Žemės Turtai: Kas Tai Yra?

Naudingosios iškasenos buvo, yra ir bus viena iš pagrindinių visuomenės ekonominės ir socialinės pažangos varomųjų jėgų. Ne veltui civilizacijos raidos etapams pavadinti parinkti akmens, vario, bronzos ir geležies amžių pavadinimai, pabrėžiantys naudingųjų iškasenų svarbą civilizacijos raidai. Per XX šimtmečio pirmuosius penkiasdešimt metų pasaulyje išgauta tiek mineralinių išteklių, kiek jų buvo iškasta per visą ankstesnį žmonijos gyvavimo laikotarpį, o per pastaruosius kelis dešimtmečius gavyba padidėjo dar 50 procentų. Gavybos didėjimas sietinas su gyventoju daugėjimu pasaulyje ir pastangomis išlaikyti pasiektą gyvenimo lygį - išsivysčiusiose šalyse kiekvienam gyventojui per metus yra sunaudojama apie 20 tonų įvairių rūšių mineralinių išteklių.

Lietuvos reljefas

Naudingosios Iškasenos Lietuvoje

Nors Lietuva negali ypatingai pasigirti žemės gelmių turtais, tačiau ir tokios žaliavos, kaip molis, smėlis, žvyras, klintis ar dolomitas, nekalbant jau apie požeminį vandenį, yra didelis valstybės turtas. Juo labiau, kad žemės gelmėse yra daug ir kitų išteklių, kurie dar neeksploatuojami arba net nepakankamai ištirti. Naudingosios iškasenos, mineralinės žaliavos, neorganinės arba organinės kilmės, medžiagų sankaupos Žemės plutoje, naudojamos visuomenės reikmėms. Lietuvoje daugiausia naudojama statybinėms medžiagoms gaminti. Todėl ir šalies kasybos pramonė yra vietinės reikšmės. Šios pramonės pagaminta produkcija sudaro 2 % visos pramonės gaminamos produkcijos vertės.

Naftos Ištekliai

Prognozuojami Lietuvos naftos ištekliai - 64 mln. tonų naftos sausumoje ir 23 mln. tonų naftos Baltijos jūroje - dar yra labai menkai ištirti. Naudojami tik smulkūs telkiniai, dėl to ir naftos gavybos mastai Lietuvoje tesiekia 0,3-0,5 mln. tonų per metus.

Kitos Naudingosios Iškasenos

Be to, mūsų šalies gelmėse dar mažai tirtų arba spėjamų, remiantis geologinėmis prielaidomis, naudingųjų iškasenų. Pietų Lietuvoje aptikti milžiniški labai geros kokybės geležies rūdos klodai. Preliminariais duomenimis, Lietuvoje esama didelių marmuro, akmens druskos, fosforitų, rusvosios anglies telkinių, randama vario, polimetalinių rūdų telkinių, sunkiųjų mineralų (Rytų Lietuvoje - ir aukso) sąnašynų požymių. Ypač svarbūs yra gausūs geros kokybės gėlo ir mineralinio požeminio vandens ištekliai.

Naudingųjų iškasenų gavyba

Požeminio Vandens Ištekliai

Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios gyventojų poreikius ir didesniąją pramonės įmonių poreikio dalį patenkina požeminis vanduo. Vandens tiekimui Lietuvoje vartojamas tik gėlas požeminis vanduo (mineralizacija 1 g/l). Jo gamtiniai ištekliai sudaro apie 13, prognoziniai ­ 3,2, išžvalgyti ­ 2 mln. m³ vandens telkiniai, skirti 42 miestams. Iš viso šiuo metu yra išžvalgyti 95 geriamojo požeminio vandens telkiniai.

Požeminio Vandens Pasiskirstymas

Požeminio vandens ištekliai yra pasiskirstę šalyje netolygiai. Šventosios, Dubysos, Minijos, Ventos, Nemunėlio baseinai gėlo požeminio vandens ištekliais yra aprūpinti ir jų perteklius gali būti panaudotas drėkinimui. Tačiau būtina atsižvelgti ir į vandens kokybę. Tik 24% vandentiekiui tiekiamo vandens kokybė visiškai atitinka standarto reikalavimus. Kai kurie kaimo gyventojai gėrimui ir kitiems buities pporeikiams naudoja gruntinį vandenį iš kastinių šulinių. Jų Lietuvoje yra apie 300 tūkstančių, o iš jų vandenį naudoja apie 1 mln. žmonių. Respublikos higienos centro duomenimis, apie 50% respublikos kastinių šulinių vanduo yra užterštas nitratais. Tad požeminio vandens išteklių apsauga ir kokybės gerinimas yra viena aktualiausių problemų.

