Planuojant statybas sodo sklype ar bet kuriame kitame žemės plote, svarbu žinoti, kaip teisingai apskaičiuoti sklypo ir statinių plotą. Tai padės išvengti nesklandumų derinant projektą ir registruojant statinį. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip skaičiuojamas sodo namelio bendras plotas, kokie reikalavimai taikomi nesudėtingiems statiniams ir kokius atstumus reikia išlaikyti iki sklypo ribų.
Nesudėtingų Statinių Ypatumai
Pirmiausia, svarbu suprasti, kas laikoma nesudėtingu statiniu. Informuojame, kad nesudėtingo statinio sąvoka yra pateikta Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, o nesudėtingų statinių požymiai nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“.
Jei planuojate statyti I grupės nesudėtingą statinį, atkreipkite dėmesį, kad rašytinis savivaldybės įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas tik statant kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar valstybinėje žemėje, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3 punktu.
Kaip Skaičiuojamas Nesudėtingo Statinio Plotas?
Nesudėtingo statinio plotai skaičiuojami sumuojant patalpų plotus, o patalpų plotai skaičiuojami imant atstumus tarp atitvarų vidinių paviršių. Rūsio plotas neįskaičiuojamas. Tačiau rūsys negali būti išsikišęs už pastato ribų. Terasa, kaip neturinti visų atitvarų (neuždara) erdvė, nelaikoma patalpa, todėl jos plotas į nesudėtingo statinio plotą neįskaičiuojamas.
Sodo Namelio Ploto Apskaičiavimas
Jei planuojate statyti sodo namelį iki 80 m2 dydžio, kuris priskiriamas I kategorijos nesudėtingam statiniui, svarbu žinoti, kaip teisingai apskaičiuoti jo plotą.
Bendras sodo namelio plotas skaičiuojamas pagal vidinių patalpų plotus, ne išorės. Supaprastinto namo projekto iki 80 kv.m. skaičiuojasi antžeminis plotas be rūsio patalpos. Ploto skaičiavimo metodiką nusako STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“.
Svarbu: Statant reikia išlaikyti visus priešgaisrinius atstumus ir atstumus nuo sklypo ribos. Neišlaikant atstumo iki sklypo ribos, reikalingas rašytinis gretimo sklypo savininko sutikimas. Jei tie normatyvai nebus išlaikyti, negalėsite užregistruoti savo statinio. Todėl patartina vis vien kreiptis į architektą, kuris jums suprojektuotų sodo namelį ir padarytų jo pririšimą prie sklypo.
Pagalbiniai statiniai (sandėliukus ir pan.) galima forminti kaip ūkio statinius, prijungtus prie pagrindinio. Tokiu atveju bendras plotas neįsiskaičiuotų į pagrindinio pastato bendrąjį plotą.
Mažiausias sklypo plotas, norint statyti gyvenamąjį namą, yra 4 arai. Norint statyti sodo namą iki 80m² ir ne aukštesnį kaip 8,5m, sodo namas būtų priskiriamas I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai.
Sodo namas laikomas poilsiui skirtu pastatu, todėl reikalavimas bent 4 arų sklypo dydžiui, manau, kad netaikomas, nes reglamente "vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji statiniai" kalbama apie sklypo dydžius, norint statyti gyvenamąjį namą.
Taip pat reikalinga atsižvelgti, kad sklypui 3,2a leidžiamas maksimalus užstatymo tankis yra 40%, t.y. 128m². Pastatų užstatymo plotas skaičiuojamas pagal pastato visų atitvarų (tame tarpe ir stogo) projekciją į žemės paviršių.
Žemės Sklypų Pirkimas Prie Nuosavybės Teise Priklausančių Pastatų
Asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose, žemės valdos projektuose ar Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų tvirtinamuose dvarų sodybų teritorijų ribų planuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai.
Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai dvaro sodybos teritorija pagal teritorijų planavimo dokumentus arba dvarų sodybų teritorijų ribų planus nustatyta didesnė.
Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas.
Miesto gyvenamosiose vietovėse (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha - kituose miestuose.
Jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha - kituose miestuose.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams arba, jiems mirus, jų sutuoktiniams, o jeigu sutuoktinio nėra, - vaikams (įvaikiams) ne aukciono būdu parduodamas vienas žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai jų pageidaujamame mieste (išskyrus Neringos miestą) Vyriausybės patvirtinto dydžio, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose miestuose. Šie žemės sklypai turi būti suprojektuoti iki 2003 m. gruodžio 31 d.
Namo Ploto Apskaičiavimas: Svarbūs Aspektai
Planuojant statyti namą, ypač jei jis neviršija 80 kv. m, svarbu žinoti, kaip teisingai apskaičiuojamas gyvenamasis plotas. Tai padės ne tik tinkamai suplanuoti būsimas patalpas, bet ir įsitikinti, ar statybai nereikalingas specialus leidimas.
