Medinio Namo Sienų Šiltinimas Iš Vidaus: Medžiagos ir Būdai

Nors dauguma šiais laikais statomų medinių vasarnamių mažai kuo skiriasi nuo namų, kuriuose galima gyventi visus metus, vis dar gana dažnai diskutuojamas medinio sodo namo apšiltinimo klausimas. Ne paslaptis, kad geras medinio namo šiltinimas reikalauja ypatingo smulkmeniškumo, o apšiltinimo darbams reikalingos išlaidos praktikoje prilygsta bet kokio kito, tokio paties ploto pastato šiltinimo kaštams. Todėl, prieš priimant sprendimą ir imantis šio proceso, siūlome gerai apsvarstyti ne tik medžiagų pasirinkimą, bet ir patį pastato šiltinimo poreikį.

Vertinant tai, kad medinis vasarnamis dažnu atveju naudojamas tik šiltuoju sezonu, o sandari medienos konstrukcija jau savaime užtikrina puikią šilumos izoliaciją dėl specifinių, medienai būdingų savybių, vasarnamio šiltinimo poreikis tokiu atveju tampa minimalus. Kaip pastebima praktikoje, mediniuose sodo namuose dažniausiai apsiribojama krosnies įrengimu, kuri, esant teisingai namo izoliacijai, greitai įšildo visas namo patalpas ir šilumą išlaiko gana ilgai. Vis dėlto, jei vasarnamyje laiką leidžiate ištisus metus arba paties medinio vasarnamio plotas yra gana didelis, vertėtų pagalvoti apie jo apšiltinimą. Tokiu atveju medinis namas taps ne tik gerokai sandaresnis, bet ir mažiau įšals žiemos metu.

Tačiau, ypač svarbu nepamiršti, kad geresnė šilumos izoliacija priklauso ne tik nuo apšiltintų sienų. Remiantis bendrais skaičiavimais, net 25% šilumos nuostolių tenka langams ir durims, o 10-15% luboms, todėl, prieš nuspręsdami imtis šiltinimo darbų, visų pirma, išsiaiškinkite silpniausias namo vietas šilumos izoliacijos atžvilgiu.

Apšiltinus vasarnamį jame ne tik bus maloniau leisti laiką dėl padidėjusio sandarumo, bet taip pat jis mažiau įšals žiemos laikotarpiu.

Šiltinimo Medžiagos

Nors egzistuoja ne vienas medinio namo šiltinimo būdas, bene dažniausias ir gana lietuvių mėgstamas - ypač ekonomiškas šiltinimas poliesteriniu putplasčiu. Šiltinant vasarnamį šiuo paprastu būdu, specialios poliesterio plokštės yra tiesiogiai tvirtinamos prie medienos.

Gana paklausia medžiaga dėl savo išskirtinės kokybės pastaruoju metu namų šiltinime tampa poliuretanas, pasižymintis dideliu elastingumu, ypač dėkingu šilumos izoliacijai.

Medinio namo šiltinimas mineraline akmens vata galėtų būti dar vienas, už poliesterinį putplastį kur kas kokybiškesnis pasirinkimas, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad naudojant šį būdą papildomai bus reikalinga ir polietileno plėvelė, padėsianti sugerti sienai žalingus vandens garus.

Akmens vata ne retai keičiama ekovata, turinčia daugybę svarbių pliusų. Nors daugelis tiekėjų ekovatos varžą prilygina akmens vatos varžai, dėl akmens vatą sujungiančių siūlių, priešingai nei ekovatos naudojimo atveju, prarandamas ne mažas šilumos kiekis.

Plaušinė medžiagos struktūra, būdinga akmens vatai, taip pat ne retais atvejais ima kaupti drėgmę, kuri bėgant laikui ardo namo sienas. Priešingai nei akmens vata, purškiamoji ekovata išleidžia susikaupusį vandenį, o celiuliozė, iš kurios pagaminta ši, namo šiltinimui naudojama medžiaga, leidžia jai gerai prisitaikyti prie medienos paviršiaus.

Kaip jau minėta, geriausia yra rinktis šiltinimą tradicine akmens vata, neoporu ar ekovata. Tiek neoporas, tiek ekovata pasižymi panašia varža, todėl šiuo aspektu didelio pasirinkimo skirtumo nebus. Vis dėl to, jeigu svarstote apie siūlinio pobūdžio akmens vatą, tokio varianto reikėtų prisivengti, kadangi ji pasižymi net iki 30-40 procentų didesniais šilumos nuostoliais.

