Ratifikavusi Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją ir Kioto protokolą, Lietuva įsipareigojo kasmet teikti ataskaitą apie visų šalyje išmetamų ir absorbentais pašalinamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį.
Pagal šią apskaitą kasmet teikiami duomenys iš žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektorių. Čia itin svarbus žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM, angl. LULUCF) sektorius, kuriam priskirtas tikslas - 2030 metais kaupti 310 milijonų tonų CO2 ekv. Prie šio tikslo pasiekimo prisideda visi šalies sektoriai, mažindami išskiriamas emisijas arba didindami absorbcijas.
Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektorius labai reikšmingas ilgalaikių ES klimato kaitos švelninimo tikslų vykdymui: šio sektoriaus absorbuoto ŠESD kiekio dalis galės būti panaudota kitų, ES ATLPS nedalyvaujančių sektorių išmetamo ŠESD kiekio daliai padengti 2021 - 2030 m. 2050 m. ŽNŽNKM sektoriaus reikšmė siekiant klimatui neutralios ekonomikos 2050 m.
Klimato kaitai jautrus žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektorius kur kas daugiau absorbuoja ŠESD nei išmeta į Žemės atmosferą, ir yra laikomas pagrindine anglies dioksido (CO2) saugykla.
Kasmet teikiamoms ŠESD apskaitos ataskaitoms apskaičiuojamas per metus naujai ŽNŽNKM sektoriuje išmestas ir absorbuotas ŠESD kiekis. Dirvožemyje absorbuotas ŠESD kiekis vertinamas pagal skirtingose žemės naudojimo kategorijose sukaupto dirvožemio organinės anglies kiekį.
Miškų Sektoriaus Svarba
Miškų sektorius vaidina esminį vaidmenį klimato kaitos švelninime ir kovoje su klimato kaita, nes būtent miškai sugeria apie 25 proc. ŠESD. Miškas natūraliai kaupia anglį ir gali virsti vadinamosiomis anglies saugyklomis, nes būtent medžiai sugeria CO2 ir išskiria deguonį, „užrakindami“ anglį medžio masėje. Skaičiuojama, kad ES miškai šiuo metu sugeria daugiau kaip 10 % visų ŠESD, o laikantis darnios miškininkystės principų, pavyzdžiui, atsodinant medžius, šis rodiklis gali būti efektyviai padidintas.
Žiūrint iš Lietuvos perspektyvos, šiuo metu miškininkystės sektorius geba absorbuoti apie ketvirtadalį visų Lietuvoje išmetamų ŠESD. Tačiau numatoma, kad jei nebus imtasi jokių priemonių, mūsų šalies miškai jau 2026 m. gali nustoti sugerti ŠESD. Tam, kad to būtų išvengta, būtina imtis priemonių jau dabar, pavyzdžiui, diskutuoti su įvairių skirtingų sektorių, ypač žemės ūkio atstovais, - nes būtent jų žemėse labiausiai galima didinti miško plotus.
Skaičiuojama, kad 2026 m. scenarijaus būtų galima išvengti, jei Lietuvoje kasmet būtų pasodinta nuo 5 iki 8 tūkst. ha miško. Siekiant kuo stipresnio klimato kaitos švelninimo poveikio, miškų vaidmenį būtina stiprinti tiek aplinkosaugos, tiek energetikos kontekste. Pavyzdžiui, energetikoje - vietoj iškastinio kuro galima rinktis aplinkai kur kas palankesnę medienos biomasę. Daugiau medžio pravartu sunaudoti ir statybinėms medžiagoms - jis gali veiksmingai pakeisti kur kas daugiau resursų gamybos ir panaudojimo procesuose reikalaujantį plastiką, metalą, betoną.
Klimato kaitos švelninimas miškininkystės sektoriuje susijęs ir su gaisrų prevencija, miškų atsparumo gaisrams didinimu. Šylant klimatui dėl karščio bangų ir kritulių stygiaus vasarą vis dažniau miškuose kyla gaisrai. Miškų gaisrai lengviau kyla ir plinta dėl netvarios miškotvarkos praktikos, nualintų ekosistemų ir sodinamų labai degių rūšių miško medžių.
Kadangi miškai užaugina didelę ir palyginti ilgaamžę biomasę, jie gali būti prilyginami milžiniškoms CO2 saugykloms.
Remiantis Lietuvos 7-ojo Nacionalinio Jungtinių Tautų Bendrosios Klimato Kaitos Konvencijos įgyvendinimo pranešimu, 2016 m. visas miško žemės plotas Lietuvoje sudarė 2 186,7 tūkst. ha ir užėmė 33,5 proc. šalies teritorijos. Apie pusė visos miško žemės Lietuvoje buvo valstybinės reikšmės - 1088,5 tūkst. ha. Tuo tarpu registruotas privačių miškų plotas sudarė 838,5 tūkst. ha. Lietuvos miškuose didžiąja dalimi vyrauja spygliuočių medynai (eglynai, pušynai), sudarantys apie pusę viso miškų ploto.
Kaip teigiama pranešime, visi Lietuvos miškai yra suskirstyti į keturias grupes pagal atliekamas funkcijas: 1) rezervatiniai miškai; 2) specialios paskirties miškai; 3) apsauginiai miškai ir 4) ūkiniai miškai. Būtent pastarieji sudaro didžiąją dalį Lietuvos miškų teritorijos yra naudojami medienos pramonei, šilumos energijos gavybai. Nustatyta, kad Lietuvos miškuose kasmet užauga 18-19 mln. m3 medienos ir iškertama apie 50-60 proc.