Pagal STR 1.01.07:2010 „NESUDĖTINGI STATINIAI“ apibrėžimą, jus domina II gr. nesudėtingas statinys - gyvenamasis namas iki 80 kv. m bendro ploto ir 8,5 m aukščio. Svarbu suprasti, kas įeina į šį plotą ir kaip jis skaičiuojamas.
Nesudėtingų statinių iki 80 kv. m atveju, skaičiuojamas bendras visų antžeminės dalies patalpų plotas. Patalpa - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties erdvė.
Patalpų plotų skaičiavimai nurodyti Kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse:
Gyvenamųjų patalpų bendras plotas (Pgp) apskaičiuojamas pagal formulę:
Pgp = Pg + Pp + Pv + Pkt
Kur:
- Pg - gyvenamasis plotas;
- Pp - pagalbinis plotas: pagalbinis naudingas plotas; pagalbinis nenaudingas plotas;
- Pv - verslo plotas;
- Pkt - kitas plotas: rūsio (pusrūsio) patalpų plotas; garažo patalpų plotas.
PASTABA: Rūsio (pusrūsio) ar garažo patalpos, į kurias patenkama tiesiog iš gyvenamosios patalpos, įskaičiuojamos į šios gyvenamosios patalpos bendrąjį plotą.
Nors rūsio plotas skaičiuojamas į pastato bendrąjį plotą, nesudėtingas II-os gr. statinys - gyvenamasis namas - yra ne daugiau kaip 80 kv. m visų statinio patalpų ploto, skaičiuojant tik antžeminę dalį.
Kitaip tariant, į 80 kv. m plotą įeina visos šiltos ir šaltos patalpos (įskaitant pastogės patalpas ir garažą), išskyrus rūsį ir terasas. Patalpų plotas skaičiuojamas tarp pastato vidinių sienų. II gr. statinio 80m2 plotas yra visų patalpų suma.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad didžiausias leistinas atstumas tarp laikančių sienų turi būti ne didesnis nei 6 m, o pastato aukštis - iki 8,5 m.
Statinio aukščio matavimas
Net ir tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, rekomenduojama kreiptis į architektą, kuris įvertins esamą sklypo situaciją, patars, kaip geriausia organizuoti vidaus erdves, kokias pasirinkti statybines medžiagas ir konstrukcinius sprendinius, esant poreikiui paruoš kokybišką interjero projektą pagal jūsų poreikius ir finansines galimybes.
Rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant II grupės nesudėtingą statinį - mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.
Nesudėtingų statinių projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai turi teisę vadovauti fizinis asmuo, baigęs aukštojo ar specialiojo vidurinio mokslo studijas ir įgijęs architektūros, geologijos ir minerologijos mokslų studijų krypčių, technologijos mokslų studijų srities ar šioms kryptims ir sričiai prilyginamą išsilavinimą.
Šio išsilavinimo nereikia, kai supaprastintas statinio projektas rengiamas pasinaudojant kito tokio statinio (kai išlaikomi statinio matmenys ir statybos produktai) supaprastinto projekto sprendiniais; tokiu atveju valstybės tarnautojams pateikiamas ir statinio supaprastintas projektas, kurio sprendiniais pasinaudota.
Kiti svarbūs aspektai
Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kvad. m. Bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kvad. m. Vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kvad. m.
Būsto naudingasis plotas - tai bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ar kitų pagalbinių patalpų) grindų plotas.
Kiekviename daugiabučiame name turi būti suprojektuoti žmonėms su negalia skirti butai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų butų. Šis reikalavimas taikomas tiems namams, kurie yra ne toliau kaip 500 m kelio pėsčiomis iki viešojo transporto stotelių. Pastatuose be lifto butai žmonėms su negalia turi būti planuojami pirmajame aukšte.
Nuo 2014 m. jau visi Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o nuo 2016 m. - ne žemesnę kaip A klasę.
Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka
Pastatų plotų skaičiavimo tvarką nustato ORGANIZACINIS TVARKOMASIS STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.14.01:1999 PASTATŲ PLOTŲ IR TŪRIŲ SKAIČIAVIMO TVARKA.
"17. Gyvenamojo pastato bendrasis plotas yra visų jame esančių patalpų, tarp jų - ir funkcionaliai susietuose priestatuose, plotų suma."
Skaičiuojamos visos patalpos, kurios turi keturias sienas. Garažas, jeigu jis sublokuotas, taip pat. Neskaičiuojama terasa, rūsys, pastogė. Pastogėje į plotą įskaičiuojamos patalpos ar jų dalys, kurios turi aukštį ne mažiau kaip 1,60 m.
Į plotą įskaičiuojamas iš atitvarų plotas. Tiksliuosius skaičiavimus atlieka matininkai ruošdami inventorinę bylą.
