Turto konfiskavimas - tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Turto konfiskavimo apibrėžimas pateikiamas ANK 29 straipsnio 1 dalyje.
Seime priimtas Turto civilinio konfiskavimo įstatymas ir toliau kelia aistras. Teisininkai perspėja, kad turto konfiskavimo mechanizmas primena vilką avelės kailyje, mat valstybė įgaus itin stiprius svertus prieš piliečius, nors anksčiau buvo deklaruota, kad įstatymas bus nukreiptas kovai su stambiąja korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.
Administracinių Nusižengimų Kodeksas (ANK) ir Turto Konfiskavimas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 208 straipsnio 4 dalis numato galimybę konfiskuoti priemonę, skirtą kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti. Kontrabanda - tai prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės.
Vien 2018 m. Lietuvos pasienyje sulaikyta 1.768.220 kontrabandinių cigarečių tabako pakelių, 10.575,00 litrų alkoholio.
Turto Konfiskavimo Sąlygos Pagal ANK
Konfiskuotas gali būti tik turtas (administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas), kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.
ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant tam tikras administracinių nusižengimų bylas (į kurių sąrašą, be kita ko, patenka ir ANK 208 straipsnyje numatyti administraciniai nusižengimai) gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu:
- perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti;
- turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
- turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
- turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
- įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamos pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) yra atkreipęs dėmesį, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kurias nustačius galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, šiuo atveju - transporto priemonę, yra alternatyvios. Tai reiškia, kad teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte numatytų sąlygų, taip pat turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis jis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr.
Analizuojant Lietuvos teismų praktiką dėl pažeidėjui nuosavybes teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, matyti, kad transporto priemonės konfiskavimas taikomas dviem atvejais. Pirma, nustačius, kad transporto priemonė (turtas) buvo panaudota kontrabandai gabenti, ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti, Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-112-530/2019).
Antra, transporto priemonė tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (pavyzdžiui, vienoje iš bylų LAT nurodė, kad neturi reikšmės faktas, jog vilkike ir puspriekabėje nebuvo įrengtos specialios slėptuvės kontrabandos dalykui paslėpti, o reikšminga tai, kad nurodyto cigarečių kiekio (1 700 pakelių) asmuo nebūtų galėjęs gabenti be transporto priemonės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2013).
Sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės (turto) konfiskavimo taip pat atsižvelgiama į gabentų akcizais apmokestinamų prekių bei konfiskuotinos transporto priemonės vertę, pažeidėjo asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-99-895/2015), be to, teismas vertina, ar kontrabandos gabenimas buvo apgalvotas sprendimas (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas, įvertinęs, kad cigaretės buvo gabenamos ne daiktams gabenti skirtose vietose, o automobilio durelėse ir stogo konstrukcijoje įrengtose slėptuvėse, nurodė, jog kontrabandos gabenimas nebuvo spontaniškas ar neapgalvotas sprendimas, nes šiam veiksmui buvo kruopščiai pasiruošta slepiant cigaretes automobilio ertmėse, nepritaikytose daiktams gabenti, atitinkamai, Kauno apygardos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo argumentui konfiskuoti pažeidėjo transporto priemone, Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.
Turto Konfiskavimas Perleidus Turtą
Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (ne pažeidėjas) žinojo, kad jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Kaip yra išaiškinęs LAT, norint konstatuoti ANK29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos buvimą, turi būti įrodyta, kad ne pažeidėjas žinojo, jog perleistas turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.
Pavyzdžiui, vien tai, kad transporto priemonė, kuria buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, neįrodo ne pažeidėjo žinojimo, jog transporto priemonė bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje 2AT-8-976/2018). Asmens žinojimą apie neteisėtus pažeidėjo veiksmus gali patvirtinti padaryto nusižengimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės, pvz., sutuoktiniui suteikta plati teisė disponuoti automobiliu, su teise bet kada juo naudotis, nuolatinis gyvenimas su sutuoktiniu, įrengtos slėptuvės transporto priemonėje, važiavimas transporto priemonėje, kuomet buvo įvykdytas administracinis pažeidimas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr.
