Žemės mokestis užsienio piliečiams Lietuvoje: Kas svarbu žinoti?

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai girdimos diskusijos apie ženkliai augantį lietuvių susidomėjimą nekilnojamu turtu užsienyje. Karo grėsmė, vidaus politika ar tiesiog permainų noras tautiečius skatina domėtis namais bei apartamentais Kipre, Maltoje, Graikijoje, Ispanijos žemyninėje dalyje ar turistų pamėgtose jos salose.

Tačiau dalis gyventojų ir toliau siekia įgyvendinti savo svajonę įsigyti NT ar bent jau žemės sklypą jam ir čia, Lietuvoje. Tokie pirkimo-pardavimo sandoriai ne visada sudaromi tik su lietuviškomis ar Lietuvoje registruotomis įmonėmis, pirkimai gali vykti ir su užsienio šalių subjektais.

Tuomet galima susidurti su problemomis, apie kurias vis garsiau kalba į informacijos stygiaus pinkles pakliuvę piliečiai bei pati Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Dabar, kai šalyje vis dar tęsiasi pajamų deklaracijos bei mokesčių mokėjimo laikotarpis, VMI primena, jog perkant būstą ar žemę iš užsienio subjektų, pirkėjams yra taikomas 15 proc. siekiantis pelno mokesčio tarifas. Skirtingi mokesčiai gali galioti ir lietuviams, ieškantiems būsto svetur.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokie mokesčiai taikomi užsienio piliečiams, įsigyjantiems žemę Lietuvoje, kokios yra registracijos ir deklaravimo procedūros, bei kokie apribojimai galioja žemės pirkimui.

Pelno mokestis perkant iš užsienio įmonės

VMI primena, kad dalis Lietuvos gyventojų turi susidarę klaidingą nuomonę dėl prievolės mokėti pelno mokestį: jis yra mokamas ne tik juridinių asmenų, bet kai kuriais atvejais - ir fizinių.

Gyventojai irgi turėti mokėti pelno mokestį tokiais atvejais, jeigu įsigijo nekilnojamąjį turtą arba žemės sklypą, esantį Lietuvoje iš užsienyje registruotos įmonės. Tada gyventojas turi sumokėti 15 proc. pelno mokestį, bet turi teisę sumažinti mokėtiną sumą užsienio bendrovei.

Analogiška situacija būtų ir tuomet, kai būtų skaičiuojamas vadinamasis mokestis prie šaltinio (angl. withholding tax). Jis būtų taikomas ir Lietuvos įmonei, kuri įsigytų nekilnojamą turtą Ispanijoje ir jį parduotų ispanui. Tam tikrą mokestį tektų mokėtų ir lietuviui, perkant būstą Ispanijoje iš lietuvių bendrovės, veikiančios mūsų šalyje.

Ši informacija daliai gyventojui, net jau ir anksčiau sudariusiems sandorius su užsienio subjektais, nėra plačiai žinoma, nors tai ilgainiui gali reikšti ir finansines klaidas bei nuobaudas - pavyzdžiui, už pelno mokesčio nesumokėjimą Lietuvoje yra taikomi delspinigiai, o jų greitai gali prisikaupti ne vienas tūkstantis.

Vis dėlto, Lietuvos įstatymai iš tiesų numato, jog gyventojai turi prievolę nurodyti, deklaruoti ir sumokėti pelno mokestį, kai perka NT esantį Lietuvoje, tačiau tai daro iš užsienio įmonės, kuri nėra užregistravusi savo nuolatinės buveinės būtent mūsų šalyje. 15 proc. pelno mokesčio tarifas galioja tiek perkant būstus, tiek ir žemės sklypus.

Šis pelno mokestis turi būti išskaičiuotas sumokėjimo įmonei momentu ir deklaruojamas pateikiant FR 0313 formą. Forma yra pateikiama mokesčių administratoriui, o pelno mokestis sumokamas ne vėliau kaip per 15 d. pasibaigus mėnesiui, kurį buvo padarytas mokėjimas užsienio įmonei.

