Žemės Mokestis Už Hektarą: Apskaičiavimas, Tarifai ir Lengvatos Lietuvoje

Žemės sklypo įsigijimas ar nuoma yra svarbus sprendimas, reikalaujantis išsamios informacijos apie kainas, paskirtį ir susijusius mokesčius. Šiame straipsnyje aptarsime žemės mokestį Lietuvoje, jo apskaičiavimo būdus, tarifus ir galimas lengvatas.

Žemės Ūkio Paskirties Žemės Kainos Lietuvoje

Registrų centro duomenimis, žemės ūkio paskirties žemės kainos Lietuvoje nuolat auga. Nuo 2015 m. tokių sklypų kaina padidėjo 99,82 proc. Žemės ūkio paskirties žemės kainų mediana Lietuvoje prieš 10 metų buvo 2227 eurai už hektarą, o 2025 m. hektaro kaina jau buvo 4450 eurų.

Tačiau kainos skirtinguose šalies regionuose labai varijuoja. Štai keletas pavyzdžių:

• Dzūkijoje galima įsigyti ariamos žemės už 2 500 Eur/ha Lazdijų rajone ir už 9 500 Eur/ha Varėnos rajone.
• Kauno regione mažiausia siūlomo žemės ūkio paskirties sklypo kaina - 2 300 Eur/ha Kaišiadorių rajone ir didžiausia - 28 000 Eur/ha Prienų rajone.
• Klaipėdos regione ūkininkai mokėtų 2 000 Eur/ha Skuodo rajone ir 47 000 Eur/ha Kretingos rajone.
• Vilniaus regione mažiausia siūlomos įsigyti ariamos žemės kaina - 2 000 Eur/ha Šalčininkų rajone, o didžiausia - 110 000 Eur/ha Trakų rajone.

Paanalizavus kelių žemės ūkio paskirties sklypus pardavinėjančių nekilnojamojo turto agentūrų skelbimus, susidaro įspūdis, kad statistinės kainos gerokai mažesnės nei rinkos.

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Tomo Baleženčio teigimu, remiantis Eurostato duomenimis, vidutinė ariamos žemės nuomos kaina pastaraisiais metais padidėjo nuo 80 iki 105 Eur/ha, t. y. 31 proc. Atitinkamai kilo ir žemės ūkio paskirties žemės kaina: nuo 3 089 iki 3 959 Eur/ha, t. y. 28 proc.

Mokslininko duomenimis, pastaruoju metu žemės ūkio paskirties žemės kaina svyravo nuo 970 Eur/ha Visagino savivaldybėje iki 6 480 Eur/ha Šakių rajone. Pagrindinė šių skirtumų priežastis, anot profesoriaus, yra dirvožemio kokybė ir jos lemiami produktyvumo skirtumai.

Žemės ūkio paskirties sklypų paklausą ir kainų kilimą, T. Baleženčio nuomone, lemia ūkių stambėjimas ir paramos politika. Jis konstatuoja, kad, žemės ūkio naudmenų plotui nebeaugant taip sparčiai, kaip augo ankstesniais metais, žemės rinka juda link ilgalaikės pusiausvyros.

Nekilnojamojo turto agentūros padalinio vadovas Romualdas Paulauskas konstatuoja, kad bendras nekilnojamojo turto kainų kilimas pastaruoju laiku taip pat turi įtakos žemės ūkio paskirties sklypų kainų kilimui - jos auga.

Nacionalinė žemės tarnyba mini, kad 2024 m. Lietuvoje buvo mažiau, tik apie 3,5 mln. ha žemės ūkio paskirties žemės.

Na, o Lietuvos žemės ūkio duomenų centro duomenimis, vidutinis žemės ūkio paskirties sklypo dydis išaugo nuo 18,4 ha 2019 m. iki 19,31 ha 2024 m. Šie skaičiai reiškia du dalykus: tiesiog mažėja žemės pasiūla ir mažėja smulkiųjų ūkininkų - juos paprastai išperka stambesnieji. Natūralu, kad kartu su tuo didėja ir žemės ūkio paskirties žemės kainos.

Lietuvoje žemdirbiams išplėsti dirbamų laukų plotus nėra taip paprasta, nes laisvų žemės ūkio paskirties sklypų tiesiog nėra arba jų kaina siekia neįsivaizduojamas aukštumas.

