Žemės Mokestis Lietuvoje: Tarifai, Delspinigiai Ir Mokėjimo Tvarka

Žemės mokestis yra svarbi valstybinės mokesčių sistemos dalis, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Šio mokesčio tikslas - užtikrinti, kad žemės nuosavybė būtų tinkamai administruojama, naudojama ir, jei įmanoma, atneštų naudą visuomenei. Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą - žemės mokesčio mokėtojais laikomi visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso, Lietuvos teritorijoje esanti, privati žemė. Tai apima tiek pavienius piliečius, kurie turi savo sklypus, tiek ir įmones, kurios valdo komercinę žemę. Aptarsime žemės mokesčio pagrindus, tarifus, mokėjimo terminus, būdus bei lengvatas.

Žemės mokesčio tarifai ir apskaičiavimas

Žemės mokesčio tarifai svyruoja nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Žemės mokesčio dydis priklauso nuo konkrečios žemės mokestinės vertės, kurią nustato atsakingos institucijos. Tarifo ribos yra gana plačios ir svyruoja nuo 0,01% iki 4% žemės mokestinės vertės. Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti konkrečius tarifus savo administracinėje teritorijoje, todėl jie gali skirtis, atsižvelgiant į vietovę. Kaip skaičiuojamas žemės mokestis? Žemės mokestis - tai mokėjimas, kurį kasmet turi atlikti visi žemės sklypų savininkai. Jis taikomas tiek miestų, tiek kaimo gyventojams - visiems, kas turi sklypą, įregistruotą nuosavybės teise. Mokesčio dydis priklauso nuo konkrečios savivaldybės taikomo tarifo - jis svyruoja nuo 0,01 iki 4 procentų žemės vertės, kuri nustatoma pagal Registrų centro vertinimus. Šiemet žemės mokestis bus apskaičiuojamas pagal 2023 metais nustatytas mokestines vertes. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iš anksto paskaičiuoja mokestį ir elektroniniu ar įprastu paštu pateikia apie tai pranešimą, o žemės savininkui belieka atsiskaityti iki nustatyto termino.

Žemės mokesčio mokėjimo terminai ir delspinigiai

Visi žemės savininkai privalo deklaruoti žemės mokestį, o deklaracijos pateikiamos iki lapkričio 1 dienos einamaisiais mokestiniais metais. Pats mokėjimas turi būti atliktas ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Jei asmuo pavėluoja sumokėti, gali būti pradėti skaičiuoti delspinigiai, atsirasti kitos sankcijos. Žemės mokestį reikia sumokėti iki šių metų lapkričio 15 d. Tad teliko kelios dienos. Tiems, kurie pavėluos ir to nepadarys, VMI imsis atitinkamų priemonių. Žadama, esą taisyklių nesilaikantys asmenys ne tik privalės mokėti delspinigius, tačiau taip pat vyks skolos išieškojimas, galimai paliesiantis visas žmogaus ar jo įmonės sąskaitas. Anot M. Endrijaičio, žemės mokesčio deklaracijų papildomai pildyti nereikia, kadangi VMI jas suformuoja ir išsiunčia gyventojams. Tikslią mokesčių sumą tapo įprasta pasitikrinti bei sumokėti prisijungus prie Mano VMI. Tiems, kurie praleis mokėjimo terminą, jau nuo kitos dienos bus skaičiuoti delspinigiai - 0,03 proc. per dieną. Tuo atveju, jei žmogus sąmoningai ignoruos pranešimą ir toliau vilkins apmokėjimą, nesikreipdamas dėl mokestinės paskolos sudarymo, VMI, remdamasi atitinkamais teisės aktais, inicijuos išieškojimo veiksmus.

„Dėkojame gyventojams ir įmonėms, nelaukusiems paskutinės dienos ir žemės mokestį sumokėjusiems laiku. Tie žemės savininkai, kuriems to padaryti nepavyko, turėtų nedelsti ir mokestį sumokėti kaip įmanoma greičiau. Nuo šiandien už kiekvieną pradelstą dieną pradedami skaičiuoti 0,026 proc. delspinigiai“, - teigia VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis akcentuodamas, kad turintieji finansinių sunkumų visada gali kreiptis į VMI dėl didesnės nei 125 eurų mokesčio sumos išdėstymo dalimis, t. y. sudarant mokestinės paskolos sutartį. Ją sudarius, kiekvieną mėnesį yra mokamos palūkanos - 0,007 proc. už kiekvieną naudojimosi mokestine paskola dieną.

