinkos temperatūrai, reiktų vengti aktyvios fizinės veiklos su augintiniu. Geriau rinktis ramų pasivaikščiojimą anksti ryte ir vėliau vakare. Pasivaikščiojimai dienos metu, kai saulė yra kaitriausia, pavojingi ne tik dėl aukštos aplinkos temperatūros, bet ir padidina nudegimų riziką“, - rekomendavo U.Augustinavičė.
Štai keletas papildomų patarimų:
- Jeigu jūsų šuniui reikia išlieti energiją ir kokiu nors būdu pasimankštinti, kad nusiramintų, prieš parvesdami šunį į namus leiskite jam paplaukioti arba pažaisti purkštuvu drėkinamoje pievelėje.
- Vėsinantis įvyniojimas arba liemenė gali padėti sumažinti šuns kūno temperatūrą jo nesušlapinant.
- Jeigu su šuniu leidžiatės į ilgus pasivaikščiojimus, geriau tai padaryti vėsesniu paros metu, pavyzdžiui, anksti ryte arba vėlai vakare (taip pat nepamirškite, kad karšti šaligatviai gali nudeginti šuns letenas). Su savimi turėkite vandens ir kartkartėmis sustokite pailsėti.
- Jeigu su šunimi bėgiojate, nepersistenkite.
- Jeigu su šunimi medžiojate arba einate į žygius, taip pat jeigu šuo gano avis ar galvijus, suteikite šuniui galimybę kartkartėmis pailsėti pavėsyje ir užtikrinkite, kad jis turėtų pakankamai šviežio vandens. Drėkinkite šunį tuo metu, kai jis dirba, arba naudokite vėsinančią liemenę bei atidžiai stebėkite, ar nepasireiškia pirmieji perkaitimo požymiai. Atminkite, kad tarnybiniai šunys taip susitelkia į savo užduotis, jog nesupranta, kad jiems reikia pailsėti ir atvėsti.
- Galiausiai, nepamirškite parengti plano, kaip vėsinti šunį, jeigu namuose nutrūks elektros tiekimas arba nebeveiks oro kondicionierius. Jeigu jums tokiomis sąlygomis gali būti nemalonu, kur kas blogiau yra jūsų šuniui, kurio kūno temperatūra ir taip aukštesnė už jūsiškę. Jeigu planuojate persikelti į vėsesnę gyvenamąją vietą, įsitikinkite, kad galėsite pasiimti ir šunį.
Svarbu žinoti, kokios aplinkos derėtų vengti, kad gyvūnas neperkaistų. Veterinarė pastebi, kad yra tam tikros specialios aplinkos sąlygos, kurios didina gyvūnų perkaitimo riziką. Didelė rizika gyvūnui perkaisti yra patalpos, kuriose temperatūra kyla greičiausiai: prastai ventiliuojamos, mažos, tiesioginiais saulės spinduliais apšviestos. Pašnekovė priduria, kad perkaitimui turi įtakos ir drėgmė: „Esant šiltam ir drėgnam orui, iš organizmo lėčiau atiduodama šiluma, o tai reiškia, kad didėja rizika perkaitimui.“
Taigi turėtumėte būti atsargūs ir neversti šių šunų pernelyg aktyviai judėti. Pavojų šunims gali kelti ir aplinkos veiksniai. Atkreipkite dėmesį ne tik į aukštą temperatūrą, bet ir į didelę drėgmę, kuri gali padidinti perkaitimo tikimybę. Didesnis pavojus perkaisti kyla visiems šunims, jeigu nėra pakankamai šešėlio arba kitos vėsios vietos lauke, kur jie galėtų pailsėti.
Keturkojų gydytoja rekomenduoja nepalikti gyvūnų prastai vėdinamose patalpose arba automobilyje, kadangi čia salono temperatūra per mažiau nei 10 minučių gali pasiekti 40 laipsnių karštį. Net ir palikus pravertus langus.
Štai keletas kitų patarimų, kaip pasirūpinti savo šunimi karštu oru:
- Karštomis dienomis patariama neiti į lauką 11-16val. Ne tik dėl perkaitimo pavojaus, bet ir dėl galimo nudegimo. Smėlis, asfaltas taip pat gali įkaisti iki pavojingos temperatūros.
- Ypatingo dėmesio reikalauja brachicefalinės (suplotasnukės) veislės, taip pat trumpai kirpti šunys.
- Jeigu šuo sunkiai perneša karštį arba jums teks aktyviai judėti lauke, pasirūpinkite papildomomis priemonėmis šuns vėsinimui. Būtinai turėkite daugiau vandens. Reguliariai pasiūlykite šuniui atsigerti, tačiau taip pat naudokite vandenį pilvo, pėdučių ir galvos šlapinimui. Šios vietos efektyviausiai vėsina šunį džiūdamos.
- Siūlomos dviejų tipų priemonės, su geliniu užpildu ir drėkinamos. Drėkinamas priemones reiktų pilnai sušlapinti, išgręžti ir tada uždėti ant šuns ar leisti šuniui atsigulti ant jų. Jos vėsina tol, kol pilnai neišdžiūna. Geliniai kilimėliai veikia nuo šuns kūno svorio, atsigulus vėsina keletą valandų, priklausomai nuo gamintojo. Po pertraukos jie gali būti naudojami vėl. Taip pat šunų parodose arba internetu galima nusipirkti specialius ventiliatorius, skirtus kabinti ant narvo ar bokso sienelių.