Remiantis VĮ Registrų centro apibendrintais statistiniais duomenimis, 2021 m. žemės ūkio paskirties sklypo vidutinė kaina Lietuvoje siekia 3 220 Eur/ha.

Žemės Ūkio Žemės Grupės Verčių Žemėlapis

Pagal viešai prieinamą žemės ūkio žemės grupės verčių žemėlapį žemiausių sklypų kainų (521-1 200 Eur/ha) grupei priskiriami Šilutės, Varėnos, Šalčininkų rajonai. 1 201-2 000 Eur/ha kainų grupei galima priskirti Šilalės, Rietavo, Telšių, Anykščių, Lazdijų rajonus. 3 801-5 500 Eur/ha kainų grupei priskiriami žemės sklypai Šiaulių, Jurbarko, Vilkaviškio, Marijampolės rajonuose. Kėdainių ir Pasvalio rajonuose žemės sklypai dar brangesni - nuo 5 501 iki 8 500 Eur/ha. Žemės sklypų kainos nuo 8 501 iki 15 000 Eur/ha svyruoja Šakių, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio rajonuose.

Žemės kainų lentelė pagal rajonus:

Žemės Mokestis

Esate žemės mokesčio mokėtojai, jei turite privačios žemės. Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.

Mokesčio Mokėtojai

Žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos 2020-2026 metais.

Mokestinis Laikotarpis

Kalendoriniai metai. Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai: žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.

Mokestinė Vertė

Žemės vidutinė rinkos vertė. Gali būti laikoma ir žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu:

• Registrų centro nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų ir
• Registrų centro nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės ir individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės skirtumas susidarė ne dėl žemės naudojimo ne pagal numatytą paskirtį, būdą, disponavimo ja suvaržymų dėl hipotekos ar kitų savininko prievolių, ir
• Individualaus žemės vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus.

Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35

Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys

Žemės mokesčio nemoka:

• užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės;
• bankrutavusios įmonės;
• Lietuvos bankas;
• žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.

Žemės mokesčiu neapmokestinama:

• bendro naudojimo kelių užimta žemė;
• mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė;
• fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.

Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu.

Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui.

Valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę, taip pat neapmokestinama.

Žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, taip pat neapmokestinama.

Deklaravimas ir Sumokėjimas

Mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai. Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai: žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.

Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos. Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.

Kiti Ypatumai

Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Žemės Mokesčio Tarifai ir Pokyčiai Rokiškio Rajone

Sprendimo projekte siūloma kitiems metams sumažinti žemės mokesčio tarifą iki 1,1 proc. vietoj šiuo metu esančio 1,3, o už apleistas žemes palikti 4 proc. tarifą.

Masinis žemės vertinimas Vyriausybės nustatyta tvarka mokestinėms vertėms apskaičiuoti atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metai. Naujais paskaičiavimais, vidutiniškai žemės vertės kyla daugiau nei 2 kartus, didžiausius pokyčius pajus miško paskirties žemės, naudojamos ūkinei veiklai ir žemės ūkio paskirties žemės savininkai. Biudžetas papilnėtų 1,5 mln.

Sprendimo projektą pristačiusi Rokiškio r. savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Reda Dūdienė pateikė skaičius, kaip vidutiniškai rajono gyventojams keisis mokesčiai už žemę.

• Gyvenamųjų teritorijų žemėje, nustačius 1,1proc. tarifą, mokestis už 1 ha padidėtų 20 Eur.
• Žemės ūkio paskirties žemės mokestis už 1 ha didėtų 4 Eur.
• Pramonės ir sandėliavimo, komercinės paskirties žemės mokestis augtų 30 Eur už hektarą, vidutinis turimų šios paskirties žemės sklypų plotas sudaro 0,5 ha, taigi gyventojams reiktų primokėti 15 Eur.
• Mėgėjų sodų žemėje mokestis taip pat didėtų 30 Eur už hektarą, o už sklypą, kuris soduose vidutiniškai užima 6 arus, savininkui tektų mokėti 1,80 Eur daugiau nei iki šiol.

Patvirtinus naują tarifą ir atskaičius mokesčio lengvatas, į Savivaldybės biudžetą būtų surinkta 1 mln. 141 tūkst. Eur, t. y. 0,5 mln.