Taigi, jeigu Lietuvos pilietis iš Estijos įmonės perka žemės sklypą, o Estijos įmonė, pagal sutartį gyventojui parduoda Lietuvoje esantį žemės sklypą už 20 tūkstančių eurų, šios įmonės turto pardavimo pajamos laikomos pelno mokesčio baze ir yra apmokestinamos. Šiuo scenariju, taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą, pelno mokestis sudarys 3 tūkst. eurų. Šią pinigų sumą į biudžetą sumokėti turi ne kas kitas, bet būtent už žemės sklypą Estijos įmonei mokėjęs gyventojas. Tą jis padaro elektroniniu būdu pateikdamas jau minėtą FR 0313 formą.

Jeigu Lietuvos pilietis iš lietuvių bendrovės perka NT ar žemės sklypą svetur, taip pat būtina pasidomėti vietos įstatymais ir galimais papildomais tokio sandorio apmokestinimais.

Užsienio bendrovės atstovai ar notarai nėra įpareigoti informuoti pirkėjus apie pelno mokestį.

Tačiau Lietuvoje fiziniams asmenims taikomas pelno mokestis nėra tik papildoma našta NT iš užsienio įmonės perkantiems. Kartu tai gali būti ir derybinis arkliukas, diskutuojant perkamo būsto ar sklypo kainą - juk pirkėjas, išskaičiavęs ir sumokėjęs tarifinį pelno mokestį iš savo kišenės, gali reikalauti mokėti mažesnę pinigų sumą pardavėjui.

Vis dėlto, tokiu atveju būtina žinoti šio įstatymo subtilybes ir kaip tuo pasinaudoti.

Priešingu scenarijumi, galima susidurti su tokiomis problemomis, kurios užklupo uostamiesčio priemiesčio naujakurius.

Šalies žiniasklaidą neseniai pasiekė istorija iš Klaipėdos priemiesčio Ketvergių, esančių visiškai netoli pušų slėnio.

Šioje vietovėje naujieji gyventojai dar tik kuriasi, tačiau teritorija plečiasi, yra sparčiai apgyvendinama, nors kainos čia ir yra nemenkos.

Prieš keletą metų Ketvergiuose žemės sklypus pardavinėjo estų bendrovė, bet praėjus daugiau kaip dvejiems metams, žmonėms pradėjo eiti laiškai iš VMI. Juose teigiama, kad naujieji Ketvergių bendruomenės gyventojai nesumokėjo pelno mokesčio.

Patys žmonės nieko apie tokią būtinybę net nežinojo, o dabar jau yra prislėgti tūkstančius siekiančių delspinigių.

Reikės sumokėti ir pelno mokestį, kurio suma, priklausomai nuo pirkto sklypo sumos, gali skirtis nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų.

Sutrikę, netikėtos mokesčių naštos užspausti žmonės net kreipėsi į sklypus pardavinėjusią Estijos bendrovę, tačiau estai atsakė, kad mokesčius jie moka savo šalyje, o visa kita - jau nebe jų reikalas. Gyventojai piktinasi, kad apie pelno mokestį VMI informavo tik po kelių metų, kai jie jau tapo skolininkais, turės sumokėti pajamų mokestį, bet kartu, jau yra sumokėję pilną pirkto sklypo sumą pardavėjui.

Kartu, gyventojai pastebi, jog apie šį mokestį jiems nepranešė ir notarai, kur vyko pirkimo-pardavimo sandoriai.

VMI teigimu, atvejai, kai užsienio bendrovė Lietuvoje pardavinėja turtą ir neregistruoja čia veiklos yra reti, bet žmonės tokiu atveju iš tiesų turi pervesti mažiau pinigų pardavėjui.

Kita vertus, sandoris vyksta tarp pardavėjo ir pirkėjo, o kitos, trečiosios institucijos nėra įgalintos pirkėjo informuoti apie jo laukiančius papildomus mokesčius ar kitas įstatymines išlygas.

VMI teigia, kad apie skolas gyventojams pranešta po kelių metų todėl, kad būtent tiek laiko trunka gauti duomenis iš notarų ir kitų institucijų.

FR0313 forma - Užsienio apmokestinamiesiems vienetams išmokėtų pajamų (sumų) ir nuo jų apskaičiuoto pelno mokesčio deklaracija

Kas gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę?

