Bendro naudojimo ištekliai yra esminė ekonomikos ir visuomenės dalis. Šiame straipsnyje aptariama, kas yra bendrojo naudojimo ištekliai, kokie iššūkiai kyla juos valdant ir kaip užtikrinti jų tvarų naudojimą.

Kas Yra Bendrojo Naudojimo Ištekliai?
Ištekliai - yra visa tai, kas gali būti panaudota žmonių poreikiams tenkinti. Dauguma išteklių yra riboti.
Kolektyvinio naudojimo komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelės yra bendro naudojimo erdvės, priklausančios visiems panevėžiečiams. Tai reiškia, kad kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už tinkamą naudojimąsi įrengta infrastruktūra. Kiekvienas panevėžietis prisideda prie to, kad miestas būtų švarus, tvarkingas ir patogus gyventi.
Išteklių Poreikis ir Valdymas
"Dynamics 365 Project Service Automation" apima išteklių tvarkytuvo ataskaitų sritį, kurioje pateikiama vaizdinė išteklių poreikio ir naudojimo visoje organizacijoje apžvalga. Išteklių poreikis - aktyvios išteklių užklausos diagramoje rodomi pateikti ištekliai. Nepateikta išteklių paklausa - nepriskirtų išteklių poreikio diagramoje rodomi visi nepateikti išteklių reikalavimai.
Projektų vadovai gali naudoti išteklių tvarkytuvo ataskaitų sritį projektų ištekliams valdyti. Norėdami įtraukti komandos narį tiesiogiai į projektą, puslapio Projektai skirtuke Komanda pasirinkite Naujas. Pasirodys dialogo langas Spartusis kūrimas:Projekto komandos narys . Rezervuoti įvardytą išteklių - lauke Rezervuojamas išteklius pasirinkite ištekliaus pavadinimą. Tada pasirinkite vaidmenį, nustatykite laikotarpį ir paskirstymo metodą.
Įtraukti bendruosius išteklius - palikite lauką Rezervuojami ištekliai tuščią, tada pasirinkite vaidmenį, nustatykite laikotarpį ir pasirinkite pageidaujamą paskirstymo metodą. Bendrasis išteklius įtraukiamas į komandą kaip vietos rezervavimo ženklas, kad būtų laikomas poreikio modelis, naudojamas komandos įvardytiems ištekliams rezervuoti.
Įvardyto ištekliaus įtraukimas į komandą nenaudojant išteklių pajėgumo - lauke Rezervuojamas išteklius pasirinkite išteklius. Tada pasirinkite laikotarpį ir kaip paskirstymo metodą pasirinkite Nėra .
PSA galite rezervuoti bendruosius išteklius projekto komandoje ir nurodyti vaidmenį, reikiamą pajėgumą ir pajėgumo paskirstymo būdą. Išteklių reikalavime galite nurodyti atributus, susietus su bendruoju ištekliumi.
Pasirodžiusiame dialogo lange Spartusis kūrimas: reikalavimo charakteristika lauke Charakteristika pasirinkite reikiamą įgūdį. Tada lauke Įvertinimo reikšmė pasirinkite to įgūdžio kvalifikacijos lygį. Galiausiai lauke Išteklių reikalavimas nustatykite reikalavimą gauti išteklius iš organizacinių vienetų ar net įvardytų išteklių.
Puslapyje Planavimo pagalbinė priemonė galite filtruoti galimus išteklius pagal reikalavimus, nurodytus išteklių reikalavime. Jei nesate patenkinti pradinės reikalavimų ieškos rezultatais, galite pakeisti filtro kriterijus. Pasirinkite išteklius pagal poreikį, nurodytą reikalavime, kaip nurodyta tinklelio viršuje.
Taip pat galite matyti, kiek pasirinkto ištekliaus pajėgumo sunaudojama. Grįžkite į rodinį Visi komandos nariai . Priskirtos valandos nerodomos, nes jos buvo užsakytos tiesiogiai komandoje.
PSA galite kurti užduotis ir priskirti joms bendruosius išteklius. Tokiu būdu išteklių poreikį galima pavaizduoti vietos rezervavimo ženklais, kol įvertinate tvarkaraštį ir finansinius skaičius.