Šiluminė ekovata, tuo tarpu yra ne siūlinio pobūdžio, tačiau vamzdelinės struktūros. Be to, ekovata pasižymi ir didesniu atsparumu ugniai nei kiti variantai, o vietoje degimo ji paprasčiausiai smilksta. Kalbant apie neoporą, iš esmės čia kalba einą apie tradicinį poliuretano putplastį, tačiau su patobulintomis savybėmis.

Nors čia medžiagos alternatyvų yra tikra begalė, dauguma ekspertų sutiktų, jog geriausia apšiltinimui medžiagos yra šiluminė ekovata ir neoporas.

Vis dėlto kaip apšiltinti rąstinį namą yra viena didžiausių dilemų. Ar šiltinti iš vidaus, ar iš išorės? Kokias medžiagas pasirinkti? Vis dar pasigirsta nuomonių, kad rąstinis namas jau savaime yra šiltas ir papildomo apšiltinimo jam nereikia. Nors ir rąstiniai namai turi begalę privalumų, jų šilumos izoliacija nėra tokia efektyvi, kaip moderniųjų statybinių medžiagų.

Rąstinio namo šiltinimui akmens vatos rinktis nerekomenduojama. Šią izoliacinę medžiagą sunku padengti ant nelygių paviršių, o kaip žinia rąstinio namo sienos yra banguotos. Taip pat akmens vata linkusi sugerti drėgmę, dėl kurios gali lengvai prarasti savo termoizoliacines savybes. Kad to išvengtumėte, apšiltinant rąstinį namą akmens vata reikėtų įrengti garo izoliacinę plėvelę, kuri apsaugotų nuo drėgmės patekimo į termoizoliacinį sluoksnį. Visgi garo izoliacija neleistų rąstinėms sienoms kvėpuoti, t.y. Dėl panašių priežasčių nerekomenduojama apšiltinti rąstinio namo ir putų polistirolu.

Ekovata yra organiška medžiaga, kuri visiškai nekenksminga sveikatai, ekologiška medžiaga, gaminama iš perdirbtos celiuliozės. Ji pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir natūralus medis - nekaupia savyje drėgmės, o išgarina ją į išorę.

Ekovata yra labai kokybiška termoizoliacinė medžiaga, kadangi ji nedega, nepūva bei užtikrina gerą garso izoliaciją.

Medinio Namo Šiltinimas Poliuretano Putomis

Medinio namo šiltinimas poliuretano putomis yra efektyvus būdas pagerinti namo šilumos izoliaciją ir sumažinti energijos sąnaudas. Poliuretano putos yra vienas iš populiariausių šiltinimo medžiagų pasirinkimų dėl savo išskirtinių savybių ir privalumų. Šios putos taip pat yra gana atsparios aplinkos veiksniams, todėl užtikrina ilgalaikį šiltinimo efektyvumą.

• Aukštas šilumos izoliacijos efektyvumas: poliuretano putos turi vieną iš aukščiausių šilumos izoliacijos koeficientų iš visų šiltinimo medžiagų.
• Sandarumas: dėl savo unikalių fizinių savybių, poliuretano putos puikiai užpildo plyšius, spragas ir kitus konstrukcijų nelygumus, užtikrindamos aukštą sandarumą.
• Drėgmės ir pelėsio kontrolė: poliuretano putos yra atsparios drėgmei, o tai reiškia, kad jos neleidžia drėgmei kauptis ir prasiskverbti į namo konstrukcijas.
• Patvarumas: ši šiltinimo medžiaga pasižymi dideliu mechaniniu atsparumu ir ilgaamžiškumu.
• Universalumas: poliuretano putas galima naudoti labai plačiai, įskaitant sienų, stogų, grindų, rūsių ir vamzdynų šiltinimą. Jos gali būti naudojamos tiek naujos statybos, tiek renovuojamuose objektuose.

Po kruopščiai paruošto medinio namo sienų paviršiaus, pradedame šiltinimo procesą. Poliuretano putos yra purškiamos ant sienų, kur jos išplinta ir sukietėja, užtikrindamos efektyvią šilumos izoliaciją. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiltinimo procesas turi būti atliekamas tik kvalifikuotų specialistų. Jie užtikrins, kad šiltinimas būtų atliktas kokybiškai ir ilgaamžiškai bei padės išvengti papildomų išlaidų taisant nekokybiškai atliktus darbus.