Ilgo kailio šunis vasarą galima apkirpti, bet jokiu būdu negalima nuskusti plikai.
Dienos vidury kelio danga įkaistą iki 60 °C karščio. Nors pėdutės paviršių dengia tvirtas sluoksnis, bet šuo gali ne tik susižeisti, bet ir stipriai nusideginti pėdutes.
Niekada nepalikite savo šuns automobilyje. Perkaitimas automobilyje ar kitoje patalpoje gali baigtis mirtimi.
Štai keletas veiksnių, kurie didina riziką šunims perkaisti:
- Veislė: Aukštai temperatūrai mažiau atsparūs ilgo plauko ir stambių veislių šunys. Tačiau yra ir kitų predisponuojančių faktorių, tokių kaip amžius - karščiui mažiau atsparūs ypač jauni ar vyresnio amžiaus augintiniai.
- Amžius: Dėl prastesnio termoreguliacijos mechanizmo. Taip pat antsvorio bei gretutinių (širdies ar viršutinių kvėpavimo takų) ligų turintys gyvūnai.
- Sveikatos būklė: Gyvūnams ypač gresia šilumos smūgis, jei jie yra labai seni, labai jauni, turi antsvorio, sergantys širdies ar kvėpavimo takų ligomis, bei tamsaus kailio.
Šilumos smūgio pirmoji pagalba: Paguldykite augintinį pavėsyje ar vėsioje patalpoje. Uždėkite šaltą rankšluostį ant augintinio galvos, kaklo, krūtinės. Šaldykite šalta vandens srove. Girdykite po mažą kiekį vėsaus vandens ar leiskite laižyti ledo kubelį.
Normali šuns kūno temperatūra yra nuo 38,3 C iki 38,8 C, katės - irgi panaši, nuo 38 C iki 39 C.
Kaip Teisingai Kirpti Kailį Vasarą?
Yra veislių, kurioms dėl kailio struktūros gali būti rekomenduojamas trumpas kirpimas vasarą. Tačiau dauguma šunų turi dvigubą kailį, kuris susidaro iš dengiamojo kailio ir poplaukio. Gerai iššukuotas, švarus tokio tipo kailis saugo šunį tiek nuo šalčio, tiek ir nuo karščio. Kaip pavyzdžius galime paimti retriverius, vokiečių aviganius, špicus. Trumpai nukirpus tokį kailį šuo praranda apsaugą nuo saulės spindulių. Ne tik lengviau įkaista, bet gali ir nudegti odą. Jeigu toks kirpimas buvo būtinas mediciniškai, prieš ilgesnį pasibuvimą lauke rekomenduojama naudoti kremą nuo saulės.
Ilgo kailio šunis vasarą galima apkirpti, bet jokiu būdu negalima nuskusti plikai.
Reguliarus šukavimas padeda pašalinti negyvus plaukus, palaiko kailio ir odos sveikatą, be to, taip galite patikrinti bendrą šuns sveikatos būklę. Tai taip pat yra labai svarbus kartu praleistas laikas, padedantis įtvirtinti santykius ir stiprinti pasitikėjimą ir supratimą.
Mano Pačios Patirta Keista Istorija
Jau gerai nebeprisimenu, kaip viskas prasidėjo. Buvo ramus vakaras. Mano kalytė mišrūnė (tada jai buvo kokie 10 metų) ramiai sau paėdė, aš kažką darbavausi. Staiga ji atbėgo prie manęs ir ėmė lyg žagsėti, lyg kosėti. Pamaniau, kad užspringo, tačiau abejoju, ar tai tikrai buvo užspringimas. Šuo kamavosi, o aš niekaip negalėjau suprasti, kas galėjo nutikti prieš kelias minutes ramiai su ėdusiai kalytei. Buvo jau vėlus vakaras, žinojau, kad pagalbos niekur neprisikviesiu, o kalytė tampėsi, kosėjo ir ėmė kažkaip keistai glebti. Pajutau, kad jau turbūt artėja paskutinioji. Stvėriau abiem rankom kalę ant kelių ir su siaubu supratau, kad ji jau kažkaip stingsta, miršta, akys buvo užmerktos, sprando plaukai - pašiaušti, nebekvėpavo, nejudėjo, gulėjo man ant kelių it pastirusi. Tada dar nežinodama ką daryti ėmiau instinktyviai viena ranka jai stipriai masažuoti pilvą ir krūtinę, o kita - nugarą. Staiga gyvūnas pradėjo vemti ir... atsimerkė. Kai kitą dieną parodžiau gyvūną veterinarui, kalytė jau buvo visai žvali, todėl gydytojas, paklausinėjęs, ką ji tą dieną ėdė, nusprendė, kad ji jau dėl savo amžiaus ne visada gali suvirškinti kaulą, ir ta masė jai buvo užkimšusi skrandį, todėl jai ir buvo taip negera. Nežinau, ar čia tikrai tokia buvo priežastis, nes tai daugiau nebepasikartojo, tačiau tą gyvūno atsigavimą man ant kelių prisimenu kaip stebuklą.
Rūpindamiesi savo keturkoju draugu vasaros metu, galite užtikrinti, kad jis išliktų sveikas ir laimingas. Atminkite, kad jūsų atsakomybė yra apsaugoti jį nuo pavojų, kuriuos gali atnešti karštos dienos. Laikykitės šių patarimų ir mėgaukitės saugia vasara kartu su savo keturkoju šeimos nariu.
Šaltiniai: delfi.lt, 15min.lt, akvatera.lt