Mokytojo profesija - tai pašaukimas, reikalaujantis ne tik žinių, bet ir meilės vaikams, kantrybės bei nuolatinio tobulėjimo. Kas gi traukia jaunus, išsilavinusius žmones į mokytojo profesiją?
Liepos 4 d. Sudeikiuose (Utenos raj.) septintoji programos „Renkuosi mokyti!“ karta pradėjo mėnesį truksiančią vasaros stovyklą - pasiruošimą darbui Lietuvos mokyklose.
Programos misija, pasak programos atrankos koordinatorės Vaivos Stanionės, yra pritraukti į mokyklas jaunus profesionalus, gebančius padėti vaikams, kuriems reikia įkvepiančio pavyzdžio, palaikymo bei individualizuoto mokymo. Ji minėjo, kad jaunieji mokytojai turi būti motyvuoti ir orientuoti į pagalbą kitam. Dirbant privalomus 2 metus mokykloje jiems yra suteikiamas profesinis konsultavimas, mentorystė ir bendradarbiavimo tinklas.
Jaunų mokytojų motyvacija ir įžvalgos
Marija Šnipaitė Vilniaus dailės akademjoje (VDA) baigė skulptūros bakalauro ir magistro studijas ir yra būsima technologijų mokytoja. Paklausta, kodėl nusprendė dalyvauti programoje, pasakojo, kad nori išmokti daug naujų dalykų, pasidalinti savo patirtimi, taip pat siekia išjudinti sustabarėjusią švietimo sistemą bei prisidėti prie kūrybiško jaunosios kartos ugdymo. O mintys apie mokytojo profesiją Mariją lydėjo jau nuo vaikystės, kaip pati minėjo, galvojo būti dailininke arba mokytoja. Pasak būsimos mokytojos, būtent ši profesija yra tikslingiausias kelias perduoti sukauptą žinių bagažą.
O Marija nori pasidalinti kultūros ir meno pasauliu su jaunąja karta: „Norisi, kad vaikai įsisąmonintų, jog vertinimo kriterijai nėra kiekybė ar „gražu/ negražu“ apibūdinimai. Geras mokytojas, pasak merginos, turi būti įvairiapusiškas, atidus, rūpestingas ir gebantis sudominti savo mokomu dalyku. Tačiau, Marijos nuomone, svarbu, kad jis būtų žmogiškas, t.y. gebėtų klysti. Gyvas ir nuoširdus bendravimas, anot jos, yra prioritetas. Todėl pačiame mokymosi procese svarbu ne tik informacija, bet ir tai, kaip ji perduodama.
„Sisteminant žinias, turi atsirasti vietos ir diskusijai, kontempliacijai, pajuokavimui, o ne tik verbalinei ar tekstinei patirčiai“, - įsitikinusi būsima pedagogė. Neužilgo prasidės nauji mokslo metai ir Marijai teks save išbandyti naujoje srityje, tad mergina neslepia, kad baiminasi mokytojo kėdės. Mokykloje ji neturėjo technologijų pamokos, tad mokyti tokį dalyką jai bus iššūkis.
Akvilė Šimėnienė Vilniaus universitete baigė lietuvių ir ispanų filologijos bakalauro studijas, intermedialiąsias literatūros magistrantūros studijas bei lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Vilniaus universiteto jungtinę filologijos doktorantūrą. Kitais mokslo metais ji bus lietuvių kalbos ir literatūros bei ispanų kalbos mokytoja. Dalyvauti šioje programoje Akvilę inspiravo jos pačios baigta mokykla, Šv. Kristoforo gimnazija, kuri, pasak jos, suteikė aukšto lygio studijas ir galimybę mokytis mąstyti autentiškai. Todėl įgytomis žiniomis nori dalintis ir su kitais.
„Geras mokytojas turi visus svertus suformuoti įdomią, kūrybingą asmenybę, aktyvų pilietį, kuriantį ir dirbantį dėl Lietuvos“, - mano Akvilė. Šios profesijos atstovas turi gebėti būti autoritetu. Pagrindinės gero mokytojo savybės, jos nuomone, yra aktyvumas, autentiškas mąstymas, kritiškumas ir darbštumas. O šiandien ypač svarbu charizma, naujos idėjos bei stereotipų laužymas.
Žiūrint iš šiandienos švietimo perspektyvos, būsimos mokytojos nuomone, nebe žinių suteikimas yra prioritetas. Svarbiausia yra sugebėti susiorientuoti žinių pertekliuje. Šiandien didėja autentiško mąstymo poreikis, todėl „mokyti mąstyti savarankiškai ir kūrybiškai, nepaisant to, kokią discipliną dėstai, yra fundamentalus gebėjimas, kurį turi ugdyti šiuolaikinis mokytojas“, - įsitikinusi būsima pedagogė.
