Atsakomybė Už Neatsargiai Sugadintą Turtą: Teisinis Ir Praktinis Aspektas Lietuvoje

Šiandien modernios darbo priemonės leidžia sutaupyti laiko, taip pat - pasiekti darbuotoją visur ir visada. Investicijos į naujas technologijas sudaro sąlygas gaminti ir teikti paslaugas greičiau ir kokybiškiau, geriau apsaugoti darbdavio konfidencialią informaciją. Tačiau pasitaiko, kad darbuotojai jiems patikėtą turtą valdo neatsargiai ir jį sugadina: dėl neatsargumo eismo įvykio metu sudaužomos transporto priemonės, sugadinamos darbo priemonės ar brangūs darbo įrankiai.

Darbdavio Atsakomybė Ir Darbuotojo Pareigos

Svarbu Detaliai Numatyti Darbuotojo Pareigas

Nors Darbo kodekso 151 str. numato, kad „kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.“, tačiau viskas nėra taip paprasta.

Kad galėtų išreikalauti patirtą žalą iš ją padariusio darbuotojo, darbdavys pirmiausia turi būti atlikęs „namų darbus“, kurie padėtų pagrįsti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

1. Darbuotojui turi būti nustatytos konkrečios ir aiškios pareigos, dėl kurių pažeidimo gali atsirasti žala.

   Tokios pareigos darbuotojui nustatomos arba teisės aktais, arba darbdavio vidiniais dokumentais (pareigybės aprašymais, darbo tvarkos taisyklėmis, turto naudojimo tvarka, su darbuotoju sudarytais individualiais susitarimais dėl konfidencialios informacijos apsaugos ar kt.). Kuo detaliau ir aiškiau darbuotojo pareigos bus nustatytos, tuo paprasčiau darbdaviui bus įrodyti, kad darbuotojas žinojo savo pareigas, jas pažeidė ir yra kaltas dėl atsiradusios žalos.

   Pavyzdžiui, bendrovės turto naudojimo tvarkoje darbdavys gali detaliai numatyti darbuotojo pareigas: kaip jis turi naudoti jam patikėtą turtą ir lėšas, kaip turi atlikti jo apskaitą ir kontrolę, kaip už turtą atsiskaityti darbdaviui, kokie darbuotojo veiksmai laikomi jo darbo pareigų pažeidimu.

   Be to, nepakanka vien tik numatyti darbuotojui jo pareigas vidaus dokumentuose - su šiomis pareigomis darbuotojas turi būti supažindintas, o darbdavys turi turėti įrodymus apie tokį supažindinimą.

2. Darbuotojui turtas turi būti perduodamas perdavimo-priėmimo aktu. Tik taip darbdavys galės įrodyti, kad darbuotojui perdavė konkretų turtą, dėl kurio sugadinimo ar praradimo žalos reikalauja. Be to, perdavimo akte rekomenduojama detaliai nurodyti turto trūkumus, nes tik taip darbdavys galės įrodyti, kad visi turto defektai atsirado po turto darbuotojui perdavimo momento, o ne iki jo.
3. Darbuotojo padaryta žala turi būti pagrįsta konkrečiais įrodymais. Žalos apskaičiavimas gali būti grindžiamas bendrovės sąskaitomis už remontą ir jų apmokėjimo patvirtinimu, turto įsigijimo dokumentais ir kt. Vertingo turto sugadinimo atveju gali būti reikalinga ir turto vertinimo ataskaita.
4. Iš darbuotojo turi būti raštu pareikalauta pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo. Toks darbdavio reikalavimas darbuotojui turi būti pateiktas raštu, nurodant pažeistą pareigą ir suteikiant protingą terminą paaiškinimui pateikti. Pareikalaudamas pasiaiškinimo, darbdavys tiria galimai padarytą pažeidimą ir iš paaiškinimo gali įvertinti, ar darbuotojas pažeidė jam nustatytas pareigas, kokia darbuotojo kaltės forma dėl pažeidimo (ar žala padaryta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, ar dėl paprasto neatsargumo, netinkamai vykdant darbo pareigas.
5. Turi būti įvertinama, kokio dydžio žalos galima reikalauti iš darbuotojo. Darbuotojo kaltės forma gali nulemti, kokio dydžio žalą darbuotojas turės atlyginti, t. y. ar darbuotojo atsakomybė už žalą bus ribota (3, 6 ar 12 vidutinių darbuotojo darbo užmokesčių (toliau - VDU), nepriklausomai nuo to, kad padaryta žala gali būti ir didesnė), ar darbuotojas turės atlyginti visą padarytą žalą neribotai.

