Žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje yra vertingas išteklius, kurio įsigijimą reglamentuoja įstatymai. Šiame straipsnyje aptarsime, ar ne ūkininkas gali įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą ir kokios yra pagrindinės sąlygos bei apribojimai.
Įstatymų pakeitimai ir jų įtaka
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas Lietuvoje yra reglamentuojamas įstatymais, kurie nuolat keičiasi. Seimas nusprendė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą išdėstyti nauja redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2018 m. Atsižvelgiant į tai, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme pirmiausia buvo pakoreguoti įstatymo tikslai.
Ankstesnėje redakcijoje buvo akcentuojamas žemės ūkio paskirties žemės racionalus naudojimas, žemės ūkio veiklos ir konkurencijos skatinimas ir žemės konsolidacija. Naujojoje įstatymo redakcijoje įstatymų leidėjo papildomai nurodoma užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai ir stengtis išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas.
Kvalifikaciniai reikalavimai
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2018 m. sausio 1 d., buvo nustatyti apribojimai asmenims, kurie apskritai turėjo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Žemės įsigyti galėjo tik asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Naujajame įstatyme šių kvalifikacinių reikalavimų asmenims, kurie turi teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, nebelieka.
Viena vertus, tai išplečia asmenų, kurie turi galimybę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, ratą. Kita vertus, kvalifikaciniai reikalavimai atsiranda, nustatant žemės ūkio paskirties žemės pirmumo eiliškumą.
Pirmumo teisė įsigyti žemę
Kaip ir anksčiau, pirmiausia žemę įsigyti turi teisę žemės sklypo bendraturtis. Jam atsisakius ar nesant, pirmumo teise sklypą įsigyti gali parduodamo sklypo naudotojas, vykdęs jame žemės ūkio veiklą ne mažiau kaip 1 metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis). Nurodyta teisė netaikoma, jeigu asmuo naudojasi žemės sklypu neatlygintinai (pagal panaudos sutartį), nebent sklypas perduotas neatlygintinai naudotis artimiems giminaičiams.
Nesant tinkamo sklypo naudotojo, pirmumą taip pat turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, jeigu jis, kaip ir kitais atvejais, yra įregistravęs ūkį ar gauna 50 proc. pajamų (kaip juridinis asmuo) iš žemės ūkio. Taigi sąlygos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise naujajame įstatyme yra platesnės ir sudaro galimybę žemės sklypus praktiškai visais atvejais įsigyti tiems asmenims, kurie užsiima žemės ūkio veikla.
Pirmumo teisę turintys asmenys:
- Sklypo bendraturčiai.
- Asmenys, kurie naudojosi parduodama žeme žemės ūkio veiklai, ne mažiau kaip vienerius metus (naudojimosi sutartis turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre).
- Kaimynai (asmenys, kurių sklypai ribojasi su parduodama žeme).
- Ūkininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą ar įregistravę juridinio asmens buveinę toje savivaldybėje, kurioje yra parduodamas sklypas; fizinis asmuo privalo būti įregistravęs ūkininko ūkį).
Šiame įstatyme nurodyti asmenys turi pirmumo teisę įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės, kurią pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus planuojama panaudoti visuomenės poreikiams, taip pat žemės ūkio paskirties žemės, reikalingos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamiems valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbams atlikti ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, už kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis turi valstybė.
Žemės pardavimo tvarka
Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (-us), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas.
Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavėjo pranešimas pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos šį pranešimą perduoda Nacionalinei žemės tarnybai. Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį Nacionalinei žemės tarnybai teikiamas, jeigu Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja žemės sklypo bendraturtis.
Nacionalinės žemės tarnybos vaidmuo
Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kada asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos praneša per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo informacinę sistemą parduodamo žemės sklypo naudotojui (-ams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus planuojama panaudoti visuomenės poreikiams.
Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kada šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia savo interneto svetainėje.
Reikalingi dokumentai
Parduodant žemės ūkio paskirties sklypą, reikalingi šie dokumentai:
- Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) leidimas parduoti žemės ūkio paskirties sklypą.
- Sklypo planas (tais atvejais, kada parduodamas sklypas yra miesto teritorijoje; tais atvejais, kada sklypas yra rajono savivaldybės ribose, sklypo pardavimui užtenka preliminarių matavimų).
- Žemės savininko galiojantis asmens tapatybės dokumentas.
- Žemės sklypo įsigijimo dokumentas.
- Jeigu parduodamas žemės sklypas buvo įkeistas kredito įstaigai, tuomet bus reikalingas ir paskolos teikėjo leidimas parduoti.