Mineralinis Vanduo

Mineralinio požeminio vandens yra visoje Lietuvos teritorijoje. Yra dviejų tipų mineralinis vanduo: be specifinių komponenčių ir bromo. Pirmieji pagal mineralizacijos laipsnį skirstomi į mažai (2-5 g/l), vidutiniškai (5-15 g/l) ir labai mineralizuotą vandenį (15-35 g/l). Bromo vanduo aptinkamas didesniame gylyje ir jo mineralizacija viršija 35 mg/l. Minimalus gylis, kuriame aptinkamas bromo vanduo ­ 300-600 m. Jo detaliai ištirti ištekliai Palangos ir Likėnų telkiniuose sudaro 1000 m3 per parą. Svarbiausios panaudojimo sritys: balneologija ir mineralinio gydomojo bei gaivinančio (geriamojo) vandens pramonė (išpilstymas). Mineralizuoto vandens yra visoje Lietuvos teritorijoje, vandeninguose horizontuose.

Kitos Naudingosios Iškasenos

Klintis

Klinties telkiniai yra susiję su viršutiniojo permo karbonatinių uolienų 10-30 m storio klodu, kuris negiliai nuo žemės paviršiaus (2-15 m gylyje) slūgso šiaurės rytinėje Akmenės rajono dalyje. Išžvalgyti ištekliai sudaro 88,4 mln. t. Be šių Akmenės rajone yra aptikti ir dideli prognoziniai ištekliai (apie 1 mlrd. t). Klintis kasama Karpėnų ir Menčių karjeruose. 1993 m. kasyba sumažėjo daugiau kaip 5 kartus (buvo iškasta 1,32 mln. t.).

Dolomitas

Dolomitas yra viršutinio devono amžiaus. Jo klodai negiliai nuo žemės paviršiaus slūgso šiaurės Lietuvoje. Dolomito ištekliai yra išžvalgyti 7-se telkiniuose. Šiuo metu dolomitas kasamas trijuose karjeruose ­ Petrašiūnų, Klovainių ir Skaistgirio. Dolomitas panaudojamas kaip inertinė medžiaga - dolomitinė skalda ir kaip apdailos bei statybinis akmuo. Be šių dar minėtinas dolomito naudojimas dirvoms kalkinti ir mineralinės vatos gamybai.

Smėlis ir Žvyras

Statybinio smėlio ir žvyro telkiniai susidarė kvartero periode, paskutiniojo apledėjimo metu prieledyninių fliuvioglacialinių srautų tekėjimo vietose: zandruose, fliuvioglacialinėse terasose ir deltose, bei didžiųjų Lietuvos upių (Nemuno, Neries) slėniuose. 1993 m. bendri išžvalgyti ištekliai sudarė 676 mln. mm3. Daugelis išžvalgytų ir aptiktų žvyro ir smėlio telkinių yra smulkūs. 1993 m. buvo eksploatuojami 226 žvyro, statybinio smėlio ir smėlio silikatiniams dirbiniams gaminti telkiniai.

Kvarcinis Smėlis

Kvarcinio monomineralinio (SiO2 vidutiniškai sudaro 98,5%) smėlio, tinkančio stiklui gaminti, telkiniai Lietuvos teritorijoje yra susiję su neogeno ežerinės upinės kilmės nuogulomis ir surasti tik Anykščių rajone. Šis telkinys yra didžiausias Baltijos valstybėse ir unikalus savo smėlio kokybe. 1993m. gruodžio 31 d. sudarė 8 mln. t. 1993 m. buvo iškasta 37 tūkst. t smėlio. Kvarcinio smėlio daugiausia naudoja stiklo fabrikai.

Molis

Molis susidarė paskutinio apledėjimo metu. Jo klodai slūgso ne giliau kaip 5-7 m. Geriausios kokybės jis būna susiformavęs prieledyniniuose limnoglacialiniuose baseinuose. Molis naudojamas plytoms, apdailinei keramikai, drenažo vamzdžiams, čerpėms, kokliams gaminti. Cemento pramonei yra naudojamas Šaltiškių telkinio molis.