VMI ragina nelaukti paskutinės dienos - bus skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Pernai žemės mokestį laiku sumokėjo 81 proc. gyventojų ir 86 proc. įmonių, atitinkamai 85 proc. ir 92 proc. apskaičiuotos sumos. Iš viso už 2025 metus privačios žemės savininkams buvo paskaičiuota sumokėti apie 61 mln. eurų: 790 tūkst. gyventojų turi sumokėti 50 mln. eurų, o per 17 tūkst. įmonių - beveik 11 mln. eurų žemės mokesčio.

Žemės mokesčio mokėjimo būdai

Siekiant užtikrinti paprastą ir patogų mokėjimo procesą - žemės mokestį galima sumokėti keliais būdais. Tai leidžia kiekvienam savininkui pasirinkti jam tinkamiausią metodą.

• Elektroniniu būdu: Šiuolaikinės technologijos leidžia mokesčius mokėti internetu, naudojantis interneto bankininkyste arba mokesčių mokėjimo platformomis - tokiomis, kaip VMI Elektroninio deklaravimo sistema (EDS). Šis metodas yra greitas, patogus ir sumažina administracines išlaidas.
• Apmokėkite žemės mokestį paštu: Žmonės, kurie neturi prieigos prie interneto, gali sumokėti mokesčius paštu. Šiuo atveju reikia užpildyti ir išsiųsti mokesčio mokėjimo dokumentus pagal pateiktas deklaracijas.
• Per banko skyrius: Žemės mokestį galima sumokėti ir tiesiogiai banko skyriuje.
• Alternatyvūs metodai: (apmokant iki einamojo mokestinio laikotarpio) Kai kurios savivaldybės ar institucijos gali pasiūlyti kitus būdus, kaip mokėti mokesčius, pavyzdžiui, per specialius paslaugų teikimo terminalus.

Paprasčiausias būdas sumokėti mokestį - per Mano VMI. Taip pat galima atlikti mokėjimą bankiniu pavedimu nurodant žemės mokesčio įmokos kodą 3011, arba apsilankius pašto skyriuose, „MAXIMA LT“ kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose bei kitose mokėjimų įstaigose.

Svarbu atkreipti dėmesį

Vienas svarbiausių aspektų mokant žemės mokestį - teisingas įmokos kodas, kurį privalu nurodyti atliekant pavedimą. Žemės mokesčio kodas gyventojams yra 3011. Taip pat būtina atidžiai tikrinti mokėtojo duomenis, ypač jei mokama už kitą asmenį. Tikslią mokėtiną sumą kasmet iki lapkričio 1 d. apskaičiuoja ir žemės savininką informuoja VMI. Jei visgi su apskaičiuotu mokesčiu nesutinkama, galima teikti prašymą patikslinti duomenis.

Dar vienas rizikos momentas - mokėjimo atlikimas paskutinę dieną, kai dėl techninių sutrikimų ar lėtesnio pavedimo apdorojimo įmoka gali būti užfiksuota jau po termino. Nesumokėjus žemės mokesčio laiku, gali būti skaičiuojami delspinigiai. Taip pat svarbu atsiminti, jog tam tikrais atvejais žemės mokestį turi mokėti ir tie, kurie žemę jau pardavę. Pardavėjas, o ne naujasis savininkas, turi sumokėti žemės mokestį už visus metus, jei sklypas buvo parduotas po birželio 30 d.