Lauke Ištekliai pasirinkite išteklių parinkiklio simbolį. Pasirodžiusiame dialogo lange Spartusis kūrimas: projekto komandos narys lauke Vaidmuo pasirinkite bendrojo ištekliaus vaidmenį. Lauke Išteklių vienetas pasirinkite bendrojo ištekliaus organizacinį vienetą.
Skirtuke Komanda pamatysite naują bendrąjį komandos narį. Atkreipkite dėmesį, kad jis turi tik priskirtas valandas. Šios valandos yra visų užduočių, priskirtų bendrajam komandos nariui, suma.
Sukūrus išteklių reikalavimą, projekto vadovas arba išteklių vadovas gali norėti redaguoti išsamią informaciją, kad patikslintų ieškos kriterijus, kai naudojama grafiko lenta. Pasirodžiusiame puslapyje Išteklių reikalavimas galite atnaujinti kelis atributus.
Rodoma grafiko lenta ir rodomi projekto komandos nario rezervavimai. Pasirinkite ir vilkite rezervavimą, kad jį pratęstumėte arba sutrumpintumėte.
Komentarai apie išteklius gali būti pateikti išteklių vadovui, kuris vykdo užklausą. Užuot tiesiogiai rezervavęs išteklius pagal išteklių užklausą, išteklių vadovas gali pasiūlyti išteklius projekto vadovui.
Norėdami peržiūrėti siūlomą išteklį kartu su pasiūlymo rezervavimo poveikio vizualizacija, dukart spustelėkite komandos narį, kurio būsena yra Reikia peržiūrėti.
Komandos nariams rezervavimai ir priskyrimai yra laisvai susiję. Kitaip tariant, ištekliai gali turėti priskyrimus, bet ne rezervavimus, arba rezervavimus, bet ne priskyrimus.
Skirtuke Suderinimas rodomi rezervacijos ir priskyrimai iki kiekvieno komandos nario atskiros užduoties priskyrimo lygio. Kiekvieno ištekliaus skirtuke apskaičiuojamas skirtumas tarp komandos nario rezervacijų ir komandos nario užduočių priskyrimų apibendrinimo.
Jei turite išteklių užduočių priskyrimų, bet rezervacijų nėra, puslapio Projektai skirtuke Suderinimas pasirinkite rezervavimo trūkumą, tada pasirinkite Išplėsti rezervavimą. Rodomas dialogo langas Išplėsti rezervavimą , kuriame rodomas rezervavimas, reikalingas išteklių trūkumui pašalinti. Jame taip pat rodomi esami išteklių rezervavimai visuose projektuose ar kituose planuojamuose objektuose.
Bendrojo Naudojimo Išteklių Problemos
AB „Panevėžio specialus autotransportas“ pastaruoju metu vis dažniau sulaukia pranešimų ir pastebi atvejus, kai bendro naudojimo komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelės yra niokojamos. Ant atliekų surinkimo konteinerių, tvorų bei kitos infrastruktūros piešiami grafičiai, paliekami užrašai atspariais žymekliais ar daromi kiti sąmoningi pažeidimai. Tokie veiksmai daro tiesioginę žalą miestui ir gyventojams. Niokojama infrastruktūra gadina Panevėžio miesto įvaizdį. Tvarkingai įrengtos atliekų konteinerių aikštelės turėtų užtikrinti švarią ir patogią aplinką atliekų rūšiavimui bei išmetimui, tačiau jos tampa negražios ir atgrasios.
Papildomas atliekų surinkimo konteinerių ir aikštelių tvorų valymas, perdažymas ar sugadintų elementų keitimas reikalauja nemažų finansinių bei žmogiškųjų išteklių.

Ekonomikos Teorijos Objektas ir Ištekliai
Poreikiai - tai žmonių biologinės ir socialinės prigimties sąlygotos reikmės, patenkinamos vartojant darbo sukurtus daiktus ir paslaugas. Jų ypatybė ta, kad užtikrinant pastovų vienos poreikių dalies (gyvybinių poreikių) patenkinimą, atsiranda naujų, sudėtingesnių (sveikatos ap-saugos, išsimokslinimo, kultūros, poilsio, sveikos gyvenimo aplinkos, bendravimo ir pan.) poreikių taigi bendra poreikių apimtis didėja. Nei šiuolaikinė nei įžvelgiamos ateities gamyba negali patenkinti kiekvieno žmogaus atskirai aar šeimos bei visuomenės visų poreikių.