Pagal galiojančius teisės aktus:

• Fiziniai asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, jei:
  • Yra Lietuvos Respublikos piliečiai.
  • Yra ūkininkai arba turintys žemės ūkio veiklos patirties.
  • Įsipareigoja dirbti įsigytą žemę 5 metus nuo įsigijimo.
• Juridiniai asmenys gali įsigyti žemę, jei:
  • Jų pagrindinė veikla - žemės ūkis.
  • Jie vykdo veiklą Lietuvoje ne mažiau kaip 3 metus.
• Užsieniečiai gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę tik ribotais atvejais - priklausomai nuo tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės.

NŽT primena, kad užsienio subjektų teisę įsigyti žemės Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas (Konstitucinis įstatymas).

Konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.

Taigi Lietuvoje žemę, vidaus vandenis ir miškus gali įsigyti tie užsienio subjektai (užsienio juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, užsienio valstybių piliečiai ir šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės), kurie atitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.

Simas Gudynas, advokatų kontoros "Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai" advokatas, pažymi, jog nuo gegužės 1 d. užsieniečiai iš šalių, kurios atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemės gali įsigyti tokiomis pat sąlygomis kaip ir Lietuvos piliečiai.

Iki šiol Lietuvoje žemę galėjo pirkti tik užsienio bendrovės bei užsienio piliečiai, kurie Lietuvoje vertėsi ūkine veikla.

Kaip sužinoti žemės mokesčio sumą, gyvenant užsienyje?

Jeigu gyvenate užsienyje ir neturite Lietuvoje banko sąskaitos, bet turite žemės Lietuvoje, yra keli būdai, kaip galite sužinoti, kiek Jums reikia sumokėti žemės mokesčio:

• Prisijungę prie VMI sistemų (Mano VMI, EDS):
  • Kad galėtumėte prisijungti prie VMI sistemų Jums reikia paskambinti į VMI Mokesčių informacijos centrą (MIC) telefono numeriu +370 5 260 5060.
  • VMI į Jūsų nurodytą elektroninio pašto adresą Jums atsiųs laišką, kuriuo bus prašoma patvirtinti, kad norite prisijungti prie sistemų.
  • Kai patvirtinsite sutikimą į savo elektroninį paštą gausite vartotojo vardą ir slaptažodį.
  • Turėdami prisijungimo priemones, galėsite pasitikrinti žemės mokesčio prievoles, taip pat naudotis kitomis VMI teikiamomis elektroninėmis paslaugomis.
• Telefonu: paskambinę į MIC telefonu numeriu +370 5 260 5060, pokalbio su konsultantu metu, prieš tai atsakę į papildomus autentifikuojančius klausimus.

Kada nereikia mokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM)?

VMI sako aiškiai: jeigu jūsų nekilnojamas turtas yra 10 ir daugiau metų senumo, jį parduodami gyventojų pajamų mokesčio neturite mokėti.

Kitaip sakant, jei butą įsigijote 2007, o šiais metais norite jį parduoti, galite būti ramūs - GPM mokėti nereikės, nes butui yra jau 12 metų. Jis pora metų senesnis, nei numatytas 10 metų terminas.

Jeigu ketinate parduoti butą ar namą, kuriame gyvenote kiek trumpiau, nei 2 metus, mokesčių mokėti nereikės tik su vien sąlyga - už pajamas, kurias gausite pardavę tokį būstą per 12 mėnesių turite pirkti kitą būstą, nesvarbu, ar Lietuvoje, ar kitoje ES šalyje.

Paprasčiau kalbant - mokesčių mokėti nereikia, jei butą parduodate ir iš karto perkate namą, kuriame tikrai gyvensite. Per metus laiko galima įsirengti namą ar butą nuo nulio. Tokia situacija yra labai dažna, nes būtent taip pagausėjus šeimai elgiasi tūkstančiai NT savininkų.

Maža smulkmena: tai privaloma abiem sutuoktiniams, ypač, kai jie abu nurodyti kaip būsto savininkai.

Kaip skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM)?

Pirmiausia reiktų paaiškinti, kaip skaičiuojamas mokestis, kurį turite sumokėti parduodami savo NT. 15 proc. gyventojų pajamų mokestis yra skaičiuojamas nuo jūsų gauto pelno už parduotą NT.