Durpės

Lietuvoje durpynai užima apie 6,4% teritorijos arba 415 tūkst. ha. Bendri durpių spėjami prognoziniai ištekliai juose gali būti vertinami apie 1130 mln. t. Maži durpynai (iki 10 ha) sudaro apie 26%, didesnių nei 10 ha yra priskaičiuojama apie 3640. Lietuvoje vyrauja aukštapelkinio tipo durpės (58,3% išteklių). Žemapelkių durpių ištekliai sudaro 39,8%. Be to, ruošiamos ir gydomosios durpės, kurios tiesiogiai naudojamos purvo vonioms Druskininkų, Birštono, Likėnų ir Palangos kurortuose.

Nafta

Išžvalgyti išgaunami naftos ištekliai surasti kambro sistemos nuogulose ­ 5,1 mln. t. Didžiausi telkiniai: Genčų (1,3 mln. t), Pietų Šiuparių (1,1 mln. t), Vilkyčių (1,0 mln. t). Kartu su nafta surasta 220,9 mln. m3 jas lydinčių degiųjų dujų. Visi išžvalgyti telkiniai yra vakarų Lietuvoje. Naftos gavyba Lietuvoje buvo pradėta 1990 m. vasarą.

Sapropelis

Lietuvoje praeityje buvusiuose ir dabartiniuose ežeruose, ypač tuose, kurie maitinami paviršiniu vandeniu, sapropelis sudaro didžiausią organinių nuosėdų dalį. Spėjami prognoziniai sapropelio ištekliai yra vertinami 6,8 mlrd. m3 ežeruose ir apie 4,5 mlrd. m3 pelkėse po durpėmis. Daugiausia natūralus sapropelis yra naudojamas tręšimui, nes jame yra organinių medžiagų, karbonatų, mikroelementų, ir jų nemažą dalį gali įsisavinti augalai.

Anhidritas

Vienas iš jų yra anhidritas, paplitęs pietų ir pietvakarių Lietuvoje. Arčiausiai žemės paviršiaus (150-350 m gylyje) anhidrito klodai slūgso rytinėje jų išplitimo dalyje ­ Kauno ir Prienų apylinkėse. Čia klodo storis siekia vidutiniškai 30-40 m, o prognoziniai ištekliai sudaro apie 350 mlrd. t. Netoli Garliavos, Pagirių kaime, yra išžvalgytas telkinys. Anhidritas ­ tai sunkios, neporingos, nelaidžios vandeniui ir dujoms, tvirtos, lengvai poliruojamos uolienos, kuriose mineralo anhidrito yra daugiau kaip 90%. Tai aukštos kokybės žaliava. Anhidritas tinka portlandcemenčio, anhidritinio cemento gamybai.

Geoterminė Energija

Lietuvos vakarinėje ir iš dalies vidurinėje dalyje nemaži geoterminės energijos ištekliai. Jie susiję su devono, kambro, kristalinio pamato uolienomis. Devono ir kambro uolienose terminė energija susijusi su šiltais vandenimis (per +35°+37°C), giliau ­ su įkaitusiomis uolienomis. Geoterminę energiją Lietuvoje būtų galima panaudoti pastatams šildyti, karštam vandeniui tiekti, elektros energijai gaminti iš dideliame gylyje paimtos šiluminės energijos ir t.

Naudingųjų Iškasenų Gavybos Tendencijos

Naudingųjų iškasenų gavyba pastaraisiais metais, pradedant 1991 m., kasmet mažėjo ir dabartiniu metu yra sumažėjusi nuo dešimčių procentų (gėlas požeminis vanduo) iki kelių kartų (dolomitas, klintis, opoka, molis ir kt.). Kai kurios žaliavos (sapropelis) apskritai nebekasamos. Sumažėjo ne tik gavyba, bet ir panaudojimas. 1992-1993 m. labiausiai sumažėjo požeminio vandens ir mineralinių žaliavų naudojimas.

Karjerų Rekultivavimas

Kai karjerai iškasami giliau nei požeminis vanduo, pagrindinis jų rekultivavimo būdas yra vandens telkinių formavimas. Telieka pasirinkti būsimą vandens telkinio funkciją: jis bus skirtas ūkinei veiklai (žuvininkystei, laivybai, ir kita), rekreacijai (poilsiui, turizmui, mėgėjų žūklei, vandens sportui), ekosistemų saugojimui ar kitas. Sausų karjerų vietose dažnai kuriami pramonės objektai.

Lietuvos karjerų asociacijos vadovė V. E. Gasiūnienė atkreipė dėmesį, jog visos be išimties įmonės, užsiimančios kasyba, duomenis apie iškasamus visų naudingųjų iškasenų kiekius pateikia Lietuvos geologijos tarnybai.

