Sodininkų bendrijose neretai kyla nepasitenkinimų ir konfliktų tarp gretimų sklypų savininkų dėl įvairiausių priežasčių. Bene dažniausios jų - per arti kaimyninio sklypo ribos pastatyti statiniai bei pasodinti želdiniai.
Pavyzdžiui, sodininkas savo sklype pasisodina eilę tujų, jo manymu, „pakankamai toli“ („net per gerą pusmetį“) nuo kaimyno ribos ir informuoja pastarąjį jau „post factum“. Laikui bėgant, išaugusios tujos pradeda kaimynui užstoti saulę, jų šakos lieka nekarpomos ir toliau bujoja į kaimyno teritoriją, vis labiau aštrindamos konfliktą. Dar keblesnė situacija susidaro pastačius laikinus statinius (pavėsines, lauko tualetus, kt.) ar įrenginius (pvz., nuotekų valymo) per arti kaimynio sklypo ribos.
Kad išvengti panašių situacijų, yra ypač svarbu, kad sodininkai laikytųsi savo bendrijos vidaus tvarkos ir kitų taisyklių, nustatančių reikalavimus statinių statybai bei augalų priežiūrai ir tvarkymui sklypuose.
Jei šių reikalavimų laikytis nėra galimybės, būtina gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar bendrijos valdybos sutikimą arba sudaryti kaimynų susitarimą. Jei aukščiau minėtų taisyklių ir reikalavimų laikytis nėra galimybės ar, pavyzdžiui, ankščiau gauti sodininkų bendrijos valdybos sutikimai ar kaimynų susitarimai statyti arba želdinti per arti ribų yra pamesti (prarasti), rekomenduotina gauti rašytinius kaimynų sutikimus (susitarimus) bei pateikti jų kopijas sodininkų bendrijos valdybai saugojimui.
Želdynų planavimas ir sodinimas.
Pagrindiniai reikalavimai ir atstumai
Taip pat laikytis reikia ir sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimų, nurodytų Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priede. Jame sakoma, kad 600 kv. m ploto sklypui maksimalus sklypo užstatymo tankis gali būti iki 35 % sklypo ploto, o 900 kv. m ploto sklypui - iki 30 %.
Projektuojant, rekonstruojant, statant naują statinį keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m. Mažinant atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu.
Mėgėjų sodo teritorijoje nuosavybės teise valdomuose sodo sklypuose sodininkai (nekeisdami žemės naudojimo paskirties) statyti ar rekonstruoti gali tik parengę projektą (Statybos įstatymo nustatyta tvarka) bei gavę statybos leidimą (vienam gyvenamam ar sodo namui ir vienam jo priklausiniui).
Mažo kiemo apželdinimas.
Atstumai nuo kaimyninių sklypų ribų:
- krūmų ir gyvatvorių - ne mažiau kaip 1 m;
- žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio - 2 m;
- kitų medžių - 3 m.
Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.
Mažiausias leidžiamas atstumas nuo pastatų ir statinių išorinių sienų be langų iki medžių kamienų (ašies) - 5 m, iki krūmų - 1,5 m; nuo pastatų sienų su langais - atitinkamai 10 m ir 1,5 m.
Nuo pastatų sienų (su langais) medžiai gali būti sodinami ne arčiau kaip 10 m, aukštesni kaip 2 m krūmai - 2,5 m atstumu, o nuo belangių sienų ir monolitinių tvorų atitinkamai 5 m ir 2,5 m atstumu. Nuo kaimyninės žemės ribos medžiai gali būti sodinami ne mažesniu nei 3 m atstumu.
Krūmai ir medžiai, augantys iki 3 m aukščio, gali būti sodinami ne mažesniu nei 2 m atstumu.
- tualetai ir komposto dėžės ar duobės turi būti įrengiamos 2-3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo, nuošaliose sklypų vietose, toliau nuo paviršinių vandens telkinių (kad nekeltų žalos kaimyninių sklypų savininkams, kitiems asmenims ir aplinkai).
- elektros oro linijos apsaugos zonoje (t. y. - dekoratyvinės gyvatvorės sodinamos taip, kad užaugusios jų šakos nesiskverbtų į kaimyninį sklypą, gyvatvorės medžiai turi būti nuolat karpomi ir prižiūrimi, išlaikant jų aukštį iki 1,0-1,2 m.
Gyvatvorės formavimo pavyzdys.
Teisiniai aspektai
Privačiose žemės valdose esančius želdinius sklypų savininkai ar valdytojai turi teisę tvarkyti savo nuožiūra. Svarbiausia (pagal Želdynų įstatymą ir Žemės įstatymą) - nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų bei gyventojų teisių.
Ginčai dėl želdinių pasodinimo ir priežiūros, pažeidžiant kaimynų interesus, sprendžiami civiline tvarka. Todėl, jei gretimo sklypo savininkas nepaiso teisėtų pretenzijų ir nesiekia susitarimo, belieka kreiptis į teismą.
Jei kaimyninio sklypo savininkas nepaiso teisėtų pretenzijų ir nesiekia susitarimo, belieka kreiptis į teismą. Reikalavimai želdinių veisimui galioja ir tuo atveju, jei nauji kaimynai iškart kelia pretenzijas.
Jei augalai auga per arti kito sklypo, jos išrauti šeimininkui tikrai nereikia. Jei želdiniai vietoje pasodinti augalai netrūksta, ypač pastaraisiais metais.
Svarbu: Jei augalas nėra niekaip formuojamas, akivaizdu, kad ji augs kaip medis. Ar augalas traktuojama kaip gyvatvorė, ar medis, padeda jos auginimo būdas.
Ginčuose dažniausiai diskutuojama tik dėl jų aukščio ir lajos. Svarbu, kad medžio ar krūmo laja nelįstų į kaimyninio sklypo teritoriją. Tai galioja tik medžio ar krūmo lajai.
Želdynų svarba aplinkai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokiu atstumu nuo sklypo ribos ir kokio aukščio gali būti gyvatvorė?
Pagal STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai" 1 priedo 5 punktą:
- 5.1. krūmų ir gyvatvorių - ne mažiau kaip 1 m;
- 5.2. žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio - 2 m;
- 5.3. kitų medžių - 3 m.
6. formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.
Taigi, jei kaimyno ,,gyvatvorė" yra maždaug 5 m aukščio ji turėtų būti 3 m atstumu iki jo sklypo ribos, nes šių medžių gyvatvore jau nebegalima pavadinti, jie yra tiesiog medžiai.
Ar tujų šaknys gali pakenkti kaimyniniam sklypui?
Tujos nėra labai konkurencingas augalas, todėl didelės žalos kaimyniniam sklypui padaryti neturėtų.
Kaip planuoti, auginti ir prižiūrėti gyvatvorę | Sodo dizainas ir įkvėpimas | Sodininkystė Australijoje
tags: #zemes #sklypo #teritorijos #apzeldinimas #atstumai #nuo