Per netrumpą šimtmečio laikotarpį kai kuriuos Lietuvos miestus bei miestelius susiejo gana glaudūs ryšiai. Viena iš svarbių jungčių - garsusis menininkas Juozas Zikaras. Vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių, profesorius J. Zikaras paliko gilų pėdsaką šalies kultūroje.
Panevėžiečiams, ko gero, labiau žinomas skulptoriaus gimtinėje Panevėžio rajone, Paįstrio apylinkėse Paliukų kaime esantis muziejus - gimtoji skulptoriaus sodyba. O Lietuvos 100-mečio proga J. Zikaro sodyba sulaukė ypatingo dėmesio.
Rudenį, lapkričio mėnesį, kai švenčiamas J. Zikaro gimtadienis, ir muziejus sulaukia daugiausia svečių. Kaune esančiame jau paties skulptoriaus statytame name-muziejuje panevėžiečiai taip pat apsilanko. „Panevėžiečius gerbiame ir mylime, nes jie buvo pirmieji Zikaro namų lankytojai, ypač spinduliavę smalsumu ir džiaugsmu.
Jiems patinka klausytis pasakojamų istorijų apie šį puikų menininką, tikrą Lietuvos sūnų, supratusį, kad Motina Tėvynė nėra pamotė, nors ji neturtinga ir negali išmaitinti savo vaikų.
Muziejaus vadovė pasakoja, kad muziejų aplanko ir J. Zikaro vaikaičiai su provaikaičiais. „Mūsų lankytojai ypač domisi tarpukario Lietuva, o J. Zikaro gyvenimas tikrai gerai atspindi, koks gyvenimas buvo Lietuvoje iki 1944 metų.
Skulptoriaus dukters dėka daug ką turime papasakoti ir apie sovietinį laikotarpį tame kukliame, bet kupiname širdies šilumos namelyje“, - sako R. Ne vienam apsilankius šiame name muziejuje apylinkių vaizdai tiesiog užima kvapą. Juk J. Zikaro namų terasa atsiveria nuostabūs vaizdai.
Namą, kuriame dabar yra muziejus, 1933 metais pastatė pats J. Zikaras. Skulptorius name gyveno iki 1944-ųjų lapkričio 10 dienos - tuomet jis pasitraukė iš gyvenimo.
R. Ruibienė pasakoja: „Alytei Elenai Zikaraitei testamentu palikus savo tėvo J. Zikaro darbus ir namą M. K. Čiurlionio muziejui, buvo įvykdytas didžiulis noras, kad visi J. Zikaro darbai būtų saugomi vienoje vietoje.“ Visas Zikaro muziejus buvo atidarytas 2001 metų lapkričio mėnesį po A. Zikaraitės ir jos vyro J. Bulakos mirties.
„Tai, ko gero, buvo vienintelis privatus ir, žinoma, ganėtinai slaptas muziejus sovietmečio laikotarpiu Lietuvoje. Skulptoriaus duktė A. Zikarauskaitė-Bulakienė visą savo gyvenimą paskyrė J. Zikaro atminimui, jo darbų išsaugojimui.
Labai įsiminė įvykis, kai tvarkant 1900 metų gamybos „Kaps“ firmos pianiną, atidarius jo apačią buvo surasti į karo meto laikraščius susukti sidabro šaukšteliai, senieji A. Zikarienės mamos Tūbelienės gintaro karoliai bei į sovietinio laikotarpio laikraštį susuktos dvi sidabro taurelės.
Tie Tūbelienės gintaro karoliai ir didžiulis veidrodis iš Zikarienės tėvų namų Rokiškyje yra tikros paveldėtos, kaip dabar sakytume, relikvijos“, - pasakoja R. Muziejuje yra dar viena labai įdomi ir svarbi relikvija, į Kauną atkeliavusi iš Panevėžio krašto, iš J. Zikaro gimtinės Paliukų.
Muziejuje yra daug gražių ir vertingų eksponatų, tai ir „Laisvės“ eskizai, ir „Svajonė“, ir puikus A. Zikarienės portretas, ir „Motinos“ skulptūra, ir daugelis kitų darbų.
Nuostabu turėti ir kitiems parodyti skulptoriaus darbo įrankius ir Peterburgo dailės akademijos sidabro ženklą, kuriuo buvo apdovanotas J. Zikaro diplominis darbas „Motina“.
Įdomu, kad Panevėžyje gimęs J. Zikaro sūnus Teisutis Zikaras tapo pasaulyje žinomu menininku. Jis gimė 1922 metais, o 1944 m. sovietams artėjant link Lietuvos pasitraukė į Vakarus.