Kitas svarbus dalykas mokytojo profesijoje, anot Akvilės, yra psichologiniai aspektai, mokytojo ir mokinio ryšys, gebėjimas įsiklausyti ir išgirsti, padėti pokalbiu.
Programos „Renkuosi mokyti!“ šeštosios kartos mokytojai jau metus dirba Lietuvos mokyklose. Šios kartos mokytoja, Urtė Penkauskaitė, sutiko pasidalinti savo įspūdžiais apie tai, kas patinka mokytojo profesijoje, su kokiais iššūkiais tenka susidurti kasdieniame mokyme.
Urtė Penkauskaitė yra prancūzų kalbos mokytoja Vilniaus Petro Vileišio progimnazijoje. Pasak jaunosios pedagogės, nors ir buvo įvairių lūkesčių ir baimių, savo pasirinkimu mokyti nenusivylė. O su mokiniais puikiai pavyko sutarti. Paklausta, kas gi labiausiai žavi mokytojo profesijoje, Urtė vienareikšmiškai teigė, kad tai buvimas ir mokymasis su vaikais. Net jeigu ir pamoka nevyksta pagal planą, pats kasdienis patyrimas, pasak jaunosios pedagogės, yra reikalingas ir įdomus.
Žinoma, mokykloje tenka susidurti ir su įvairiais iššūkiais. Didžiausi iššūkiai, pasak merginos, yra nežinojimas, kas bus rytoj, ir sprendimų priėmimas pamokoje. Urtė permąsto visas pamokas ir galvoja apie savo atsakymus, duotus kiekvienam mokiniui, ar tinkamai sureagavo į vaiko nuotaiką, ar pasirinkti mokymo metodai buvo efektyvūs ir t.t. Pasak jaunosios mokytojos, šį sąrašą galimą tęsti ir tęsti. Norint įveikti visus iššūkius, reikia nuolat tobulėti, mylėti savo darbą ir turėti vertybinį pamatą. Toks geras mokytojas, anot Urtės, ir turėtų būti. Todėl esmė ne išsilavinimas, bet motyvacija.
Per naujos patirties metus jaunoji pedagogė susipažino su mokykla. Šią įstaigą ji mato kaip labai margą. Ji pastebi pasikeitųsį mokytojų mąstymą tuo atžvilgiu, jog imama kalbėti apie visapusišką vaiko ugdymą. Tačiau įžvelgia ir keletą problemų.
Merginos nuomone, mokykloje trūksta emocinio saugumo, šiltesnių santykių tiek tarp mokinių, tiek ir tarp mokytojų. „Renkuosi mokyti!“ septintos ir šeštos kartos jaunosios mokytojos yra entuziastingos ir pasiryžusios savo patirtimi dalintis su vaikais.
Tiek būsimos pedagogės - Marija ir Akvilė - tiek ir jau metus mokytojo kėdę užėmusi Urtė kalba apie naujovių diegimą švietimo sistemoje: asmenybės ir socialinių įgūdžių ugdymą, kūrybiško ir savarankiško mąstymo skatinimą nepamirštant kurti dialogo su mokiniais, kurie mokytojo profesijoje yra prioritetas.
Gerda Legotienė, aštuntosios kartos „Renkuosi mokyti!“ alumnė dvejus metus dirbo Vilniaus r. Rudaminos gimnazijoje matematikos ir informatikos mokytoja. Pasirinkusi užverti vienos darbovietės duris, ji peržengė mokyklos slenkstį. Mokykloje dirbu antrus metus. Atėjau čia dirbti, nes beveik visą savo gyvenimą norėjau būti mokytoja. Įsilieti į mūsų, matematikių, būrelį nebuvo sunku, kiekvieną dieną einame gerti arbatos. Su kita kolektyvo dalimi kiek sunkiau.
Pas mus mažas mokytojų kambarys ir nėra tokios tradicijos, kad susitiktumėme. Dabar dienynai yra elektroniniai, nereikia ateiti į mokytojų kambarį jų pasiimti. Pas mus dirba apie 60 mokytojų, tad su visais susibendrauti sunkiau. Įvardinčiau kelis dalykus. Svarbu kantrybė, supratimas, kad vaikai gali ne viską suprasti ir nelaikyti mokinių kvailais. Bandau, man tikrai įdomu su mokiniais kartais pasikalbėti apie stalo žaidimus ar panašius dalykus.
Jau net neatsimenu, daug jų buvo. Atsimenu pirmą dieną darbe. Turėjau penktokus, kurie yra labai judrūs, energingi, tai mano mintis po pamokos būtų, kad jie šiek tiek savo energijos man atiduotų. Kad mokytojas dirba tik per pamokas. Taip tikrai nėra. Man šiek tiek keista, kad pasiruošimui vienai pamokai duodama tik 20 minučių, įskaitant net ir sąsiuvinių taisymą.