- Tais atvejais, kada žemės sklypas turi bendraturčių, žemės pardavimo sandoryje turės dalyvauti ir bendraturčiai. Bendraturčiai sandorio pasirašymo metu privalo turėti galiojančius asmens tapatybės dokumentus.
- Išsiskyrusiems reikalingas ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo.
Atsiskaitymas perkant žemės ūkio paskirties sklypą, turi būti atliktas tik bankiniu pavedimu.
Statybos galimybės žemės ūkio paskirties sklype
Žemės ūkio paskirties sklype jokia statyba negalima, nebent jūs būtumėte ūkininkas ir registruotumėte ūkį tame sklype. Rekreacinės paskirties statinį galima statyti jei pakeistumėte sklypo paskirtį.
Žemės ūkio paskirties sklype galima statyba tik turint ūkininko pažymėjimą ir suformavus ūkininko sodybos užstatymo vietą. Sklypas turi būti ne mažesnis kaip 50 a.
Žemės ūkio paskirties žemėje statyti pastatus gali tik ūkininkai. Beveik visais atvejais reikalinga parengti kaimo plėtros projektą sodybos vietai nustatyti.
Ūkininkas savo sodyboje gali statyti: vieną vieno buto gyvenamąjį namą ir pagalbinius ūkio pastatus (svirnas, klėtis, tvartas, vasaros virtuvė, sandėlys, garažas, pirtis (savoms reikmėms), kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (gyvenamajam namui).
Vasarnamius galima statyti tik rekreacinės paskirties žemėje kaimo turizmo sodyboje.
Dėl to, ką galite statyti savo sklype, galite teikti prašymą dėl išaiškinimo savo savivaldybės administracijai.
Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygos
Atsižvelgiant ir į papildomų lėšų gynybai poreikį, yra parengti teisės aktų projektai, kuriais siūloma keisti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygas.
Jei pataisos būtų priimtos, pirmenybė įsigyti besiribojančius valstybinės žemės sklypus būtų suteikta ūkininkams, kurie jau yra įsigiję mažesnį valstybinės žemės ūkio paskirties plotą, ne trumpiau kaip trejus metus vykdo žemės ūkio veiklą ir tai gali pagrįsti dokumentais.
Vienas asmuo galėtų įsigyti ne daugiau kaip dviejose besiribojančiose savivaldybėse esančią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Šiuo metu Lietuvoje yra 310 tūkst. ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Parduodant šiuos plotus tikimasi gauti iki 1,5 mlrd. Eur pajamų.
Kol kas diskusijos, kokio ploto sklypus būtų galima įsigyti, tęsiasi.
Ūkininkų nuomonė
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, jog labai svarbu sudaryti kuo palankesnes sąlygas norintiems pradėti verstis žemės ūkio veikla. Pasak V. Buivydo, pokyčiai reikalingi, tačiau jie turi būti gerai apgalvoti ir nekenkti valstybės interesams.
„Zanavykų bankelio“ valdybos narys, Šakių rajono ūkininkas Rimantas Sinkevičius prisiminė, jog galimybė be aukciono įsigyti iki 3 hektarų dydžio į ūkininkų sklypus, įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties plotus atsirado 2023 m. Jis pats buvo kreipęsis į Nacionalinę žemės tarnybą, tačiau tuo metu jo nuomojami sklypai neatitiko nustatytų reikalavimų, todėl žemę buvo leista tik toliau nuomotis. Pasak R. Sinkevičiaus, nors žemės nuomos sąlygos šiuo metu yra aiškios ir priimtinos, nuosavybė vis tiek išlieka tvaresnis sprendimas.
„Jei ūkininkams būtų suteikta galimybė įsigyti nuomojamus ar šalia esančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, neabejoju, jog galimybė pasiskolinti palankiomis sąlygomis ir žemę įsigyti, jiems būtų išties svarbi“, - sakė M. Mikelionienė.
Ūkininkai, kuriems trūksta apyvartinių lėšų ar kurie planuoja investicijas į ūkio modernizavimą ir plėtrą, taip pat gali kreiptis dėl finansavimo.
Lentelė: Paskolos ūkininkams „Kreda“ grupės kredito unijose
| Paskirties rūšis | Terminas |
|---|---|
| Investicijos į žemės ūkio valdas | Iki 30 metų |
| Investicijos žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti | Iki 10 metų |
Žemės ūkio ministerija parengė valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo projektus. Skaičiuojama, kad pardavus apie 310 tūkstančių hektarų žemės valstybė gaus 1,5 milijardo eurų pajamų. Dalį šių pajamų planuojama skirti valstybės gynimo fondui.