Svarbu pažymėti, kad ANK29 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu gali būti konfiskuota ir darbdaviui (pvz., krovinius ar keleivius gabenančios transporto įmonės) priklausanti transporto priemonė. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl darbdaviui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, vertino ANK29 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo galimybę ir nusprendė nekonfiskuoti vežėjui priklausančios transporto priemonės, atsižvelgdamas į kelias svarbias aplinkybes: pirma, darbdavys pagrįstai negalėjo numatyti apie automobilio panaudojimą neteisėtai veiklai, nes darbuotojas niekada nebuvo baustas už analogiško nusižengimo padarymą, antra, autovežis nebuvo specialiai įrengtas (darbuotojas cigaretes vežė paslėpęs po autovežio dugnu tarp rėmo išilginių sijų), trečia, vien tai, kad kontrabandos dalykas buvo gabentas individualiai transporto įmonei priklausančiame autovežyje, nėra pakankamas pagrindas konfiskuoti automobilį ir daryti išvadą, kad tokio automobilio savininkas žinojo apie slėptuvės jo automobilyje buvimą, ši aplinkybė negali būti preziumuojama (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr.
Turto Konfiskavimas Šeimos Nariams Ar Artimiesiems Giminaičiams
Pagal ANK29 straipsnio 4 dalies 3 punktą gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. LAT yra išaiškinęs, kad vien fakto, jog transporto priemonė, kuria buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, nustatymas nėra pagrindas taikyti konfiskavimą pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą (LAT nekonstatavo ANK29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos egzistavimo vien todėl, kad tiek prieš pažeidimo padarymą, tiek po jo transporto priemonės priklausė pažeidėjo motinai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje 2AT-8-976/2018).
Be to, ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto taikymui nėra svarbus šeimos nario (artimo giminaičio) žinojimas ar nežinojimas apie perduodamo pažeidėjui automobilio panaudojimą administraciniam nusižengimui daryti, tai yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, nes ANK29 straipsnio 4 dalies 3 punkte apie savininko žinojimą nekalbama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje 2AT-8-976/2018). Tačiau ANK29 straipsnio 4 dalies 3 punktas įpareigoja pagrįsti, kad konfiskuotinas turtas buvo perleistas asmeniui, kuris yra pažeidėjo šeimos narys arba artimasis giminaitis, o ne atvirkščiai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr.
Proporcingumo Principas
Minėta, ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo diskrecija kartu su administracine nuobauda, įvertinus visas bylos aplinkybes, išspręsti klausimą dėl kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimo ar nekonfiskavimo. Šį klausimą teismas turi išspręsti atsižvelgdamas į konfiskavimo proporcingumą. Proporcingumo principas reiškia, kad už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-373-380/2017).
Kaip yra išaiškinęs LAT, tik nustačius teisinį ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo pagrindą galima, o tam tikrais atvejais ir būtina vertinti tokio konfiskavimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje 2AT-8-976/2018). LAT argumentas yra logiškas, nes nenustačius nei vienos iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, svetimo turto konfiskavimas išvis nėra taikomas.
Sprendžiant pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo klausimą, proporcingumo principas taikomas visuomet. Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, neteisėtai gabentų prekių kiekį, vertę, pažeidėjo asmenybę (anksčiau už analogiško pobūdžio nusižengimą baustas nebuvo, apskritai administracine tvarka baudžiamas pirmą kartą), nurodė, kad pažeidėjui paskirta piniginė bauda, gabentų prekių konfiskavimas yra pakankama priemonė nubaudimo ir prevencijos tikslams užtikrinti, todėl pakeitė pirmos instancijos nutarimą, panaikindamas jo dalį dėl transporto priemonės konfiskavimo (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.
Taigi, ANK numato, kad gali būti konfiskuojama tiek pažeidėjui nuosavybes teise priklausanti transporto priemonė, tiek ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė, tačiau ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuojama tik nustačius jau minėtas papildomas sąlygas, ribojančias turto savininkui (ne pažeidėjui) priklausančios transporto priemonės konfiskavimą.
Turto Civilinio Konfiskavimo Įstatymas
Šių metų sausio viduryje Seimas priėmė Turto civilinio konfiskavimo įstatymą, kuriuo leista asmens turtą konfiskuoti, jei asmuo buvo įtariamas, kaltinamas, nuteistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus. Taip pat konfiskuoti turtą būtų galima, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų. Prieš pradedant konfiskavimą, būtų atliktas turto tyrimas. Sprendimą dėl to priimtų prokuroras, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu ar 100 tūkst. eurų viršija asmens teisėtas pajamas.
Turto civilinio konfiskavimo procesas susidėtų iš dviejų etapų. Pirmiausia asmuo būtų įpareigojamas deklaruoti ir pagrįsti turimą turtą bei pajamas.
Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad civilinio proceso tvarka gali būti konfiskuotas ir turtas, įgytas iki įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau nei 2010 m. Liberalų sąjūdžio, kurio atstovai Seime nepalaikė Turto civilinio konfiskavimo įstatymo, lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen LRT.lt pabrėžė, kad minėtu įstatymu siekta kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, tačiau spektras nusikaltimų, dėl kurių asmenų turtas gali būti tikrinamas, anot jos, esąs per platus.