Pagal darbuotojo kaltės laipsnį atlyginamos žalos dydis didėja:

Ankstesnės Visiškos Materialinės Atsakomybės Sutartys Nebegalioja

Aptariant visišką žalos atlyginimą, svarbu pažymėti, kad darbdavys jau turėtų pamiršti anksčiau sudarytas visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojais, kurios leido pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį reikalauti visiško žalos atlyginimo. Tokios sutartys nebegalioja, net jei jos nebuvo nutrauktos. Darbdavys gali tik iš naujo reglamentuoti visišką žalos atlyginimą vienu iš tokių variantų:

• Nauju individualiu susitarimu su darbuotoju dėl visiško žalos atlyginimo, bet tik jei su darbuotoju sudarytoje darbo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai. Dabar toks darbo užmokestis turėtų būti didesnis nei 1940 EUR ir ateityje turėtų būti didinamas, atsižvelgiant į Statistikos departamento skelbiamą darbo užmokesčio didėjimą.
• Dėl visiško žalos atlyginimo darbdaviui susitariant bendrovės kolektyvinėje sutartyje.

Atlikęs „namų darbus“, išsamiai ištyręs pažeidimą ir nustatęs, kad darbuotojas pažeidė jam numatytas pareigas ir sukėlė žalą, darbdavys gali iš darbuotojo reikalauti jos atlyginimo. Tą darbdavys gali vienu iš būdų:

• Vienašališkai priimdamas sprendimą atlikti išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio;
• Kreipdamasis į darbo ginčų komisiją dėl žalos priteisimo;
• Sudarydamas su darbuotoju susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja atlyginti padarytą žalą.

Mokslininkas J. P. Pagrindinė naujojo darbo kodekso naujovė darbuotojų materialinės atsakomybės srityje - panaikinama galimybė darbuotojui ir susitarti dėl neribotos atsakomybės, kai dėl darbuotojo kaltės prarandamas jam darbdavio patikėtas turtas. Įsigaliojus naujajam kodeksui iki tol sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys automatiškai praras galią, o darbuotojo atsakomybė visais atvejais bus ribota - iki 3 darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, jei žala padaryta dėl neatsargumo, arba iki 6 darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, jei žala padaryta dėl didelio neatsargumo, t.y.

Žalos išieškojimo tvarka įsigaliojus naujajam kodeksui liks iš esmės tokia pati - geruoju (sutarimu) neatlyginta žala (jos dalis), neviršijanti vieno darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, išieškoma darbdavio nurodymu, o dėl žalos dalies, viršijančios vieną darbuotojo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, reikės kreiptis į darbo ginčų komisiją pareiškiant ieškinį.

Naujajame kodekse nebelieka draudimo daryti išskaitas iš atleidžiamo darbuotojo darbo užmokesčio bei kitų išmokų, taigi išskaita iki vieno darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio galės būti atliekama ir atleidžiant darbuotoją. Iš kitos pusės, rekomenduotina šia galimybe naudotis tik tada, kai žala (ir jos dydis) yra nekelianti jokių abejonių. Jei tokioje situacijoje teismas vėliau pripažins, kad darbuotojas nepadarė žalos ar padarė mažesnę žalą nei buvo išskaičiuota, iš darbdavio bus priteista ne tik išskaitos suma ar jos dalis, bet ir sankcija už netinkamą atsiskaitymą, kuri gali siekti iki 3 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių.

Atsakomybė Už Sugadintą Turtą Prekybos Vietose

Pasitaiko situacijų, kai pirkėjai netyčia sugadina prekes parduotuvėse. Tokiais atvejais svarbu žinoti savo teises ir pardavėjo atsakomybę.