Siekiant sušvelninti klimato kaitą ir sumažinti ŠESD išmetimus, svarbiausios priemonės yra išskiriamo CO2 kiekio mažinimas ir jau išskirto CO2 absorbcija bei anglies kaupimas.Ir nors remiantis pasauline praktika, matyti įvairių CO2 kaupimo būdų, tokių kaip anglies laidojimas žemės gelmėse, kaupimas vandenynuose, Lietuvai vienu tinkamiausių ir palankiausių būdų yra laikomas CO2 kaupimas miškuose.
Pelkių Svarba
Kalbant apie išmetamųjų ŠESD absorbciją dažniausiai minimi miškai, tačiau itin svarbus vaidmuo tenka ir pelkėms. Pastarosios neretai laikomos efektyviausiomis CO2 saugyklomis tarp visų sausumos ekosistemų. Nustatyta, kad būtent durpynai CO2 sukaupia dukart daugiau nei visoje miškų biomasėje.
Kita vertus, pelkių absorbcinės savybės iš esmės pasikeičia, kai jos yra nusausinamos žemės, miškų ūkio reikmėms arba durpių gavybai. Nusausinus durpynus deguonis tampa prieinamas mikroorganizmams ir prasideda intensyvus organinių medžiagų skaidymas. Būtent šių skaidymo procesų metu išsiskiria dideli ŠESD kiekiai.
Pelkių plotų mažėjimas ir jų būklės blogėjimas ypač akivaizdus tankiau gyvenamuose regionuose. Pavyzdžiui, Vakarų Europoje sunaikinta arba smarkiai pažeista daugiau nei 90 proc., Centrinėje Europoje - per 50 proc., Pietryčių Azijoje - apie 70 % buvusių pelkių. Tuo tarpu geriausia pelkių būklė yra Šiaurės Amerikoje bei Rusijos azijinėje dalyje.
Remiantis istoriniais duomenimis, pelkės Lietuvoje apėmė daugiau kaip 10 % šalies ploto, tačiau šiuo metu jos tesudaro apie 2,7 %. Daroma prielaida, kad nedidelė dalis pelkių galėjo išnykti dėl natūralių kraštovaizdžio raidos procesų, vis tik pagrindinė pelkių nykimo priežastis - žmogaus ūkinė veikla.
Apibendrinant tai, kas buvo pasakyta, galima teigti, kad žemės ūkio ir ŽNŽNKM sektorių vaidmuo klimato kaitos kontekste itin reikšmingas.
Pagrindinis duomenų šaltinis ŽNŽNKM sektoriaus ŠESD apskaitai - Nacionalinė miškų inventorizacija. Daugiau nei 16 tūkst. ŠESD apskaitai svarbiausi keletas iš jų - žemės naudojimo kategorija, medžių aukštis ir skersmuo (medžių tūriui, iš kurio skaičiuojama biomasė ir joje sukaupta organinė anglis, suskaičiuoti), dirvožemio tipas.
2024 metų rugsėjo pabaigoje Europos Komisija (EK) pristatė pirminius vertinimus, kaip LULUCF sektoriui sekasi judėti link užsibrėžto tikslo. EK akcentavo, kad pagal dabartines prognozes 2030 metų tikslas yra sunkiai įkandamas - iki jo truks nuo 45 iki 60 mln. t CO2 ekv. Didžiausia įvardinama problema - nuo 2010 metų mažėjančios miško žemės absorbcijos. Anksčiau buvo laikomasi vienos nuomonės, kad tai - senėjančių medynų požymis, ir kad esami miškai yra persisotinę anglimi. Tačiau, dabar tampa aišku, kad šie pokyčiai yra ir klimato kaitos padarinys su savo ilgomis sausringomis vasaromis ir netipinėmis žiemomis. Medynai nespėja prisitaikyti ir tampa lengvu kenkėjų grobiu - toks stichinis eglių kenkėjų antplūdis buvo fiksuotas 2015 metais Čekijoje, o jau antrus metus ir Lietuvoje su milžiniškais džiūstančių medžių plotais.
Deja, bet šiame sektoriuje daugelis procesų yra itin lėti ir yra ypatingai sunku pakeisti nusistovėjusias tendencijas. Todėl tik pasitelkus tikslias ir apgalvotas priemones, galima išvengti dar blogesnių scenarijų.
Šiame, ES žaliojo kurso kontekste, Lietuvai prognozuojamas nustatytų tikslų pasiekimas. Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) vertinimai rodo, kad nepaisant medynų prieaugio miškuose mažėjimo nacionalinis 2030 metų tikslas (apie 7,1 milijonų tonų CO2 ekv.) LULUCF sektoriuje, panaudojant papildomas politines priemones (miško įveisimą, tausojančius žemės dirbimo būdus ir kt.), yra pasiekiamas.
Šiuo metu, atsižvelgdama į vis griežtėjančius ŠESD kiekio apskaitos ir prognozių rengimo reikalavimus, Lietuva kartu su Norvegija pradėjo tobulinti išmetamų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos kokybės užtikrinimo/kokybės kontrolės tvarkos parengimo, dokumentavimo ir archyvavimo sistemą, su tikslu iš esmės pagerinti duomenų surinkimą žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (angl. LULUCF) sektoriuje.
Klimato ir žemės naudojimo pokyčiai
| Žemės naudojimo kategorija | Svarba CO2 absorbcijai |
|---|---|
| Miškai | Didžiausia CO2 saugykla, sugeria apie 25% išmetamų ŠESD |
| Pelkės | Efektyviausios CO2 saugyklos tarp sausumos ekosistemų, durpynai sukaupia dukart daugiau CO2 nei miškų biomasė |
| Daugiametės pievos ir ganyklos | Prisideda prie absorbcijos, bet mažesniu mastu nei miškai ir pelkės |