Bendras plotas pagal STR 1.05.06:2010
Pagal STR 1.05.06:2010 "STATINIO PROJEKTAVIMAS" (2015 m. birželio 22 d. pakeitimas):
6.10 pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2.
Maksimalus Sklypo Užstatymo Plotas
Planuojant statybas, vienas svarbiausių aspektų yra maksimalaus sklypo užstatymo ploto nustatymas. Šis rodiklis tiesiogiai veikia galimą pastato dydį ir jo išdėstymą sklype. Lietuvoje šį procesą reglamentuoja įvairūs teisės aktai ir statybos techniniai reglamentai.
Maksimalus sklypo užstatymo tankis nustatytas lentelėje „Maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai“.
Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 9 priedo 1 punkte nurodyta, kad maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4, vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose - 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis.
Nauji gyvenamieji namai gali būti statomi ne mažesniuose kaip 400 m2 sklypuose.
Svarbu: Gyvenamasis namas ir jo priklausiniai nuo gatvių raudonųjų linijų turi būti statomi ne arčiau kaip 3 m, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose.
Sklypuose, didesniuose kaip 2500 m², maksimalus sklypo užstatymo tankumas nustatomas pagal formulę: 50000/F, %, kur F - sklypo plotas, m².
Pavyzdys: Jei sklypas yra 34 arai (3400 m²), maksimalus užstatymo tankumas skaičiuojamas pagal formulę: 50000/3400 = 14,7 %. Tai reiškia, kad maksimalus užstatymo plotas yra 3400 m² * 0,147 = 499,8 m².
Į užstatymo plotą skaičiuojami visi statiniai esantys ant žemės - pastatai, priestatai, terasos, ūkiniai ir kitokios paskirties pastatai ir pastatėliai, įėjimų laiptai, taip pat kabančios konstrukcijos - pastogės, balkonų išsikišimai, stoginės.
Pastato užstatymo plotas - aukšto horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotas. Į šį plotą įskaičiuojami po pastatu padarytų įvažų, erdvių žmonėms praeiti ir kitoms reikmėms, portikų, terasų, įėjimo į pastatą laiptų (aikštelių), įvažiavimų į garažus, šviesduobių, krovinių nuleidimo duobių plotai.
Kai pirmojo aukšto horizontali projekcija nesutampa su požeminės pastato dalies, išsikišusios virš žemės paviršiaus, horizontalia projekcija, suskaičiuojamas didesnės projekcijos dalies, esančios už pirmojo aukšto horizontalios projekcijos ribų, plotas.
Tankio apskaičiavimas
Žemės ūkio paskirties sklypai
Kai žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti atskirais sklypais, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui (pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojamai žemei).
Žemės ūkio paskirties sklype ūkininko sodyboje namo užimamas žemės plotas neturi viršyti 1000 m², o bendras užstatymo tankis - 50 %.
Užstatymo tankio žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, skaičiavimas nurodytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje.
Atstumai iki sklypo ribos
Minimalus atstumas nuo atskirai statomo Namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai.
Minimalus atstumas tiesiamų inžinerinių tinklų iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 metras, jei nepažeidžiami kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) interesai.
Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai (žr. Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisykles) ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu, išskyrus atvejus, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose.
Mažinant tiesiamų inžinerinių tinklų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, reikalingas šio sklypo savininko sutikimas raštu.
Namo ir jo priklausinių, inžinerinių tinklų statyba, rekonstravimas ir remontas neturi daryti neleistino poveikio kaimyniniam žemės sklypui ir jame esantiems statiniams. Šių statinių esminis reikalavimas „mechaninis atsparumas ir pastovumas" turi būti užtikrintas pagal 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.
Kiti svarbūs aspektai
Planuojant statybas, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus aspektus, kurie gali turėti įtakos maksimaliam sklypo užstatymo plotui:
- Teritorijų planavimo dokumentai (detalieji planai, bendrieji planai).
- Specialūs reikalavimai saugomoms teritorijoms.
- Gaisrinės saugos reikalavimai.
- Sanitarinės apsaugos zonos.
Dažnai matininkai deda plotą užstatymo keliais būdais: arba visą plotą rašo, arba išmatuoja viską kas užstatyta su trinkelėm ir t.t., arba tik namo kampus numatuoja ir kiek užima rašo.
Lentelė: Maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai (pavyzdys)
| Paskirtis | Užstatymo tankis (%) |
|---|---|
| Gyvenamoji | 40 |
| Komercinė | 60 |
| Pramoninė | 70 |
Pastaba: Ši lentelė yra tik pavyzdys.
Svarbu: Prieš pradedant statybas, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais - architektais, inžinieriais, teisininkais - ir išsiaiškinti visus galiojančius reikalavimus bei apribojimus.
Šis straipsnis suteikia tik bendrą informaciją apie maksimalų sklypo užstatymo plotą.