Pavyzdžiui, 2010 metais pirkote butą už 100 000 eurų. Pardavėte šį butą 2019 metais už 125 000 eurų. Jo neišlaikėte 10 metų ir pastaruosius 2 metus ten nebuvote registruoti, todėl pasiruoškite mokėti mokesčius.

Pardavimo metu notarui išleidote 1000 eurų. Tai jūsų nuostoliai, nuo kurių mokesčių mokėti irgi nereikia.

Pagal VMI aiškinimą, turite mokesčius paskaičiuoti nuo savo pelno. Taigi 125 000 eurų pardavimo kaina - 100 000 buto įsigijimo kaina - 1000 eurų išlaidos notarui = 24 000 eurų pelno. Nuo šios sumos jūs ir turite sumokėti 15 proc. mokesčių - 3600 eurų.

Deja, ne visada NT sandoriai yra pelningi. Gali būti tokia situacija, kad pirkdami arba gaudami NT (dažniausiai paveldėjimo būdu, nes laimėjimai loterijose - labai reti) mokėjote brangiau, nei parduodate.

O kaip elgtis, kai butą nusipirkote už 50 000 be jokios apdailos ir nebaigtą įrengti? Jį sutvarkėte ir įrengėte iki 100 proc. baigtumo ir pardavėte už 70 000?

Taigi, jei butą pirkote už 50 000, remontui išleidote 20 000 ir turite tai įrodančius dokumentus, jūsų pelnas yra... 0 eurų. Taigi mokesčių mokėti nereikia.

Ir tai nėra mokesčių vengimas.

Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje

Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga. Kainos priklauso nuo miesto, jo rajono, buto būklės, dydžio ir kitų veiksnių, tokių kaip šildymo sistema bei atstumas nuo darželių ir mokyklų.

Jei ieškote modernaus ~50 kv. m naujos statybos buto prestižinėje Vilniaus vietoje, galite tikėtis, kad kaina viršys 200 000 EUR.

Vidutines nekilnojamo turto kainas skirtinguose Lietuvos miestuose galite pasitikrinti čia.

Vidutinės kvadratinio metro kainos įvairiuose miestuose, remiantis 2024 metų liepos mėnesio duomenimis, gali skirtis net kelis kartus:

• Vilniaus centre: nuo 2 100 iki 7 000 EUR už kv. m
• Kauno centre: nuo 1 600 iki 3 700 EUR už kv. m
• Klaipėdos centre: nuo 1 200 iki 3 300 EUR už kv. m
• Šiaulių centre: nuo 920 iki 2 000 EUR už kv. m

Būsto pirkimo procesas

Nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas tiesiogiai savininko arba per nekilnojamojo turto agentūrą, atstovaujančią savininkui.

Įsigyjant būstą yra pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis. Yra du mokėjimo variantai: nuosavos lėšos arba banko suteikta būsto paskola.

Atkreipkite dėmesį, kad pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, o nuosavybę reikia užregistruoti Registrų centre.

Perkant nekilnojamąjį turtą Lietuvoje reikės sumokėti notaro mokestį, kuris sudaro 0,45% nuo sandorio sumos. Taip pat bus papildomų mokesčių už turto teisinio statuso patikrinimą įvairiuose registruose, pavyzdžiui, dėl esamų hipotekų.

Notaras, tvarkantis jūsų sandorį, suteiks tikslią informaciją apie šias papildomas išlaidas. Be to, teks sumokėti už įsigyto turto registravimą Registrų centre.

Mokestis priklauso nuo registruojamo turto tipo, rinkos vertės ir registracijos termino (trumpesnis registracijos laikotarpis - didesnis mokestis).

SVARBU: Nekilnojamojo turto įsigijimas nesuteikia teisės gyventi Lietuvoje.

Žemės pirkimas Lietuvoje

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalį, užsienio piliečiai gali įsigyti žemės, jei atitinka tam tikrus kriterijus.

Žemės sklypą gali įsigyti tik asmenys ir subjektai, atitinkantys Europos ir Transatlantinius kriterijus.

Kurie užsieniečiai gali įsigyti žemę Lietuvoje?