Darbų pradžioje atliekami išsamūs poliuretano putų paruošimo darbai. Tai apima paviršiaus valymą, tinkamo drėgnumo ir temperatūros sąlygų patikrinimą bei putų tinkamą dozavimą. Jei ruošiatės darbus atlikti patys, prieš pradedant medinio namo šiltinimą poliuretano putomis, svarbu pasikonsultuoti su patyrusiais specialistais.

Po medinio namo šiltinimo poliuretano putomis galite tikėtis išskirtinio šilumos sulaikymo efektyvumo. Po šiltinimo galime tikėtis sumažėjusios šilumos sąnaudų, pagerinto gyvenimo komforto bei ilgesnio pastato tarnavimo laiko.

Poliuretano putos yra labai efektyvus šilumos izoliatorius, kuris užtikrins optimalią šilumos izoliaciją. Šiltinimo proceso trukmė gali skirtis priklausomai nuo namo dydžio ir kitų faktorių, tačiau įprastai medinio namo šiltinimas poliuretano putomis gali užtrukti kelias dienas.

Šiltinimo Darbų Eiga

Prieš šiltinant rekomenduojame pasitikslinti esamas konstrukcijas, pasikonsultuoti su projektuotojais.

Norint apšiltinti namą ekovata jums reikalinga profesionalų pagalba, kadangi tai daug kruopštumo, žinių ir specialios įrangos reikalaujanti užduotis. Kvalifikuoti specialistai paruoš vertikalų karkasą atsižvelgdami į reikiamą termoizoliacinio sluoksnio storį. Įprastai tam naudojami mediniai tašai. Tuomet ekovata užpildomi visi plyšiai ir tarpai, kol siena yra visiškai lygi, padengta vientisu besiūlės šilumos izoliacijos sluoksniu. Po to, būtina palaukti, kol ekovata nudžius.

Darbų eiga:

1. Namo apžiūra. Ekspertų konsultacija.
2. Konstrukcijų paruošimas.
3. Šilumos izoliacijos montavimas. Pirmiausia, išdėstant tašus montuojamas medinis karkasas. Apšiltinimo medžiaga pilnai užpildomi tarpai tarp tašų. Izoliacinis sluoksnis turi priglusti prie vidinių karkaso dalių ir būti vienodo storio visame plote.
4. Garo izoliacinės plėvelės montavimas.
5. Dedama apdaila.

Visų pirma, nereikėtų rąstinio namo šiltinti tik pasibaigus statyboms. Rąstinių namų sienos linkusios „pasėsti“ apie kelis procentus aukščio, pvz. paprastų rąstų namas gali ilgainiui nusėsti apie 15 cm. Kartais gali siekti net ir 20 cm. Tai neišvengiamas natūralus procesas, kuris vyksta dėl rąstų džiūvimo. Beje, apšiltinimo darbus galima atlikti ir žiemą.

Taip pat svarbu skirti dėmesio ne tik sienoms, bet ir grindims. Šaltos grindys gan dažnas reiškinys mediniuose namuose, todėl reikėtų apšiltinti ir jas. Tam patartina rinktis specialias medinėms grindims pritaikytas šiltinimo medžiagas.

Šiltas oras kyla į viršų, todėl būtent stogas neretai tampa ta vieta, pro kurią oras išeina ir susidaro šalčio tiltai. Norint to išvengti, būtina stogą užsandarinti, t.y. įrengti stogo apšiltinimą. Šioje vietoje nepatartina taupyti, todėl verta investuoti į kokybišką stogo šilumos izoliaciją bei patikėti šią užduotį profesionalams. Jei turite nenaudojamą palėpę, galima šiltinti perdangą, o ne patį stogą.

Reikia nepamiršti, kad šilumos užsilaikymui patalpose įtaką daro ne tik sienos, lubos ir stogas, bet ir durys bei langai, taip pat ir stoglangiai. Visgi ši problema neturėtų atsirasti, jei sumontuoti plastikiniai langai ir šarvuotos durys. Kartais siekiant išlaikyti rąstinių namų autentiškumą įrengiami kitokie langai ir durys, pavyzdžiui, mediniai.