Žemės mokesčio lengvatos ir išimtys

Nors žemės mokestis yra privalomas daugeliui - įstatymai numato tam tikras lengvatas ir atleidimus nuo šio mokesčio, kurie gali būti taikomi tam tikrais atvejais (patikslinta VMI). Vietos savivaldybių tarybos gali sumažinti žemės mokestį arba visiškai nuo jo atleisti tam tikrus žemės savininkus, taikydamos specialias mokesčių lengvatas. Žemės savininkai gali būti atleisti nuo žemės mokesčio visai arba gauti mokesčio lengvatų, ypač esant finansiniams sunkumams ar išskirtinėms situacijoms, pavyzdžiui, stichinėms nelaimėms, paveikusioms žemės ūkio sąlygas. Savivaldybių tarybos turi teisę, savo biudžeto sąskaita, sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti gyventojus. Tai atspindi finansinius žemės apmokestinimo aspektus ir vietos valdžios gebėjimą suteikti mokesčių lengvatas žemės savininkams.

Viena reikšmingiausių išimčių taikoma ūkio paskirties žemei, kuomet neretai yra visiškai atleidžiama nuo mokesčio, taip remiant žemės ūkio veiklą ir stiprinant vietos ūkininkų konkurencingumą. Žemės mokesčio lengvatos gali būti skiriamos tam tikroms fizinių asmenų grupėms, pavyzdžiui, pensininkams, negalią turintiems ar socialiai remtiniems gyventojams. Tokie atleidimai padeda užtikrinti socialinį teisingumą. Specialios lengvatos gali būti suteikiamos ir juridiniams asmenims, kurie vykdo žemės ūkio veiklą. Tokios lengvatos padeda sumažinti veiklos kaštus ir skatina investicijas į žemės ūkio sektorių.

Mokestį moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie nuosavybės teise turi žemės sklypą Lietuvoje. Nuo mokesčio gali būti atleidžiami tam tikros socialinės grupės, tokios kaip senatvės pensininkai, neįgalieji ar nepilnamečių vaikų turintys asmenys, jei tokį lengvatų taikymą yra numačiusi savivaldybė. Mokestis apskaičiuojamas taikant savivaldybės nustatytą tarifą (paprastai nuo 0,01 % iki 4 %) žemės mokestinei vertei. Tiksli suma priklauso nuo žemės paskirties, vertės ir savivaldybėje nustatyto tarifo. Mokestį moka savininkas, net jei žemė yra išnuomota kitam asmeniui. Tačiau nuomos sutartyje galima susitarti, kad mokestį kompensuoja nuomininkas.

Kaip susimokėti patogiausia?

Supaprastinti žemės mokesčio mokėjimą ir išvengti anksčiau aptartų klaidų padeda šiuolaikinės technologijos. Pavyzdžiui, elektroninė sistema „Mano VMI“ pati suformuoja mokėjimo nurodymą su teisingu gavėju, įmokos kodu ir suma, todėl sumažėja tikimybė suklysti. O bankai elektroninės bankininkystės erdvėje dažnai pateikia paruoštas šablonų formules mokesčiams. Taip pat tvarkyti finansus padeda mobiliosios programėlės. Pavyzdžiui, „Perlas Go“, kuri leidžia vienoje vietoje apmokėti ne tik žemės, bet ir kitus mokesčius bei visas namų sąskaitas. Ši programėlė taip pat siunčia priminimus, kad vartotojas nepamirštų terminų - tai padeda išvengti pavėluotų mokėjimų. O tie, kas vertina tiesioginį aptarnavimą ir galimybę pasikonsultuoti, mokestį gali sumokėti fizinėse mokėjimo vietose. Žemės mokestis surenkamas ir pašto skyriuose, kai kurių prekybos centrų kasose ar „Perlo“ terminaluose visoje Lietuvoje. Tai ypač patogu vyresnio amžiaus ar atokiau gyvenantiems žmonėms.

VMI primena, kad žemės mokesčio deklaracijas įmonės ir gyventojai gali peržiūrėti prisijungę prie VMI Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS). Tiems žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai arba šiomis paslaugomis naudojasi, tačiau nenurodė savo el. pašto adreso, žemės mokesčio deklaracijos buvo išsiųstos klasikiniu paštu. Jei gyventojas turėjo, bet negavo popierinės žemės mokesčio deklaracijos, tuomet visuomet galima kreiptis į VMI ir pasiteirauti dėl mokesčio paskambinus telefonu +370 5 260 5060.

tags: #zemes #mokestis #ir #delspinigiai