• Juridiniai asmenys:
  • Įmonės, įsteigtos ES valstybėse narėse, Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) valstybėse narėse arba laisvose ekonominėse zonose
• Fiziniai asmenys:
  • ES ir EFTA valstybių narių piliečiai
  • Nuolatiniai ES ir EFTA valstybių narių gyventojai
  • Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, net jei jie nėra Lietuvos piliečiai

Lietuvos piliečio mirties atveju jų žemę gali paveldėti užsieniečiai, tačiau yra tam tikros taisyklės, priklausomai nuo to, ar užsienio paveldėtojas atitinka Europos ir Transatlantinius kriterijus.

Jei užsienio paveldėtojai neatitinka nustatytų kriterijų, jie gali gauti piniginę vertę už parduotą žemę.

Žemės ūkio paskirties žemės ypatumai

Žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje - tai žemės plotai, skirti ūkininkavimui, augalininkystei, gyvulininkystei ar kitai žemės ūkio veiklai.

Nors tai viena pigiausių nekilnojamojo turto rūšių, jos pardavimas - ne toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pardavimo procesą reglamentuoja ne tik Civilinis kodeksas, bet ir specialūs įstatymai, apribojantys pirkėjų ratą bei numatantys tam tikrus reikalavimus.

Pagrindiniai žemės ūkio paskirties žemės bruožai

• Naudojama ūkininkavimui ar su žemės ūkiu susijusiai veiklai.
• Turi būti tinkamai prižiūrima ir neapleista.
• Gali būti ribojama pagal plotą ar subjektus, turinčius teisę įsigyti (ypač užsieniečiai).
• Gali būti keičiama į kitą paskirtį, tačiau tai reikalauja papildomų derinimų ir leidimų.

Kokie apribojimai taikomi žemės pirkimui?

Pagal Žemės įstatymą:

• Didžiausias leidžiamas plotas: fizinis ar juridinis asmuo gali turėti ne daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės.
• Jei pirkėjas jau yra įsigijęs žemės ūkio paskirties žemės, būtina įvertinti bendrą visos turimos žemės plotą.
• Prieš parduodant sklypą, būtina įsitikinti, kad jis nėra nacionalizuotas, apribotas specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis (pvz., draustiniai, sanitarinės apsaugos zonos).

Pirkėjo pirmumo teisė

Svarbu žinoti, kad žemės ūkio paskirties žemės pirkimui dažnai taikoma pirmumo teisė:

• Gretimų sklypų savininkai turi teisę įsigyti žemę pirmenybės tvarka.
• Privaloma apie planuojamą pardavimą pranešti savivaldybei, kuri informuoja pirmumo teisę turinčius asmenis.
• Jei per 30 kalendorinių dienų jie neišreiškia noro pirkti - sklypą galima parduoti laisvai.

Pardavimo procesas žingsnis po žingsnio

1. Dokumentų paruošimas:
   • Žemės nuosavybės dokumentai.
   • Kadastriniai matavimai (jei reikia).
   • Žemės vertinimo pažyma (neprivaloma, bet naudinga).
2. Pirkėjo paieška ir pirmumo teisės procedūros.
3. Notarinės sutarties sudarymas:
   • Būtina pateikti visus dokumentus.
   • Jei parduodamas tik dalis sklypo - reikia kadastrinių duomenų atnaujinimo.
4. Registracija Registrų centre:
   • Naujas savininkas turi per 30 dienų įregistruoti sandorį.
   • Galima naudotis eRegistru sistema.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

• Ar galiu parduoti žemę užsieniečiui? Tik tuo atveju, jei pirkėjas atitinka reikalavimus (ES pilietis, ūkininkas, dirbęs žemę Lietuvoje). Užsieniečiams taikomi papildomi apribojimai.
• Kiek kainuoja pardavimas? Kainą sudaro: notaro mokesčiai (apie 0,4-0,7 % nuo sumos); Registrų centro mokestis (nuo 17,40 €); jei taikomas NT mokestis ar pelno mokestis - reikia deklaruoti VMI.
• Ar galiu pakeisti žemės paskirtį prieš parduodant? Taip, bet tai ilgas ir sudėtingas procesas, kuris reikalauja: detalaus plano; viešo svarstymo; savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos leidimo.

tags: #zemes #mokestis #uzsienio #pilieciams