Rąstinio namo apšiltinimo kaina priklauso nuo pasirinktų šiltinimo medžiagų, konstrukcijos sudėtingumo, darbo sąnaudų. Nerekomenduojama apšiltinimo darbų atlikti patiems, kadangi ši užduotis reikalauja specialių žinių ir kruopštumo.

Šiltinimas Iš Vidaus: Ar Verta?

Dar vienas dažnas pasirinkimas - pilkasis putų polistirolas, dar kitaip žinomas kaip neoporas. Vidinis šildymas reikalauja ardyti namų interjerą, o prastai atlikus darbus tokiam variantui gali susidaryti puikios sąlygos pelėsio kaupimuisi.

Šiltinimas iš vidaus yra ir nepageidautinas ir dažnai nepakankamas. Jeigu tik įmanoma, visada rekomenduojama šiltinti iš pastato išorės. Jūsų atveju priimtiniausias būdas - ant esamų sienų iš lauko sumontuoti medinį karkasą, jį užpildyti mineralinės vatos rulonais ar plokštėmis. Būtina įrengti vėjo izoliaciją (specialios mineralinės vatos plokštės ar vėjo izoliacinės plėvėlės). Šiuo atveju pagrindinės šilumos izoliacijos storis turėtų būti didesnis - maždaug apie 50 mm, o konstrukcija turi būti vėdinama.

Apšiltinant medinius namus (iš pateiktos informacijos neaišku, ar tai medinis karkasinis ar rąstų namas) beveik visada privaloma garo izoliacija.

Medinių namų šiltinimui naudojamos ir atvirų porų purškiamos poliuretano putos, kurios labai gerai priglunda prie medinių sienų, nepalikdamos tarpų, nes dažniausiai medinės sienos būna nelygios. Be to, tokiu atveju nereikalinga apsauga nuo vėjo, poliuretano putų sluoksnis stabilus, nesukrenta, apšiltinimas greitas ir sandarus.

Egzistuoja įvairios nuomonės dėl to, kuris būdas geresnis. Nerekomenduojama šiltinti namo iš išorės, nes taip šis praranda savo estetinį išvaizdą. Kita vertus, rąstinio namo šiltinimas iš vidaus atims šiek tiek erdvės ir jaukumo.

Vis dėlto bene svarbiausias dalykas, kurį reikėtų įvertinti prieš šiltinant medinio namo sienas, yra tai, kad pastatytas namas sės bent keletą metų. Tokiu atveju labai tikėtina, kad namą šiltinant vos po jo pastatymo, priklijuotas polistirolas, putos ar kitos medžiagos bus sugadintos. Remiantis praktika, dažniausiai medinio namo sienos sėda apie 4-6% sienos aukščio, todėl šį atstumą derėtų įvertinti ir užsiimant šiltinimo darbais. Pavyzdžiui, jei namo siena yra 4,5 m aukščio, po nusėdimo jos aukštis sumažės apie 20 cm.

Dar vienas svarbus aspektas šiltinant medinio namo sienas yra tai, jog visus įmanomus šiltinimo darbus rekomenduojama atlikti iš išorės, nes namo šiltinimas iš vidaus nėra ypač praktiškas. Norint gerai apšiltinti vidines, jau pastatyto namo sienas, labai dažnai tenka ardyti grindis, o jei darbas atliekamas ne itin kokybiškai, tokio proceso metu atsiranda ir puiki terpė veistis graužikams ar pelėsiui.

Kalbant apie šiltinimui naudojamų medžiagų pasirinkimą, kaip jau minėta anksčiau, egzistuoja ne vienas galimos medžiagos variantas. Tačiau, renkantis šiltinimo medžiagą, labiausiai rekomenduojame atkreipti dėmesį į tai, kad naudojama medžiaga būtų laidi garams - ,,kvėpuotų“, jos neperpūstų vėjas, medžiagoje nesikauptų drėgmė, taip pat ji pasižymėtų atsparumu mikroorganizmų veisimuisi.