Vienas iš civilinio turto konfiskavimo instituto tikslų yra pašalinti pranašumą, kurį įgyja asmuo, nusikalstamu būdu įgijęs tam tikrą turtinę naudą. Tokiu būdu prevenciškai galima užkirsti kelią kitų nusikaltimų darymui, kad nusikaltimai neapsimokėtų. Tačiau civilinio proceso metu asmens kaltumo dėl nusikaltimo padarymo klausimas nėra sprendžiamas.
Civilinio turto konfiskavimo procedūra pradedama, kai baudžiamajame procese prokurorui priėmus galutinį procesinį sprendimą ar įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui išlieka įstatyme numatyti civilinio turto konfiskavimo pagrindai.
Dar Civilinio turto konfiskavimo įstatymo priėmimo metu visuomenėje kilo diskusijos ir abejonės, ar įstatymo nuostatos nesudaro pagrindo valstybei konfiskuoti turtą, kuris, nors ir neatitinka asmens teisėtų pajamų, tačiau nėra įgytas visuomenei pavojingu, nusikalstamu būdu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pradeda formuoti teismų praktiką dėl civilinio turto konfiskavimo bylų nagrinėjimo, pagal kurią pašalinamos galimybės netinkamai aiškinti ir taikyti Civilinio turto konfiskavimo įstatymą.Apibrėžtos Sąlygos
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad viešąjį interesą ginančiam prokurorui civilinio turto konfiskavimo byloje tenka pareiga įrodyti ne tik turto valdymo nuosavybės teise faktą, jo vertę ir Civilinio turto konfiskavimo įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, sąlygas, bet ir prašomo konfiskuoti turto ryšį su neteisėta (galima nusikalstama) veikla.
Tokį išaiškinimą kasacinis teismas priėmė atsižvelgdamas į Civilinio turto konfiskavimo įstatymo tikslą - organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų prevencija, kuriam pasiekti valstybė ir taiko tokią asmens nuosavybės ribojimo priemonę - turto konfiskavimą. Taip pat kasacinis teismas rėmėsi ir aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje suformuluotas reikalavimas turto konfiskavimo procese įrodyti priežastinį ryšį tarp konfiskuotino turto ir neteisėtos (nusikalstamos) veiklos, tokiu būdu išlaikant pagrįstą proporcingumą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų.
Kada Taikomas Įstatymas?
Civilinio turto konfiskavimo įstatyme numatyta, kad civilinio turto konfiskavimo procedūra gali būti pradėta tik tais atvejais, kai bent viena iš šio įstatymo numatytų civilinio turto konfiskavimo sąlygų atsirado ne anksčiau kaip įsigaliojus šiam įstatymui (įstatymas įsigaliojo nuo 2020 m. vidurio).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas klausimą dėl įstatymo taikymo, kai ikiteisminis tyrimas asmens atžvilgiu buvo pradėtas iki civilinio turto konfiskavimo įstatymo įsigaliojimo, o nutrauktas - jau galiojant įstatymui, motyvavo, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra viena iš civilinio turto konfiskavimo taikymo sąlygų ir jos atsiradimas po civilinio turto konfiskavimo įstatymo įsigaliojimo atitinka įstatymo taikymo kriterijus. Civilinio turto konfiskavimas gali būti taikomas turtui, kuris įsigytas po 2010 m. gruodžio vidurio.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad įstatymas, nustačius tam tikrų sąlygų visumą, gali būti taikomas ir sprendžiant turto, įsigyto dar iki įstatymo įsigaliojimo, konfiskavimo klausimus, o jo taikymas yra suderinamas su pamatiniais teisės principais. Tokia teismo išvada pagrįsta motyvacija, kad reikalavimas pagrįsti įgyto turto teisėtą kilmę buvo įtvirtintas dar iki įsigaliojant civilinio turto konfiskavimo įstatymui - nuo 2010 m. Lietuvoje galioja išplėstinio turto konfiskavimas baudžiamajame procese.
Visgi, manytina, kad praktikoje gali susiklostyti tokių situacijų, kai asmenys negalėtų pagrįsti turto įsigijimui panaudotų pajamų teisėtumo vien dėl to, kad tokių įrodymų neišsaugojo, nesurinko pajamų įgijimo metu. Civilinio turto konfiskavimo įstatyme nustatyta tvarka įgaliotoms institucijoms atliekant turto tyrimą, tiriamas ne ilgesnis kaip 10 metų laikotarpis iki šio turto įsigijimo. Jeigu turtas buvo įgytas už pajamas, gautas iki šio laikotarpio, tuomet pats asmuo turi pateikti informaciją, pagrindžiančią šio turto teisėtumą.