Darbas - tai darbo jjėga, žmonių sugebėjimai atlikti įvairias gamybi-nes ir ūkines funkcijas. Kapitalas - visa tai kas sukurta žmonių darbu ir naudojama prekių ir paslaugų kūrimo tikslams.
Gamyba - tai ekonominių išteklių (gamybos veiksnių) naudojimas gaminant produktus ir teikiant paslaugas žmonių poreikiams tenkinti. Technologija - būdai, kuriais sukuriami konkretūs produktai - pre-kės ir paslaugos. Technologija lemia gamybos proceso organizavimo būdus. Gamybos organizavimas sąlygoja ūkinius (ekonominius) žmo-nių santykius, kuriuos konkrečiai išreiškia ekonomikos institutų ir nusi-stovėjusių veiklos formų visuma. Ši visuma kartu su ekonominiais san-tykiais sudaro visuomenės ekonominę (ūkio) sistemą.
Žinomi 3 istori-niai ekonominių ūkių sistemų tipai - natūrinis ūkis, centralizuotai val-domas ūkis ir rinkos ūkis.
Esant ribotiems ištekliams, kiekvienas gamintojas yra priverstas rink-tis, kaip jis naudos savo išteklius. Išteklių naudojimo alternatyvūs kastai yra tas vertės dydis, kurį gali-ma būtų sukurti naudojant išteklius kitu, negu pasirinktas, geriausiu būdu. Alternatyvus kaštai sudaro prielaidas kiekvienam ūkio subjektui veikti pačiu racionaliausiu būdu, t.y. Ką gaminti? Kaip gaminti? Kam gaminti?
Jeigu visuomenė turėtų neribotus išteklius, jai šie klausimai neturėtų prasmės. Išteklių ribotumas reikalauja pasirinkti atsakymus į pateiktus klausi-mus. Pasirinkimą galima išreikšti gamybos galimybių funkcija.
Jeigu atsisakome technologijos nekintamumo prielaidos, tuomet gamybos galimybių kreivė gali pasislinkti, jei technologija patobulina-ma. Kreivė pasislenka į dešinę (gamybos galimybė padidėja), bet ji nebūtinai bus lygiagreti ankstesnei padėčiai. Toks atvejis galimas, kai technologijos pokyčiai pasireiškia vienodai visose gamybos šakose. Tačiau, jei naujos technologijos netolygiai įdiegiamos įvairių prekių gamyboje, tuomet naujoji gamybos galimybių kreivė nebus lygiagreti senajai.
Rinka ir Jos Funkcijos
Rinka - tai prekinių-piniginių santykių visuma, prekių ir paslaugų mainai tarp pirkėjų ir pardavėjų, vykstantys pagal prekinės gamybos ir cirkuliacijos dėsnius. Rinka padeda koordinuoti įvairių ekonomikos subjektų veiklą ir tenkinti žmonių poreikius.
Prekių bei paslaugų kainų lygis ir kitimas informuoja savininkus, kur panaudoti jų išteklius, ką gaminti, kaip gaminti ir kam gaminti, garantuojant didžiausią naudą gamintojams ir vartotojams.
Ji, būdama tarp verslo įmonių ir vartotojų, užtikrina trijų pagrindinių eko-nominių klausimų (ką gaminti, kaip gaminti ir kam gaminti) sprendimą. Antra, rinka turi užtikrinti pagamintų prekių bei paslaugų realizavimą ir šiuo pagrindu jų visuomeninio naudingumo pripažinimą.
Trečia, rinka yra svarbus svertas, skatinantis mažinti prekių ir pa-slaugų gamybos kaštus. Rinkoje sėkmingiausiai konkuruoja tie prekių ar paslaugų gamintojai, kurie išleidžia mažiausiai pinigų prekėms pa-gaminti. Ketvirta, per rinką yra efektyviau įgyvendinamas ekonomikos suba-lansuotumas, pašalinamas gamintojų diktatas, likviduojamas deficitas ir kitos administracinės-komandinės ūkio valdymo sistemai būdingos ydos.
Prekių rinka, kaip tarpininkas tarp vartotojų ir gamintojų, per kainų ki-timą informuoja gamintojus, kokioms prekėms vartotojai išleidžia dau-giausiai pinigų, kokias prekes galima brangiausiai parduoti. Išteklių rinkoje susidariusios kainos taip pat padeda gamintojams apsispręsti, kaip gaminti, kokius išteklius naudoti, kad prekių gamybai išleidžiamos pinigų sumos būtų kuo mažesnės, t.y. kad gamybos kas-tai būtų kuo mažesni.