Žemės gelmių tyrimai ir aplinkosauga

Kaip parodė žemės drebėjimai Kaliningrado srityje, Lietuvos ir kaimyninių kraštų žemės gelmių tektoninės ir seisminės sąlygos ištirtos nepakankamai. Todėl reikia toliau vykdyti ir plėsti seisminius stebėjimus. Be galimų seisminių virpesių, Lietuvoje vyksta ir kitų geologinių procesų: karstas, šlaitų deformacijos ir nuošliaužos, sufoziniai proveržiai. Geologinė aplinka gali būti užteršta ar teršiama.

Naudingųjų iškasenų išgavimo svarba

Žemės gelmėse aptinkamos iškasenos ir kiti gamtiniai ištekliai dažnai lemia šalies vietą pasaulio ekonomikoje. Kai nesirūpinama alternatyvomis bei išteklių apsauga ir racionaliu naudojimu, ištekliai gali išsekti, o tai gali būti skurdo, neramumų ir karinių konfliktų priežastis. Racionalus gamtos išteklių išgavimas bei naudojimas tiesiogiai susijęs su natūralios gamtinės ir žmogaus sukurtos aplinkos išsaugojimu.

Naudingųjų iškasenų pasiskirstymas Lietuvoje

Atskirų rūšių naudingieji ištekliai šalies teritorijoje pasiskirstę nevienodai. Akmens druskos yra Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. Vienintelis išžvalgytas anhidrito telkinys - Kauno rajone. Durpių telkinių esama visoje šalies teritorijoje, o daugiausia - Šiaulių, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos ir Alytaus apskrityse. Geležies rūdos telkinys glūdi Varėnos rajone. Gėlavandenės klinties (klinties tufo, ežerų klinties, mergelio) išteklių daugiausia randama Alytaus ir Vilniaus apskrityse. Gipso išteklių yra Kauno rajone esančiame anhidrito telkinyje ir Pasvalio rajone. Visi ištirti klinties ištekliai yra šiaurinėje Lietuvos dalyje - Šiaulių apskrities teritorijoje. Kreidos mergelio išteklių turtingos Alytaus ir Marijampolės apskritys. Molio randama beveik visoje šalyje, išskyrus Klaipėdos apskritį. Daugiausia jo išteklių išžvalgyta Šiaulių, Marijampolės, Kauno ir Utenos apskrityse. Vienintelis išžvalgytas opokos telkinys yra Tauragės apskrityje. Sapropelio aptinkama visoje Lietuvos teritorijoje, o išžvalgyti yra Šiaulių, Alytaus, Tauragės ir Telšių apskričių ištekliai.

Naudingųjų iškasenų vertė

Vien tik detaliai išžvalgytų naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens vertė 2012 metų pradžioje sudarė apie 64 mlrd. Lt. Pažymėtina, kad naudingųjų iškasenų telkiniai užima tik 4,3 proc. Lietuvos teritorijos, todėl jų plotai jokiu būdu neturi būti užstatyti ar panaudoti kitoms reikmėms, kurios apribotų galimybę anksčiau ar vėliau naudingųjų iškasenų telkinius naudoti. Išsivysčiusiose šalyse kiekvienam gyventojui kasmet tenka apie 20 t iškasamų įvairių rūšių naudingųjų iškasenų.

Gavybos augimas

Naudingųjų iškasenų, ypač smėlio ir žvyro, gavyba labai sparčiai augo nuo 2001 iki 2008 metų. Jei būtų išlikę šio laikotarpio statybos pramonės ir infrastruktūros darbų augimo tempai, tai išžvalgytų smėlio bei žvyro išteklių greitai būtų pradėję stigti. 2011 m. duomenys rodo, kad šalyje vėl didėja naudingųjų išteklių gavyba. Daugiausia išgaunama žvyro, dolomito, durpių, klinčių. 2011 metais išgauta 6 590 tūkst. kubinių metrų žvyro - 400 tūkst. kub. m daugiau negu 2010 m., 1 447 tūkst. kub. m dolomito (297 tūkst. kub. m daugiau), 1 247 tūkst. kub. m mažaskaidžių durpių (330 tūkst. kub. m daugiau), 890 tūkst. kub. m kitų durpių (133 tūkst. kub. m daugiau), 572 tūkst. kub. m klinčių (118 tūkst. kub.

Leidimai

Leidimai naudoti naudinguosius išteklius 2012 m. pradžioje buvo išduoti 279 šalies įmonėms.

