Žemės Mokestis Savivaldybėse: Tarifai, Lengvatos ir Kainos

Žemės sklypo įsigijimas ar nuoma yra svarbus sprendimas, reikalaujantis išsamios informacijos apie kainas, paskirtį ir susijusius mokesčius. Šiame straipsnyje apžvelgsime žemės mokesčio tarifus, nustatomus savivaldybių tarybų, bei kitą svarbią informaciją, susijusią su šiuo mokesčiu Lietuvoje. Aptarsime, kas yra žemės mokesčio mokėtojai, kokie yra mokesčio tarifai ir lengvatos, bei kaip vyksta deklaravimas ir sumokėjimas.

Kas Yra Žemės Mokestis?

Žemės mokestis - tai mokestis, kurį moka žemės savininkai už jiems nuosavybės teise priklausančią privačią žemę. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis šį mokestį, yra Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.

Mokesčio Mokėtojai

Žemės mokesčio mokėtojai yra:

• Žemės savininkas - fizinis asmuo.
• Žemės savininkas - juridinis asmuo.

Konkrečius tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai.

Kaip sužinoti savo žemės mokestį?

Esate žemės mokesčio mokėtojai, jei turite privačios žemės. Jeigu Jus domina papildoma informacija apie šį mokestį, siūlome informacijos ieškoti Mokesčių žinyne, kuriame pateikiami dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai į juos.

Žemės Mokesčio Tarifų Pavyzdžiai Savivaldybėse

Šiaulių Miesto Savivaldybė

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimais yra patvirtinti žemės mokesčio tarifai. 2025 m. mokestiniam laikotarpiui galiojantys tarifai yra patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 18 d. sprendimu Nr.

Taip pat Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 2 d. Nr. patvirtinti valstybinės žemės išnuomotos ne aukciono būdu, ir už valstybinės žemės sklypų naudojimą tarifai:

• 4,0% žemės vertės, nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartyse, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos iki 2008 m.
• 0,80% žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 dieną taikytus žemės verčių žemėlapius, - valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos po 2009 m. sausio 1 d., ir asmenims, kuriems valstybinės žemės nuomotojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perskaičiuoja iki 2008 m. gruodžio 31 d.
• 4,0% žemės vertės - valstybinės žemės sklypams, įtrauktiems į Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu patvirtintą Nenaudojamų iš valstybės nuomojamų žemės sklypų sąrašą.

Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo klausimais - Žemės valdymo skyriaus vyr. nr. (+370 41) 596 267, el. p. nr. (+370 41) 596 265, el. p. Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų klausimais: Ekonomikos skyriaus vyr. Nr. (+370 41) 383 434, el. p.

Klaipėdos Miesto Savivaldybė

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo pakeitimais, nenustatė naujų mokesčio tarifų 2021-2026 m. laikotarpiui, todėl galioja tie patys tarifai, kurie buvo nustatyti 2020 m.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. T2-27 atleido savivaldybės biudžeto sąskaita mokesčių mokėtojus, patenkančius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. sudarytą pandemijos paveiktų įmonių sąrašą (toliau - Sąrašas), nuo 10 proc. žemės mokesčio už 2021 m. mokėjimo, o įmones, į Sąrašą įtrauktas pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 55.10 klasę „Viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikla“ ir 56 skyrių „Maitinimo ir gėrimų teikimo veikla“ - nuo 40 proc. žemės mokesčio už 2021 m.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, reaguodama į nepalankią epideminę situaciją ir įvestus karantino apribojimus, 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T2-100 „Dėl nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatų mokesčių mokėtojams, nukentėjusiems nuo COVID-19“ visiems mokesčių mokėtojams, patenkantiems į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sudarytą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą, suteikė 10 proc.

Mokestinė Vertė

Žemės mokestinė vertė yra:

• Žemės vidutinė rinkos vertė.
• Gali būti laikoma ir žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu Registrų centro nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų ir Registrų centro nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės ir individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės skirtumas susidarė ne dėl žemės naudojimo ne pagal numatytą paskirtį, būdą, disponavimo ja suvaržymų dėl hipotekos ar kitų savininko prievolių, ir Individualaus žemės vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus.

Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35.

Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys

Žemės mokesčio nemoka:

• Užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės.
• Bankrutavusios įmonės, taip pat likviduojamos dėl bankroto.
• Lietuvos bankas.
• Žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.

Žemės mokesčiu neapmokestinama:

• Bendra naudojimo kelių užimta žemė.
• Mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė.
• Fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
• Valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę.
• Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė.
• Gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę.
• Į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę.
• Į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė.
• Ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo.
• Žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams.
• Žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus).

SVARBU: Už nenaudojamus, apleistus žemės sklypus (žemės ūkio naudmenas) nustatytas 4 proc.

Deklaravimas ir Sumokėjimas

Mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, mokestis mokamas už visus metus, o įsigijus antrąjį pusmetį - nuo kitų kalendorinių metų. Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį - tais pačiais metais, o perleidus antrąjį pusmetį - nuo kitų metų.

Žemės Mokesčio Sumokėjimas

Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos. Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.

Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Informaciją apie Žemės mokestinės vertės tikslinimą galite rasti VĮ Registru centras tinklalapyje.

Informacija apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus paskelbiama:

• Žemės informacinės sistemos svetainėje iki kalendorinių metų gegužės 20 d.
• Interneto svetainėje REGIA nuo gegužės 27 d. iki liepos 1 d.

Svarbios datos ir terminai

Žemės ūkio paskirties žemės kainos Lietuvoje

Registrų centro duomenimis, žemės ūkio paskirties žemės kainos Lietuvoje nuolat auga. Nuo 2015 m. tokių sklypų kaina padidėjo 99,82 proc. Žemės ūkio paskirties žemės kainų mediana Lietuvoje prieš 10 metų buvo 2227 eurai už hektarą, o 2025 m. hektaro kaina jau buvo 4450 eurų.

Tačiau kainos skirtinguose šalies regionuose labai varijuoja. Štai keletas pavyzdžių:

• Dzūkijoje galima įsigyti ariamos žemės už 2 500 Eur/ha Lazdijų rajone ir už 9 500 Eur/ha Varėnos rajone.
• Kauno regione mažiausia siūlomo žemės ūkio paskirties sklypo kaina - 2 300 Eur/ha Kaišiadorių rajone ir didžiausia - 28 000 Eur/ha Prienų rajone.
• Klaipėdos regione ūkininkai mokėtų 2 000 Eur/ha Skuodo rajone ir 47 000 Eur/ha Kretingos rajone.
• Vilniaus regione mažiausia siūlomos įsigyti ariamos žemės kaina - 2 000 Eur/ha Šalčininkų rajone, o didžiausia - 110 000 Eur/ha Trakų rajone.

Paanalizavus kelių žemės ūkio paskirties sklypus pardavinėjančių nekilnojamojo turto agentūrų skelbimus, susidaro įspūdis, kad statistinės kainos gerokai mažesnės nei rinkos.

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Tomo Baleženčio teigimu, remiantis Eurostato duomenimis, vidutinė ariamos žemės nuomos kaina pastaraisiais metais padidėjo nuo 80 iki 105 Eur/ha, t. y. 31 proc. Atitinkamai kilo ir žemės ūkio paskirties žemės kaina: nuo 3 089 iki 3 959 Eur/ha, t. y. 28 proc.

Mokslininko duomenimis, pastaruoju metu žemės ūkio paskirties žemės kaina svyravo nuo 970 Eur/ha Visagino savivaldybėje iki 6 480 Eur/ha Šakių rajone. Pagrindinė šių skirtumų priežastis, anot profesoriaus, yra dirvožemio kokybė ir jos lemiami produktyvumo skirtumai.

Žemės ūkio paskirties sklypų paklausą ir kainų kilimą, T. Baleženčio nuomone, lemia ūkių stambėjimas ir paramos politika. „Prie miestų vyksta urbanizacijos procesai, kurie taip pat didina žemės kainas“, - pastebi mokslininkas. Jis konstatuoja, kad, žemės ūkio naudmenų plotui nebeaugant taip sparčiai, kaip augo ankstesniais metais, žemės rinka juda link ilgalaikės pusiausvyros.