Šaltas grindis galime įvardinti kaip vieną pagrindinių medinių namų problemų, kurią retai išsprendžia ant grindų tiesiami kilimai. Ypač inovatyvi ir vis dažniau šiltinant ne tik medinių namų grindis naudojama medžiaga - poliuretanas. Ji pasižymi ne tik tuo, kad savyje sujungia šilumos, hidroizoliacines bei garso izoliacijos funkcijas, bet ir yra vienalytė, todėl jos nereikia papildomai sandarinti. Medžiaga puikia sukimba su šiltinamu sluoksniu, o jos tankis užtikrina atsparumą apkrovoms. Nusprendus naudoti poliuretaną, grindys gana dažnai tiesiogiai juo apipurškiamos iš viršaus, taip stabdant šalto oro įsiskverbimą per grindis, jei šios nėra visiškai sandarios. purškiant poliuretaną rekomenduojame ją nuardyti.

Patarimai Šiltinant Stogą

Remiantis bendra praktika, stogo apšiltinimas dažniausiai prasmingas tik tuo atveju, jeigu namo antras aukštas yra naudojamos ar net gyvenamosios patalpos. Jeigu stogas naudojamas kaip paprasta palėpė, dėmesį rekomenduojame sutelkti ne į stogo, o į lubų perdangų apšiltinimą. Bene dažniausiai lubų šiltinimui ir izoliacijai naudojama medžiaga - putplastis, kurio kaina iš esmės priklauso nuo šios medžiagos tankio. Jeigu svarstote apie kokybiškesnį apšiltinimą, rekomenduojame apsvarstyti putplasčio plokščių su frezuotu kraštu naudojimą.

Bene populiariausias ir aukštą šilumos izoliaciją garantuojantis variantas - plastikiniai langai ir sandarios durys. Tačiau, norėdami išlaikyti medinio namo autentiką ir stilių, šilumos izoliaciją galite padidinti ir kitais būdais. Jei kalbame apie medinius, ne ypač puikios būklės langus, galėtų būti svarstytinas stiklo pakeitimo į storesnį variantas. Dar vienas galimas variantas - vietas, kuriose stiklas tvirtinasi prie lango rėmo, ištepti specialiu glaistu ar hermetiku, esant poreikiui taip pat galima pakeisti stiklo rėminimo juostelę. Kol lauke temperatūra nėra žemiau nulio, per visa rėmų perimetrą taip pat galima klijuoti specialią šiltinimo juostą.

Kalbant apie duris - ypatingą dėmesį atkreipti reikėtų ne tik į lauko duris, bet ir visas duris, kurios veda į šaltas patalpas ar prieškambarį. Čia pagrindine apšiltinimo priemone galėtų būti plyšių tarp durų rėmų užkamšymas.

Kaip jau įprasta, bet kokie statybos darbų kaštai labiausiai priklauso nuo darbams naudojamų medžiagų, ne išimtis ir medinio namo šiltinimas.

Svarbu žinoti, jog paskaičiuota kubatūra teoriškai gali skirtis iki 20%, priklausomai nuo pastato konstrukcijos. Praktikoje šis skirtumas svyruoja apie 10%.

Finnfoam tokiai situacijai siūlo išeitį - poliuretano plokštes FF-PIR GYL, skirtas montavimui ant sienos vidinės pusės. Jos pagamintos iš poliuretano putų (PIR) šerdies, padengtos daugiasluoksne aliuminio folija ir prie jos gamykliškai priklijuota 9,5 mm storio gipso kartono plokštė.

FF-PIR - izoliacinė medžiaga, pasižyminti itin mažu šilumos laidumo koeficientu (λD = 0,022 W/mK), todėl ji sukuria labai efektyvų ir iki dviejų kartų plonesnį šiltinimo sluoksnį. Plokštėms montuoti nereikalingas karkasas, jas galima iš karto klijuoti prie laikančiosios sienos poliuretano (PU) klijais ir papildomai tvirtinti medsraigčiais.

Sakoma, jog pats saugiausias ir optimaliausias tokio pastato apšiltinimo būdas yra naudojant pilkąjį polistereno putplastį, dar kitaip vadinamą, tiesiog neoporu.

Pagrindiniai Aspektai Šiltinant Medinį Namą

Tiesa, kad ir kokį šiltinimo būdą nuspręstumėte pasirinkti, svarbu atkreipti dėmesį į šilumos perdavimo U ir šiluminės varžos R koeficientus. Šilumos perdavimo kriterijus leis įvertinti šiluminę izoliaciją arba šilumos kiekį, kuris gali persiskverbti per šiltinimo medžiagos pertvarą. Kuo žemesnė U vertė, tuo šilumos persiskverbs mažiau.