Grynoji konkurencija - tai pirkėjų laisvė leisti pinigus kaip jiems at-rodo geriau, gamintojams - gaminti norimas prekes, naudojant jiems tinkamus išteklius.
Priešingas dalykas - grynoji monopolija. Jei visa šakos ar rinkos pa-rdavimo apimtis sukoncentruota vienos įmonės rankose, ji tampa mo-nopoliste. Įmonės - monopolistės iindividualus sprendimai lemia kainų dydį, išteklių panaudojimo ir gamybos apimtį.
Tiek grynoji konkurencija, tiek grynoji monopolija yra praktikoje ne-sutinkami modeliai. Tai idealizuotų rinkų pavyzdžiai. Reali rinka yra tarpinėje būsenoje, ji turi vienos ir kitos rinkų struktūrų bruožų. Būdin-giausias tokios rinkos atvejis yra oligopolinė rinka, kurioje viešpatauja keletas maždaug vienodo dydžio.
Monopolija ir oligopolija apibūdina rinką iš pardavėjų (gamintojų) pu-sės.
Paklausa, Pasiūla ir Jų Sąveika
Paklausa yra prekių ir paslaugų kiekio, kurį nori ir gali įsigyti (turi tam pa-kankamai pinigų) pirkėjai, priklausomybė nuo kainos. Kitaip tariant, paklausa yra realus pirkėjų poreikis.
Paklausos dėsnis: prekių paklausos dydis kinta kainų kitimui priešinga linkme, t.y. kuo aukštesnės prekių bei paslaugų kainos, tuo mažesnė jų pa-klausa, ir atvirkščiai.
Prekių paklausa rinkoje priklauso netiktai nuo kainų. Paklausos kreivės pasislinkimas. Paklausos dėsnis nusako prekių paklau-sos kiekio ir kainos ryšį. Tačiau prekės kaina yra tik vvienas iš veiksnių, vei-kiančių paklausą. Pastarosios dydis priklauso ir nuo daugelio kitų sąlygų. Visų minėtų veiksnių poveikį paklausai galima parodyti kiekvieną iš jų lai-kant kintamuoju dydžiu, o likusius - pastoviais. Paklausos padidėjimą, ar su-mažėjimą dėl bet kurio iš veiksnių galima pavaizduoti paklausos kreivės pa-sislinkimu į dešinę, didėjant paklausos kiekiui, arba į kairę -jai mažėjant. Tai reiškia, kad esant bet kkokiai prekės kainai, paklausos kiekis padidėja arba sumažėja dėl kurio nors iš veiksnių poveikio.
Kitų prekių kainų, kitimas rinkoje, kai kitos sąlygos nekinta, veikia tam tik-ros prekės paklausos kitimą. Poveikis yra skirtingas, priklausomai ar dvi pre-kės yra ar komplementarios. Be to, paklausos kitimui turi reikšmės ir kiti veiksniai - gyventojų skaičius, mada, vartotojų skonis, vartotojų optimistinis ar pesimistinis požiūris į galimus kainų pasikeitimus ateityje.
Pasiūla - prekių kiekis, kurį pardavėjai nori ir gali parduoti tam tikromis kainomis. prekių pasiūlos kiekis kinta kainų kitimo linkme - prekių kainoms didėjant, atitinkamai didėja ir pasiūla, o kainoms mažėjant - pasiūla mažėja.
Kitų pprekių kainų kitimas gali pakeisti tam tikros prekės pasiūlos dydį, jeigu jos yra substitutai arba komplementarios gamybos požiūriu. Dvi prekės yra substitutai, jei jų gamybai naudojami tie patys ištekliai (pvz., dirvožemis naudojamas įvairioms žemės ūkio kultūroms auginti).
Tuomet augant A pre-kės kainai, gamintojas jos gamina daugiau ir tam naudoja išteklius, kurie iki tol buvo naudojami prekės B gamybai. Komplementarios prekės gamybos požiūriu yra tokios, kurių gamybos procese naudojant tuos pačius išteklius vienos prekės gamybai, kaip papil-domas produktas pagaminama ir kita prekė.