Nekilnojamojo turto agentūros padalinio vadovas Romualdas Paulauskas konstatuoja, kad bendras nekilnojamojo turto kainų kilimas pastaruoju laiku taip pat turi įtakos žemės ūkio paskirties sklypų kainų kilimui - jos auga.

„Šalies regionuose sklypų kainos yra skirtingos dėl žemės sklypų našumo balo, derlingumo, sklypo dydžio ir lokacijos. Pasvalio, Pakruojo, Marijampolės, Kėdainių regionuose žemės sklypų našumo balas yra gana aukštas (50-60), tad ir kainos yra aukštesnės nei kitur.

Nekilnojamojo turto pardavimo specialisto teigimu, įtaką žemės ūkio paskirties sklypų kainoms turi ir mokamų išmokų dydis, ir parama, ir stiprėjantys ūkininkai, norintys suformuoti kuo didesnį sklypų masyvą savo ūkyje. Pastebima tokių atvejų, kai, supirkdami kaimyninius žemės sklypus, stambūs ūkininkai moka už juos kiek brangiau nei rinkos kaina siūlomi pavieniai sklypai.

Apžvelgus kainų pokyčius nuo pat 2000 m., įdomu pastebėti, kad sparčiausiai kainos augo 2003 m. antrąjį ketvirtį - vos per 3 mėn. jos brango daugiau kaip 63 proc. Po 2008-ųjų krizės ketvirtinis kainų kilimas 10 proc. viršijo ne kartą, o itin spartus augimas pastebėtas 2014 m., kuomet per metus žemės ūkio paskirties sklypai brango net 60 proc.

Žemės kainos Europos Sąjungoje

Ūkininkų nuosavybės teisėmis valdomos bei nuomojamos žemės kainos ES šalyse ir regionuose labai skiriasi, konstatuoja Eurostatas, skelbdamas konkrečius skaičius. Skirtumus lemia įvairios priežastys: nacionaliniai veiksniai (įstatymai), regioniniai ypatumai (klimatas, infrastruktūra), našumo veiksniai (dirvožemio kokybė, nuolydis ar drenažas).

2022 m. vidutinė 1 hektaro dirbamos žemės kaina ES buvo 10 578 EUR. 21 ES šalyje (ne visos šalys pateikė duomenis) 1 hektaro dirbamos žemės kaina 2022 m. svyravo nuo vidutiniškai 3 700 EUR Kroatijoje iki vidutiniškai 233 230 EUR Maltoje.

Nyderlanduose kainos svyravo nuo 66 051 EUR Fryzijoje iki 150 644 EUR Flevolande (nacionalinis vidurkis - 85 431 EUR /ha). Graikijoje kainos svyravo nuo 6 290 EUR Dytiki Ellada mieste iki 84 820 EUR Attiki mieste (šalies vidurkis - siekė 13 571 EUR/ha).

Lietuvoje vidutinė dirbamos žemės kaina 2022 m. Kaimyninėje Latvijoje kainos šiek tiek mažesnės nei mūsų šalyje. Vidutinė 1 ha dirbamos žemės kaina ES buvo maždaug 2 200 EUR didesnė nei vidutinė 1 ha daugiamečių pievų kaina (8 393 EUR).

Daugiametės pievos pigiausios Bulgarijoje - 2022 m. vidutinė kaina siekė 1 887 EUR/ha, t. y. beveik keturis kartus mažiau nei dirbama žemė (7 303 EUR/ha).

Žemės nuomos kainos

Kaip ir žemės ūkio paskirties žemės pardavimo, taip ir žemės nuomos kainos įvairiose šalyse bei regionuose labai skyrėsi. Tuo tarpu mažiausios nuomos kainos buvo Švedijos Mellersta Norrland ir Övre Norrland regionuose (24 EUR/ha) bei Slovakijos Stredné Slovensko ir Východné Slovensko regionuose (39 EUR/ha).

Lietuvoje, Eurostato duomenimis, 2022 m.

tags: #zemes #mokestis #slavegiu #29