Atsižvelgiant į kiekvieno namo specifiką, individualaus namo šiltinimo procesui gali būti svarbūs saviti dalykai.

Tinkamai įrengta šilumos izoliacija padeda sumažinti energijos sąnaudas, pagerina gyvenimo komfortą ir užtikrina namo ilgaamžiškumą.

Apšiltinus rąstinį namą galėsite mėgautis geresne akustika, kadangi sumažės triukšmas iš išorės.

Visų pirma, šios medžiagos nepavyks uždengti sandariai.

Dažniausios Klaidos Šiltinant Medinį Namą

Net ir turint kokybiškas medžiagas bei gerą projektą, šiltinimo darbai gali būti sugadinti dėl klaidų, kurias dažnai lemia skubėjimas arba nepakankamos žinios apie medinės konstrukcijos savybes.

1. Vienas pavojingiausių trūkumų - netinkamai įrengta ar pažeista garo izoliacija. Kai plėvelė nesandari arba pradurta vinimis, drėgmė patenka į šiltinimo sluoksnį.
2. Dažna klaida - noras sutaupyti mažinant izoliacijos storį. Tokiu atveju namas tampa energijos „švaistytoju“.
3. Kai kurios izoliacijos sistemos įrengiamos taip, kad visai nebelieka oro cirkuliacijos. Nors toks fasadas gali atrodyti sandarus, viduje ima kauptis drėgmė.
4. Ne visos šiltinimo medžiagos tinka mediniams namams. Poliuretano putos ar EPS polistirenas, kurie sandariai uždaro konstrukciją, gali sukelti drėgmės kaupimąsi.
5. Dažniausiai šiluma „pabėga“ pro sujungimus - kampus, perdangas, jungtis tarp sienų ir stogo. Net kelių milimetrų tarpai gali tapti energijos nuostolių šaltiniu.
6. Net tobulai apšiltintas namas be ventiliacijos ilgainiui taps drėgnas ir nemalonus gyventi. Natūrali oro cirkuliacija per medines sienas šiuolaikiniuose pastatuose dažnai nebeužtenka.

Per nesandarius langus ir duris prarandama iki 25 % šilumos. Tobulas šiltinimas be tinkamos oro cirkuliacijos gali sukelti drėgmės perteklių ir prastą oro kokybę. Šiuolaikiniai rekuperatoriai sugrąžina iki 90 % išmetamo oro šilumos, todėl energijos nuostoliai tampa minimalūs.

Net ir medinis namas gali pasinaudoti saulės energija. Žiemą saulė šildo patalpas, o vasarą - apsauginės žaliuzės, markizės ar stogeliai neleidžia patalpoms perkaisti. Net ir nedideli tarpai tarp konstrukcijų - sienų, stogo ar pamatų - gali sukurti vadinamuosius šilumos tiltus, pro kuriuos išsisklaido šiluma. Be to, jungčių vietos turi būti itin kruopščiai užsandarintos.

Efektyvus medinio namo šiltinimas - tai ne tik medžiagų pasirinkimas, bet ir visos sistemos suderinamumas. okybiškos tvirtinimo medžiagos taip pat lemia rezultatą. Jei izoliacija netinkamai pritvirtinta ar paliekama su tarpais, šiluma „pabėgs“ per mikro plyšius. Mediena natūraliai plečiasi ir traukiasi, todėl tvirtinimai turi būti elastingi ir atlaikyti konstrukcijos judėjimą.

Po šiltinimo verta atlikti termovizinį tyrimą. Šilumos kameromis galima nustatyti, ar konstrukcija sandari, ar nėra šilumos tiltų. Negalima pamiršti ir pamatų bei stogo. Net gerai apšiltintos sienos bus neveiksmingos, jei šaltis pateks iš apačios ar viršaus. Pamatų šiltinimui dažniausiai naudojamas ekstruzinis polistirenas (XPS), o stogo - akmens ar mineralinė vata.

Priklausomai nuo pradinės būklės, teisingai atliktas šiltinimas leidžia sutaupyti 30-50 % šildymo išlaidų.

Lentelė. Šiltinimo medžiagų palyginimas

Pastaba: Ši lentelė yra bendro pobūdžio ir gali skirtis priklausomai nuo konkretaus produkto.

Medinio namo šiltinimo pavyzdys

tags: #medinio #namo #sienu #siltinimas #is #vidaus