Gamybos veiksnių kainų kitimas, esant nekintamoms gaminamų prekių kainoms ir išteklių sąnaudoms, tiesiogiai veikia gamintojų pelną. Todėl pa-brangus gamybos ištekliams, kurie yra naudojami tam tikrai prekei gaminti, sumažėja gamintojų interesas tęsti ir tos prekės gamybą. Pasiūla mažėja.
Kadangi paklausa ir pasiūla išreiškia skirtingus var-totojų ir gamintojų interesus, ttodėl juos sugretinus galima suprasti, kaip kinta kainos konkurencinėje rinkoje. Tačiau kaina ir perkamos bei parduodamos prekės kiekis rinkoje yra bendri tiek pirkėjui, tiek prekių savininkui, nes prieš-ingu atveju sandėris tarp jų neįvyktų.
Pusiausvyros taške paklausos dėsnis skatina pirkėją pirkti prekes, o pasiū-los dėsnis - pardavėją parduoti tokį pat prekių kiekį. Esant bet kuriai kitai kai-nai, didesnei už pusiausvyros kainą, pasiūla yra didesnė už paklausą. Taigi, dalis prekių liks nerealizuota. Pirkėjai galės rinktis, pardavėjai konkuruos stengdamiesi viską parduoti ir bus priversti mažinti kainas.Tokia padėtis rin-koje vadinama vartotojo rinka.
Esant grynai konkurencijai, pardavėjai sudaro sąlygas didėti paklausai, mažindami kainą. Jeigu pastaroji sumažės tiek, jog taps mažesnė už pu-siausvyrinę, prekių pasiūla rinkoje bus mažesnė negu paklausa Pirkėjai ims tarp savęs konkuruoti. Gerai žinoma, kad konkurencijoje laimi tas, kuris turi daugiausia laiko ir kantrybės stovėti eilėje parduotuvėje. Pardavėjai gali pasi-rinkti, kam parduoti, o kam neparduoti, kokia tvarka parduoti. Tai - gamintojo rinka.
Kai pasiūla rinkoje mažesnė už paklausą, pirkėjai konkuruoja ne vien sto-vėdami eilėse, bet ir siūlydami didesnę kainą. gryna konkurencija, kainų didinimas nėra ribojamas ir jos didės iki pusiausvyros kainos, paklausa mažės, o pasiūla didės.
Pusiausvyros taškas - bendras paklausos ir pasiūlos kreivių taškas, gali keisti savo padėtį, veikiant paklausos ir pasiūlos kitimo vveiksniams, kurie, sąlygoja kreivių poslinkius. Paklausai didėjant, pasiūla tokiu pat dydžiu ssumažėja, kaina padidėja, pa-rdavimo apimtis nepasikeičia.

Vertės Dėsnis
Kadangi paklausa ir pasiūla išreiškia skirtingus vartotojų ir ggamintojų interesus, todėl juos sugretinus galima suprasti, kaip kinta kainos konkurencinėje rinkoje. Tačiau kaina ir perkamos bei parduodamos prekės kiekis rinkoje yra bendri tiek pirkėjui, tiek prekių savininkui, nes priešingu atveju sandėris tarp jų neįvyktų. Vadinasi, paklausa ir pasiūla turi būti pusiausvyroje. Tai galima pavaizduoti grafiškai.
Viename grafike nubrėžtos paklausos ir pasiūlos kreivės būtinai susikirs tam tikrame taške. Grafike pavaizduotas taškas E yra pusiausvyros taškas, kuriame dvi jėgos atstoja viena kitą. Pusiausvyros taške, esant prekės kainai PE, paklausos dėsnis skatina pirkėją pirkti prekių kiekį QE, o pasiūlos dėsnis - pardavėją parduoti tokį pat prekių kiekį.
Esant bet kuriai kitai kainai, didesnei už pusiausvyros kainą, pasiūla yra didesnė už paklausą. Tai rodo kainos P, linijos susikirtimo su paklausos ir pasiūlos kreivėmis taškus atitinkantys prekių kiekiai QDI ir QSI Taigi, dalis prekių liks nerealizuota. Pirkėjai galės rinktis, pardavėjai konkuruos stengdamiesi viską parduoti ir bus priversti mažinti kainas.Tokia padėtis rinkoje vadinama vartotojo rinka.