Tikėtina, kad už anksčiau gautas pajamas įsigiję turtą asmenys nėra sukaupę ir išsaugoję visas savo pajamas ir turto įgijimą pagrindžiančius dokumentus. Tačiau atsižvelgiant į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad siekiant konfiskuoti turtą Civilinio turto konfiskavimo įstatymo tvarka, būtina nustatyti ryšį su neteisėta (nusikalstama) veikla, turto konfiskavimo procedūra neturėtų būti pradėta prieš asmenis, kurie su nusikalstamomis veikomis niekaip nesusiję, net jeigu tokie asmenys neturi išsisaugoję visų turto įgijimą teisėtomis pajamomis pagrindžiančių įrodymų.
Teismų Praktika ir Konfiskavimo Pavyzdžiai
Šiaulių apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje Panevėžio miesto savivaldybės meras R. M. R. ir jo patarėja G. M. buvo kaltinami piktnaudžiavimu. Teismas nusprendė iš R. M. R. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 5 472 eurus.
Teismas konstatavo, jog kaltinamųjų R. M. R. ir G. M. padarytas nusikaltimas yra tyčinis, baigtas korupcinio pobūdžio nusikaltimas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia.
Abu kaltinamieji savo kaltės nepripažino. Savo baigiamojoje kalboje valstybės kaltintoja teigė, jog kaltinamiesiems R. M. R. ir G. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos liudytojų parodymais, Kriminalinės žvalgybos atliktų teisėtų veiksmų pateiktais duomenimis, kita byloje esančia medžiaga.
| Kaltinamasis | Nusikalstama veika | Bausmė | Konfiskuotina suma |
|---|---|---|---|
| R. M. R. | Piktnaudžiavimas | 30 000 eurų bauda, atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 5 metus | 5 472 eurai |
| G. M. | - | - | - |
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibrėžė BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytos galimybės „konfiskuoti turto vertę“ sąlygas ir ribas. Šis konfiskavimo instrumentas neturi būti taikomas vien tik todėl, kad dėl ilgai trunkančio ikiteisminio tyrimo tokio turto natūra nepavyko išsaugoti ar jis nuvertėjo, kad teisėsaugos institucijos nesudarė sąlygų konfiskuoti turtą natūra, nors tokių galimybių turėjo, ir pan.
Teisė Į Vertėjo Pagalbą Baudžiamajame Procese
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, kaip visuma, garantuoja kaltinamajam teisę veiksmingai dalyvauti baudžiamajame procese. Kaltinamajam, kuris nemoka teismo procese vartojamos kalbos (Lietuvoje - lietuvių kalbos), garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba.
Ši kaltinamojo teisė apima visus dokumentus ar pasisakymus baudžiamajame procese, kuriuos kaltinamajam būtina suprasti arba perteikti proceso kalba siekiant pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą, tačiau nereikalauja rašytinio visų įrodymų ir kitų proceso dokumentų vertimo. Vertėjo pagalba turi būti tokia, kad suteiktų kaltinamajam galimybę susipažinti su jam iškelta byla ir gintis, pateikiant teismui savąją įvykių versiją. Teise į vertėjo pagalbą negali būti piktnaudžiaujama taip vilkinant procesą.
Bylos Nagrinėjimas Nedalyvaujant Kaltinamajam
Pagal BPK 246 straipsnio 1 dalį, nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą.
Kaltinamojo teisė dalyvauti baudžiamosios bylos, kurioje jam pareikštas kaltinimas, nagrinėjime, įtvirtinta tiek pastarajame straipsnyje, tiek BPK 22 ir kt. straipsniuose, neatsiejamai susijusi su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise į teisingą bylos nagrinėjimą, yra esminė kaltinamojo gynybos teisių ir teisingo proceso garantija, iš esmės lemianti galimybę įgyvendinti kitas jam suteiktas procesines teises.
Baudžiamoji byla nedalyvaujant kaltinamajam gali būti nagrinėjama tik kai to primygtinai reikalauja teisingumo interesai ir yra įvykdyti procesiniai reikalavimai nedalyvaujančio kaltinamojo teisėms ir proceso teisingumui apsaugoti.
EŽTT išskiria tokias in absentia taikymo sąlygas: kaltinamojo teisė būti informuotam apie baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu (esant realiai galimybei jam pranešti ar sužinoti); kaltinamojo teisė turėti gynėją; kaltinamojo teisės į bylos peržiūrėjimą užtikrinimas, t. y.
tags: #lat #del #turto #konfiskavimo