Kai pradėjau dirbti, pastebėjau, kad mokytojais tikrai turi laisvės. Man yra skirta programa, bet aš visiškai laisvai galiu rinktis, kaip aš tą programą galiu įvykdyti, kaip aš mokinius mokau. Man tai labai patiko. Turbūt kaip dar vieną mitą būtų galima įvardinti tai, kad mokytojas įstatytas į rėmus. Tikrai ne. Jis gali rinktis, kaip ir ką veikti, kad būtų labai įdomu.
Pokyčiai, sakyčiau, turėtų būti su pačiais mokytojais, kad jie nuolat turėtų atsišviežinti. Jei pastebi, kad darbas neteikia malonumo, gal reikėtų pagalvoti apie kitą darbą. Pastebima tendencija, kad jauni žmonės neskuba rinktis pedagogikos studijų ir tik maža dalis tų, kurie jas pasirinko, galiausiai ateina dirbti į mokyklas. Manau, kad gal dėl to, kad nuolat girdi tą neigiamą požiūrį, o jis dažniausiai ir eina iš pačių mokytojų. Jie skundžiasi, kad yra blogai, kad yra labai pavargę, skundžiasi atlyginimais.
Mano atėjimas į programą buvo gana kurioziškas. Aš ieškojau darbo mokykloje ir prieš tai, bet daug kur sulaukdavau atsakymo, kad be patirties manęs nepriims. Paskambinau į vieną mokyklą paklausti informacijos apie tai, kokias klases tektų mokyti ir manęs iš karto paklausė, ar turiu praktikos. Mano pirminis pasirinkimas pildyti „Renkuosi mokyti“ anketą buvo dėl to, kad man lengviau surastų darbą. Paskui, kai pradėjau gilintis į programos nuostatas, vertybes, supratau, kad tai tikrai vieta man.
Nuo praėjusių metų „Renkuosi mokyti“ yra ne tik mokytojams projektas, bet ir visai mokyklai. Mūsų mokykla pasirinko tobulinti įvairias erdves ir jas pritaikyti ugdymo procese.
„Vakar kaip tik kalbėjome, kokiomis mokytojomis norime būti, kur dar turime tobulėti, ko išmokti. Atsiribojome nuo įvairiausių analizių, statistikų ir rekomendacijų, tiesiog pabandėme atsiriboti ir jausti širdimi, prisiminti tėvų atsiliepimus ir vaikų poreikius“, - dalijasi „Family Lab Academy“ mokytojos Brigita Šimaitytė ir Karolina Čiaraitė.
Pedagogo išsilavinimas yra svarbus, norint dirbti su vaikais, tačiau visi žinome, kad būti geru mokytoju yra daugiau nei tik planuoti veiklas ar užsiimti su vaikais.
TOP 10 savybių, norint dirbti su vaikais:
- Bendravimo įgūdžiai: Suprasti vaikus ir atitinkamai su jais bendrauti, palaikyti ryšį su tėvais.
- Pasitikėjimas savimi: Tikėti tuo, ką darai, ir parodyti tai aplinkiniams.
- Kūrybiškumas: Mąstyti už ribų ir suteikti vaikui saugią ir kūrybišką mokymosi aplinką.
- Kantrybė: Ramiai priimti kiekvienos dienos pakilimus ir nuosmukius, sutelkiant dėmesį į galutinį tikslą.
- Entuziazmas: Gebėti įveikti kliūtis ir atverti duris sėkmei, rodyti atkaklumą ir atsidavimą.
- Bendradarbiavimas: Palaikyti ryšį su kolegomis, bendrauti ir kartu spręsti iškilusias problemas.
- Organizuotumas ir lankstumas: Gebėti greitai įveikti netikėtus posūkius bei nesklandumus ir rasti tam tinkančias alternatyvas.
- Santykių kūrimas: Padėti vaikui geriau pažinti ir išgyventi savo emocijas.
- Meilė darbui ir vaikams: Nuoširdžiai mylėti vaikus, juos suprasti ir palaikyti.
- Problemų sprendimo įgūdžiai: Greitai veikti ir priimti tinkamą sprendimą, kad išspręstumėte tam tikrą problemą.
Kuo geras mokytojas yra puikus? | Azul Terronez | TEDxSantoDomingo
„Family Lab Academy“ mokytojai savo patirtimis ir žiniomis dalinsis su jaunaisiais, ką tik pradėjusiais ir vis dar į švietimo įstaigų gyvenimą besiintegruojančiais mokytojais ir kurs, palaikys, kad jie kuo ilgiau turėtų motyvacijos, įkvėpimo ir mokytųsi būti tais mokytojais, apie kuriuos visi tik ir svajoja.
