Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip socialinės išmokos, rinkimų teisė ir kt. Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais.
Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai oficialus pranešimas valstybei apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.
Kas Privalo Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas:
- Visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties.
- Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, atvykusiems gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgijusiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantiems gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykusiems gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantiems gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Nepilnamečiams: Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai. Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais (rūpintojais) arba kitais atstovais teisės aktų nustatyta tvarka ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.
Kaip Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą. Yra keletas būdų, kaip tai galima padaryti:
- Internetu per e.valdžios portalą: Tai patogiausias ir greičiausias būdas.
- Seniūnijoje: Kreipiantis tiesiogiai į seniūniją.
Noriu pakeisti deklaruotą gyvenamąją vietą, kaip tai padaryti? Gyvenamosios vietos deklaraciją galima pateikti:
- a) seniūnijoje (pagal gyvenamąją vietą) ar deklaravimo funkcijas atliekančiame savivaldybės padalinyje
- b) internetu per e. valdžios vartus (tik Lietuvos Respublikos piliečiai) - portale www.epaslaugos.lt iš paslaugų gyventojams pasirinkus kategoriją „Seniūnijos, savivaldybės“ ir paslaugą „Gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje“ arba „Gyvenamosios vietos deklaravimas išvykstant iš Lietuvos“.
- c) internetu per Registrų centro savitarną (Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje) - prisijungus prie savitarnos, pasirinkti horizontalioje menių juostoje Gyventojų registras, tuomet vertikalioje menių juostoje pasirinkti Gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugos, pasirinkti Keičiu gyvenamą vietą ir paspausti mygtuką Tęsti.
Reikia pažymos apie savo ir šeimos narių gyvenamąsias vietas, kur kreiptis? Pažymą apie savo ar (ir) savo nepilnamečių vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą galima užsakyti Registrų centro savitarnoje. Prisijungus prie savitarnos horizontaliajame menių pasirinkti Gyventojų registras ikonėlę, tuomet vertikaliajame menių pasirinkti Gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugos, tada Keičiu gyvenamą vietą, spausti Tęsti. Atsidariusiame lange pasirenkame Pažyma apie deklaruotą gyvenamą vietą.
Atkreiptinas dėmesys, kad šias pažymas reikia atsiimti deklaravimo įstaigose (seniūnijose ar savivaldybėse). Pažymą apie savo ar savo nepilnamečių vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą taip pat galima užsakyti ir atsiimti Registrų centre, pateikus vienkartinį prašymą. Prašymas gali būti pateikiamas paštu (pridedant prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją), el. paštu (prašymą pasirašant elektroniniu parašu) arba atvykus į vieną iš Registrų centro klientų aptarnavimo padalinių.
Kaip gauti duomenis apie tai, kokie asmenys yra deklaravę savo gyvenamąją vietą man priklausančiame bute ar name? Nekilnojamojo turto savininkas informaciją apie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis gali gauti prisijungęs prie Registru centro savitarnos.
Dokumentai ir Sutikimai
Deklaruojant gyvenamąją vietą, gali prireikti tam tikrų dokumentų ir sutikimų:
- Gimimo liudijimas ar gimimo akto išrašas, kai deklaruojama nepilnamečio Lietuvos Respublikos piliečio gyvenamoji vieta.
- Jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas elektroniniu būdu.
- Atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.
Nuomininko Teisės Deklaruojant Gyvenamąją Vietą
Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis. Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo.
Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.
Registrų centro Gyventojų, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrų skyriaus vadovo Valerijaus Danilevičiaus teigimu, gyvenamosios vietos deklaravimas - tai įstatymuose įtvirtinta asmens pareiga. Jo aiškinimu, asmuo deklaruoja tą gyvenamąją vietą, kurioje jis daugiausiai gyvena. Ir tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, medicinines, išmokas, vietas vaikų darželyje, asmuo gauna pagal tai, kokioje savivaldybėje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.
J. Juškaitė nurodė, kad nuomininkas gali prisideklaruoti gyvenamąją vietą be būsto savininko žinios. Jos aiškinimu, deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai reikia pateikti patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimą, kad asmuo ten apsigyventų, arba kitą dokumentą, kuris patvirtina asmens teisę ten gyventi.
Nuomininką išdeklaruoti galima ne visada
Pasak J. Juškaitės, prašymą ištaisyti neteisingus deklaravimo duomenis ar juos pakeisti nagrinėja ir sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo ir keitimo priima deklaravimo įstaiga.
„Taigi, išdeklaruoti asmenį (nuomininką) iš nuosavybės teise priklausančio namo (buto) galima tik tada, kai asmuo nebegyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Todėl tuo atveju, kai nuomotojas nuomoja būstą, geriausia numatyti nuomos terminą (pvz., nuomos sutarties galiojimą 6 mėn. su galimybe pratęsti nuomos laikotarpį). Kuomet bus numatomas ribotas nuomos laikotarpis, o jam pasibaigus nuomos sutartis nebus pratęsiama, asmens gyvenamosios vietos deklaravimas automatiškai pasinaikins“, - pasakojo J. Juškaitė.
Kada deklaruoti gyvenamąją vietą gali kitas asmuo?
„Jankauskas ir partneriai“ teisininkė nurodė, kad kitas asmuo pilnamečio, veiksnaus asmens deklaruoti gyvenamojoje vietoje negali, tą padaryti gali tik pats asmuo.
Svarbu Žinoti
- Socialinės išmokos ir paslaugos: gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt.
- Paslaugos rezultatas: Gyvenamosios vietos atvykimo deklaracija įvesta į duomenų bazę.
- Paslaugos suteikimo trukmė: Gyvenamosios vietos atvykimo deklaracijos paslaugos suteikimo trukmė: 1 darbo diena.
Gyvenamosios vietos deklaravimo nauda Vilniui
Vilnius skatina gyventojus deklaruoti savo gyvenamąją vietą mieste, siūlydamas įvairias paskatas. Vienas asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniuje, miestui reiškia apie 1000 Eur į bendrą biudžetą. Jeigu pavyktų įtikinti persiregistruoti 1000 žmonių, tai reikštų papildomą milijoną į biudžetą, jeigu 10 tūkst. - 10 milijonų ir t.t.
Piniginė kompensacija bus skiriama pirmus dvejus metus po gyvenamosios vietos deklaracijos - išmoka sudarys 50 proc. Vilniečio dovanų rinkinį sudaro 10 vienkartinių 60 minučių trukmės Vilniaus viešojo transporto bilietų, 1 kelionės bilietas sostinės elektriniu laivu, 2 kvietimai į „Skalvijos“ kino centrą bei 1 kvietimas į Lazdynų baseiną. Asmenys, norintys gauti tokį naudų paketą, turi deklaruoti savo gyvenamąją vietą Vilniuje, užpildyti specialią paraišką iki gruodžio 31 d. bei išlaikyti gyvenamąją vietą kalendorinius metus.
Kur Kreiptis Dėl Papildomos Informacijos?
Jeigu norite papildomos informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą, registrų centro puslapyje yra išsami klausimų ir atsakymų lentelė, susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu.
Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos, horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti.
tags: #gyvenamosios #vietos #deklaravimas #uz #pinigus