Tarybos narys Algis Čepulis dar posėdžio pradžioje siūlė išimti iš darbotvarkės klausimą dėl žemės mokesčio tarifo nustatymo ir šaukti neeilinį posėdį. Taip pat turėjo pastabų dėl nustatyto koeficiento ir svarstė, ar į biudžetą neužtektų papildomai surinkti 200 tūkst. Opozicijos atstovas Irmantas Tarvydis replikavo, kad tarifą būtų galima mažinti iki 0,7 proc.

Posėdyje savo poziciją atėjęs išsakyti Rokiškio rajono ūkininkas Jonas Venclovas prognozavo, kas ūkininkų laukia nuo 2023 metų ir pabrėžė, kad esant tokiai prastai ekonominei situacijai mokesčio nereikėtų kelti.

Projekto teikėjai komentavo, kad į savivaldybės biudžetą surenkamas žemės mokestis grįš rajono gyventojų reikmėms, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigoms, kelių priežiūrai ir pan. Vien šiais metais savivaldybės įstaigoms komunaliniams mokesčiams papildomai reikia apie 300 tūkst.

Po posėdžio kalbintas Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos, vienijančios 224 narius, pirmininkas Mindaugas Petkevičius sakė, kad dėl žemės mokesčio buvo ne kartą diskutuota rajono ūkininkų sąjungos taryboje ir Savivaldybėje. Iš pradžių ūkininkai siūlė savivaldybei už žemės ūkio paskirties žemę taikyti ne 1,3, o 1 proc. Anot pašnekovo, tolimesnėse derybose su Savivaldybe rastas kompromisas: ūkininkai sutiko, kad būtų taikomas 1,1 proc. tarifas su sąlyga, kad Kaimo programai papildomai būtų skirta 50 tūkst.

Žemės Mokesčių Istorija Lietuvoje

Lietuvoje mokesčiai iš pradžių nebuvo skiriami nuo duoklių, vėliau įsigalint feodaliniam imunitetui tapo savarankiška prievole: mokesčių pajamos ėjo į didžiojo kunigaikščio (valstybės) iždą, o duokles davė valdiniai savo ponams (žemvaldžiams). Iki 16 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokesčių sistemai buvo būdingas natūrinis pobūdis.

Mokesčių sistema, tobulėdama ir keisdamasi, susidėjo iš žagrinės (žagrės mokesčio), sidabrinės, valakinio, padūmės (mokestis nuo dūmo - valstiečių sodybos), pagalvės, činšo, žemės mokesčio, verslo, pelno, svaigalų, dešimtinės, muitų (valstybinių ir privačiųjų - už teisę važiuoti per feodalo žemę ar tiltą) ir kitų mokesčių bei rinkliavų.

1795 beveik visą Lietuvą (išskyrus Užnemunę) prijungus prie Rusijos imperijos Lietuva neteko savo biudžeto ir mokesčių sistemos. Lietuviškosiose gubernijose buvo imami tie patys mokesčiai, kaip ir Rusijos imperijoje.

1918 atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę įkurtas Finansų departamentas su Valstybės iždine Kaune ir 20 vietinių iždinių, Rinkliavų ir Akcizų (akčyžės) departamentai ir kitos valstybinės finansinės institucijos.

1923-39 mokesčiai sudarė 53-66 % biudžeto pajamų. Valstybinio žemės mokesčio dydis priklausė nuo žemės rūšies: už pirmosios rūšies žemės vieną hektarą - 9 litai, antrosios - 7,5 lito, trečiosios - 5 litai, ketvirtosios - pusantro lito. 1923 šio mokesčio surinkta 13 mln. litų (33 % visų tiesioginių mokesčių), 1939 - 20 mln. litų (55 % tiesioginių mokesčių). Dalis valstybinio žemės mokesčio ėjo savivaldybėms.

1940 SSRS okupavus Lietuvą mokesčių sistema buvo keičiama pagal SSRS mokesčių pavyzdį.

Atkūrus nepriklausomybę pradėta kurti nauja Lietuvos mokesčių sistema. Nuo 1990 priimti daugiau kaip 25 mokesčių, įmokų ir rinkliavų įstatymai, jie daug kartų keisti, taisyti, t. p. nuolat buvo keičiamos apmokestinimo nuostatos.

2001 Lietuvos mokesčių įstatymai pradėti derinti su Europos Sąjungos reikalavimais.

Lietuvos mokesčių sistema apima mokesčius, rinkliavas ir įmokas, kurios surenkamos iš mokesčių mokėtojų į bendruosius valstybės ir savivaldybių lėšų fondus.

tags: #zemes #mokestis #uz #hektara