Esant grynai konkurencijai, pardavėjai sudaro sąlygas didėti paklau-sai, mažindami kainą. Jeigu pastaroji sumažės tiek, jog ttaps mažesnė už pusiausvyrinę, prekių pasiūla rinkoje bus mažesnė negu paklausa. Pirkėjai ims tarp savęs konkuruoti. Gerai žinoma, kad konkurencijoje laimi tas, kuris turi daugiausia laiko ir kantrybės stovėti eilėje parduo-tuvėje. Pardavėjai gali pasirinkti, kam parduoti, o kam neparduoti, ko-kia tvarka parduoti. Tai - gamintojo rinka.
Kai pasiūla rinkoje mažesnė už paklausą, pirkėjai konkuruoja ne vien stovėdami eilėse, bet ir siūlydami didesnę kainą. Jeigu rinkoje lei-džiama gryna konkurencija, kainų didinimas nėra ribojamas ir jos didės iki pusiausvyros kainos, paklausa mažės, o pasiūla didės.
Paklausos ir Pasiūlos Elastingumas
Paklausos ir pasiūlos pokyčiams įvertinti ekonomikoje vartojama elastingumo sąvoka. Pasiūlos ir paklausos elastingumo koeficientas, skaičiuojant pagal šias formules, yyra skirtingo ženklo. Pasiūlos dėsnis išreiškia tiesioginę kainų ir pasiūlos kiekio priklausomybę, todėl pasiūlos elastingumo koe-ficientas yra teigiamas. Priešingai, paklausos dėsnis išreiškia atvirkš-čią kainų ir paklausos kiekio priklausomybę, todėl paklausos elastin-gumo koeficientas yra neigiamas.
Elastingumo koeficientų formulės rodo, kad tiek paklausos, tiek pa-siūlos elastingumas gali keistis nuo 0 iki begalybės. Yra dvi pagrindinės priežastys, nuo kurių priklauso tiek paklausos, tiek pasiūlos elastingumas. Tai - substitucija ir laikas.
Valstybė rinkos ūkyje dažnai nustato ne tam tik-ro dydžio konkrečias kainas, o tik apriboja jų kitimą. Jei kainų minimu-mas nustatytas žemesnis negu pusiausvyros kaina, jis nėra efektyvus, neturi prasmės, nes pačiai rinkai orientuojantis į pusiausvyrą, kainos bus didesnės už nustatytą ribą.
Kainų maksimumą prasminga nustatyti tik žemiau pusiausvyros kai-nos, nes kitaip rinka pati užtikrintų tą maksimumą, t.y., pasiektų pu-siausvyrą. Taigi valstybės reikalavimu sumažinamos kainos, o tai su-mažina pasiūlą padidina paklausą iir sukelia prekių deficitą.
Kainų maksimumo sukeltas deficitas savo ruožtu są-lygoja juodosios rinkos, kuri taip pat priklauso nuo paklausos ir pasiū-los elastingumo, atsiradimą. Juodojoje rinkoje prekės nelegaliai pa-rduodamos didesne kaina negu nustatytas kainos maksimumas.
Nuo paklausos ir pasiūlos elastingumo priklauso, kiek pinigų vartotojai išleidžia prekių pardavimo apmokestinimui padengti. Taip pat nuo elastingumo priklauso kieno naudai galiausiai tenka subsidijos (neigiami mokesčiai), skiriamos gamintojui. Mokesčiai renkami apmokestinant kiekvieną parduodamos prekės vienetą.
Tarkime, kad prekės paklausa yra elastinga ir ši prekė yra apmokestinta 5 litų mokesčiu. Taigi, esant neelastingai paklausai, parduotų prekių apimtis sumažė-ja mažesniu dydžiu, o kaina labiau padidėja, negu tada, kai paklausa elastinga.
Sveikas protas sako, kad, mažėjant kainoms, vartotojas pajėgia nu-sipirkti daugiau prekių. la-biau formalizuotai. Fundamentaliai vartotojo elgseną galima pagrįsti naudingumo teorija. Prekės teikiamas vartotojui pasitenkinimas vadinamas naudingumu.
Bendrasis naudingumas yra- tam tikro prekių kiekio teikiamas pasi-tenkinimas. Ribinis naudingumas reiškia pasitenkin...
| Rodiklis | Apibrėžimas |
|---|---|
| Išteklių poreikis | Pateikti ištekliai |
| Nepateikta išteklių paklausa | Nepateikti išteklių reikalavimai |