1949 m. pasiekė Australiją, apsigyveno Melburne. Lietuvis T. Zikaras dėstė karališkajame Melburno technologijų institute, priklausė Viktorijos skulptorių draugijai ir tapo vienu žymiausių Australijos pokario dailininkų, yra minimas visose enciklopedijose. T. J. Zikaras iš gyvenimo pasitraukė būdamas 62 metų.
Už savo pasiekimus kūryboje J. Zikaras buvo apdovanotas DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu, Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio medaliu. 1937 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas.
Prisiminkime J. Zikarą Lietuvos šimtmečio - 2018-ųjų - metų rudenį šalyje pradėtas rodyti šiam iškiliam žmogui skirtas panevėžiečių iniciatyva sukurtas ilgametražis dokumentinis filmo „Zikaras. Laisvės paminklo kūrėjas“.
Kaune kūrėjui, Lietuvos tarpukario pinigų ir daugelio valstybinių simbolių bei istorinių asmenybių biustų autoriui skirtame filme pasakojama apie J. Zikaro gyvenimą ir kūrybą. M. K. Čiurlionio nacionalinio muziejaus padalinys J. Zikaro memorialinis muziejus yra šio skulptoriaus vardu pavadintoje gatvėje.
Kaip atskleidžia filmo kūrėjai, Tėvynė bei jos laisvė menininkui visada buvo labai svarbūs dalykai. R. „Sekundės“ pakalbinta nepaprasta didžiojo skulptoriaus gerbėja, jo atminimo puoselėtoja R. Ruibienė sako: „Dokumentinio filmo kūrėjai negailėjo nei laiko, nei jėgų šiam kilniam sumanymui įgyvendinti.
Vien su manimi buvo kalbėta apie dvidešimt valandų. Todėl galėjau išpasakoti viską, - nereikėjo nieko trumpinti, išskirti, akcentuoti. Žiūrovai susipažins su Zikaru tėvu, Zikaru kūrėju, Zikaru mokytoju, o svarbiausia - Zikaru dideliu Tėvynės mylėtoju.
Tėvynės garbei kūręs, jis mokė ir savo vaikus, kad savo Tėvynę reikia gerbti, mylėti, taip pat gerbiant ir visas kitas tautas“, - sako tiesiog spinduliuojanti didžiule pagarba ir meile J. Zikarui Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinio J. Zikaro memorialinio muziejaus vadovė Regina Ruibienė.
Kadaise, kai čia buvo tuomečio Lietuvos valstybinio banko Panevėžio skyriaus rūmai, jie buvo papuošti skulptoriaus J. Zikaro darbais. Šiame banke yra net trys 1931 metais J. Zikaro sukurti kūriniai - tai operacijų salėje dvylika dekoratyvinių skulptūrų „Atlantai“, lyg dangaus skliautą laikantys stiklinį kupolą.
Taip pat jo sukurta ir rozetė, iš kurios leidžiasi nuostabus šviestuvas, o eksterjere, virš pagrindinio įėjimo, pastato sieną puošia J. Zikaro bareljefas. Taip pat šv. Aloyzo skulptūra Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje. Nemažai J. Zikaro darbų yra ir Kaune.
1926 metais J. Zikaras sukūrė specialiai Panevėžiui skirtą Laisvės paminklo projektą. Būsimasis skulptorius gyveno vargingai, nuo septynerių piemenavo pas ūkininkus. 1897 metais Juozas Zikaras pradėjo lankyti Pumpėnų keturmetę mokyklą, o ją baigęs gavo sargo vietą Panevėžio mokytojų seminarijoje.
Ieškodamas pragyvenimo šaltinio, pramoko groti smuiku ir tapo muzikantu nedideliame orkestre. Metus praleido Latvijoje. Talentas nelieka nepastebėtas.
Remiamas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Jono Jablonskio ir kitų mecenatų, jis gavo galimybę mokytis Vilniuje Ivano Trutnevo piešimo mokykloje, vakarais - Juzefo Montvilos piešimo klasėje. 1906 metais, grįžęs į gimtuosius Paliukus, nulipdė dvarininko Juozapo Kazakausko biustą.
Studijavo Peterburgo Dailei skatinti draugijos mokykloje, paskui įstojo į Peterburgo dailės akademijos Skulptūros fakultetą. 1916 m. baigė skulptūros studijas. 1918 m. su šeima grįžo į gimtinę. 1919-1928 m. dirbo mokytoju Panevėžio gimnazijoje.