Požeminio vandens kokybė

Lietuvos žemės gelmės yra sukaupusios didelius geros kokybės požeminio vandens išteklius. Lietuva - vienintelė Europos šalis, kurioje centralizuotai vandentiekai naudojamas tik požeminis vanduo. Požeminio vandens kokybė beveik visuomet yra geresnė nei bet kokio paviršinio vandens. Taip esti todėl, kad požeminis vanduo yra daug geriau apsaugotas nuo mikrobiologinės ir cheminės taršos.

Požeminio vandens atsargos

Lietuvoje išžvalgyti ištekliai siekia 2,2 mln. m3/d, t. y. tokį kiekį požeminio vandens galima siurbti per parą, ir šis kiekis natūraliai žemės gelmėse nuolat atsistatys. Net 1989 metais, kai požeminio vandens suvartojimas buvo pasiekęs aukščiausią lygį, Lietuvos didžiuosiuose miestuose buvo naudojama 50-75 proc. Požeminio vandens išteklių užteks ir ateityje. Bendras prognozuojamas paros geriamojo vandens poreikis 2025 metais sudarys 564 997 m3/d ir tai bus tik 26 proc.

Požeminio vandens užterštumas

Požeminio vandens kokybė yra gera, tačiau vanduo gali būti natūraliai prisotintas kai kurių druskų ar mikroelementų, kurių koncentracijos viršija geriamajam vandeniui nustatytas vertes. Dėl mineralizuoto vandens prietakos padidėja gėlo vandens mineralizacija, kietumas, išauga natrio chlorido arba / ir sulfatų koncentracija, vandenyje gali formuotis kiti nepageidaujami junginiai (sieros vandenilis). Didesni nitratų kiekiai gruntiniame vandenyje siejami su išsklaidyta ir sutelktąja (koncentruota) tarša. Išsklaidytos taršos sąlygomis besiformuojančiame gruntiniame vandenyje apie 30 proc. 2011 metais mineralinis vanduo buvo išgaunamas 16 vandens telkinių.

Geologinė aplinka

Lietuvoje žemės gelmės ir paviršius pasižymi dideliu stabilumu, lyginant su tektoniškai aktyviais regionais. Pasaulio banko vertinimu, pagal galimus ekonominius nuostolius dėl gamtinių nelaimių Lietuva tarp Europos ir Centrinės Azijos šalių užima žemiausią vietą. 2004 metais rugsėjo 21 d. žemės drebėjimas Kaliningrado srityje buvo netikėtai didelės galios - 4,4-5,0 magnitudžių stiprumo. Pagal makroseisminės analizės duomenis, stipriausias žemės drebėjimas sukėlė 6 balų intensyvumo žemės paviršiaus virpesius seisminių įvykių epicentruose Kaliningrade. Drebėjimo sukelti virpesiai buvo juntami ir didelėje Lietuvos teritorijos dalyje.

Dirvožemio tarša

Lietuvos geologijos tarnyba nuo 1999 metų kaupia potencialių taršos židinių duomenų bazę, ir joje dabar yra apie 12 000 objektų. Daugelis šių židinių - tai praeityje užterštos vietos (istorinės taršos), kurios dabar naudojamos visai kitiems tikslams. Didžiausia tarša būdinga objektams, paveldėjusiems „istorinę“ taršą, kuriuose yra į požemį patekusių naftos produktų židinių. Duomenų bazėje sukaupta informacija apie taršos židinius - pagrindas aplinkos tvarkymui ir taršos prevencijai.

Geologai tiria ir dirvožemių geocheminę sudėtį, ypač jų užterštumą sunkiaisiais metalais. Miestų geocheminio kartografavimo duomenys daugelyje vietų rodo didelę geocheminę taršą. 1989-1992 metais detaliai buvo ištirtas Šiaulių miesto ir tuometinių jo gamyklų dirvožemis bei miestą drenuojančios Kulpės upės ir Talšos ežero dugno nuosėdos. Todėl Lietuva pagal sunkiųjų metalų kiekius dirvožemyje priskirtina prie švariausių Europos šalių, kurioms priklauso Baltijos ir Skandinavijos valstybės.

Taigi šis faktas turėtų kuo plačiau būti panaudotas Lietuvos ekologiniam įvaizdžiui formuoti, ekologinei žemdirbystei plėtoti ir turizmo patrauklumui didinti.

Naudingųjų iškasenų gavybos apimtys 2010-2011 m.

tags: #zemes #turtai #slideboom