1928 metais iš Panevėžio su šeima persikėlė į Kauną. Dėstė Kauno meno mokykloje, skulptūros studijos vadovas. Lietuvių dailės draugijos narys, 1932-1938 m. - pirmininkas.
1940 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute dėstė piešimą, nuo 1941 m. - Kauno aukštųjų kursų profesorius. Antrojo pasaulinio karo metais visi trys J. Zikaro sūnūs pasitraukė į JAV bei Australiją. Lietuvoje likusius šeimos narius persekiojo sovietinė valdžia. 1944 m. lapkričio 10 d. skulptorius nusižudė neištvėręs saugumo tardymų.
Atminimo medalis yra skirtas knygnešiams bei pačiam žinomiausių iš jų - Jurgiui Bieliniui (1846-1918). Žodis „knygnešys“ sunkiai verčiamas į kitas kalbas, nes ir šio XIX a. kultūrinio judėjimo atitikmenų niekur kitur daugiau nėra.
Draudžiamos lietuviškos spaudos platinimu 1867-1870 m. ėmė rūpintis Žemaičių vyskupas ir blaivybės sąjūdžio pradininkas Motiejus Valančius, kuris laikomas ir knygnešystės pradininku. 1873 m. apsistojęs nakvynės M. Valančiaus namuose Kaune apie šį užsiėmimą ir būdą užsidirbti pinigų sužinojo ir Jurgis Bielinis, kuris tuoj pat sėkmingai ėmėsi šios veiklos ir ilgainiui suorganizavo plačiai veikusį talkininkų tinklą.
Per maždaug trisdešimtį knygnešystės metų iki pat spaudos draudimo pabaigos 1904-aisiais J. Bielinis pats ir su pagalbininkais pergabeno per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik pusę visų spaudinių, tuomet išspausdintų Mažojoje Lietuvoje.
2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų tradiciją. Knygnešio diena atmintinų datų kalendoriuje - tai J. Bielinio gimtadienis, kovo 16-oji. J. Bielinio atminimą taip pat mena Purviškiuose, Biržų rajone, išlikusi jo gimtoji sodyba ir ąžuolas, čia yra ir Bieliniams skirtas koplytstulpis, atminimo akmuo.
J. Bielinis paminėtas ir sostinės Vingio parke esančioje Tado Gutausko 2009 m. skulptūroje „Vienybės medis“, kurioje įamžinta 100 labiausiai mūsų šaliai nusipelniusių asmenybių. Knygnešiams dedikuota skulptūra yra ir Kaune, Karo muziejaus sodelyje. Tai Juozo Zikaro „Knygnešys“, kuriame, kaip teigiama, autorius pavaizdavo J. Bielinį.
Atminimo medalio averse iškaldintas Jurgio Bielinio portretas. Užrašas apačioje nurodo jo vardą bei gimimo ir mirties metus: „1846-1918“. Medalio reverse iškaldinta žydinti žalioji rūta - nacionalinė mūsų šalies gėlė ir skaistumo simbolis, mums taip gerai pažįstamas iš lietuviško folkloro, senoviškų piršlybų, mergvakarių ir vestuvių papročių.
Rūtos nuo seno puošdavo lietuvių sodybas ir buvo vertinamos tiek dėl medicininių savybių, tiek ir dėl to, kad žaliuodamos puošdavo aplinką iki pirmųjų šalnų. Karpyti rūtos lapeliai mums primena kryžius, sėklų galvutės - širdeles.
Šiandien J. Zikaro gimtoji sodyba Paliukuose ir memorialinis muziejus Kaune yra svarbios kultūros paveldo vietos, kur lankytojai gali susipažinti su skulptoriaus gyvenimu, kūryba ir jo indėliu į Lietuvos meną. Šios vietos ne tik saugo menininko atminimą, bet ir atspindi Lietuvos istoriją bei kultūrą.
Muziejai, susiję su Juozu Zikaru ir kitais žymiais menininkais:
| Muziejus | Adresas |
|---|---|
| J. Zikaro memorialiniai namai | J. Zikaro g. 3, Kaunas |
| Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus | V. Putvinskio g. 55, Kaunas |
| M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus | M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai |
Juozas Zikaras
Kiti muziejai, kuriuos verta aplankyti:
- Antano Jonyno memorialinis muziejus, Liškiavos g. 17, Alytus.
- K. Jonyno namai-galerija, Turistų g. 9, Druskininkai.
- Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus Subartonių kaimas, Merkinės seniūnija, Varėnos rajonas.
- Istorinė LR Prezidentūra, Vilniaus g. 33, Kaunas.