Aptarkime situaciją, kai mažametis vaikas parduotuvėje netyčia užkliudo ir sudaužo stiklinėje taroje supakuotas alyvuoges. Jos buvo sustatytos ant grindų, tarp lentynų, keliais aukštais. Buvo iškviesta policija. Aptariamu atveju, nesant tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo, nei baudžiamoji, nei administracinė atsakomybė kilti negali.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintos Mažmeninės prekybos taisyklės (Žin., 2013, Nr. 91-4525) nustato, kad prekių išdėstymo prekybos salėje sąlygos privalo atitikti teisės aktuose, gamintojo normatyviniuose dokumentuose nustatytas sąlygas.

Jei prekės buvo išdėstytos netinkamai, pavyzdžiui, tarp prekybinių lentynų buvo siauras praėjimas, prekės buvo sudėtos netvarkingai ir neatsargiai, atsakomybę dėl sugadintos prekės turėtų prisiimti pardavėjas ir iš pirkėjo neturėtų būti reikalaujama atlyginti žalą. Tačiau, jei prekė sudaužoma tyčia, ar pirkėjas numeta ir sudaužo tinkamai išdėstytas prekes, jis turėtų atlyginti žalą.

Atkreiptinas dėmesys, kad parduotuvės nuostatuose gali būti nustatyta, kad už netyčia sudaužytą prekę, pirkėjas mokėti neprivalo.

Prekybininkai tikina, kad tokiu atveju pirkėjo nebaudžia ir neliepia jam susimokėti už sugadintą ar sudaužytą prekę. Tačiau ar visada iš tiesų esti taip?

Anot Vartotojų teisių instituto prezidentės Zitos Čeponytės, kai pirkėjas parduotuvėje sudaužo ar sugadina tam tikrą prekę, dažniausiai atsižvelgiama į tai, kieno čia kaltė. Jei pirkėjo - jis turėtų padengti nuostolius, o jei kaltas pardavėjas - tarkim, prekė buvo neatsargiai padėta, jis ir turėtų prisiimti atsakomybę.

"Šis dalykas nėra atskirai įstatymiškai reglamentuotas, yra tik bendrosios Civilinio kodekso nuostatos. Ar pirkėjui bus liepta sumokėti už prekyvietėje sugadintą prekę, priklauso nuo konkrečios situacijos ir parduotuvės vidaus tvarkos taisyklių", - aiškina Z.Čeponytė.

Nors prekybininkai deklaruoja, kad pagrindinis jų darbo principas - klientas visada teisus, tačiau, kaip parodė "Lietuvos žinių" eksperimentas, ne visų parduotuvių darbuotojai numoja ranka į neatsargiai sugadintas prekes.

Būsto Draudimas: Kaip Apsaugoti Savo Turtą?

Norint apsaugoti savo turtą nuo įvairių nelaimių, verta apsvarstyti būsto draudimo galimybes. Civilinės atsakomybės draudimo dažniausiai prisireikia užliejimo atvejais.

„Ji dažniausiai siūloma kartu su pagrindiniu draudimo paketu ir pastaraisiais metais tapo neatsiejama būsto draudimo dalimi. Dažniausiai šią paslaugą tenka prisiminti, kai susiduriame su užliejimais, bet ji pasitarnauja ir kito tipo žalose. Yra svarbi dėl gaisro išplitimo galimybės, pavyzdžiui, į kaimyno turtą, arba dėl kitų priežasčių bet kuriuo metų laiku. Pavyzdžiui žiemą, jei nuo jūsų namo nukritęs sniegas apgadintų svetimą turtą“, - sako ekspertas.

Norint apsisaugoti nuo vaikų ar augintinių išdaigų tretiesiems asmenims už draudimo vietos ribų, asmens civilinės atsakomybės apsauga taip pat aktuali. Ji pravers net ir važiuojant dviračiu, elektriniu paspirtuku ar tiesiog neatsargiai pasielgus brangių daiktų parduotuvėje.

Ši draudimo apsauga suteikiama visai šeimai Lietuvos teritorijoje arba net ir atostogaujant užsienyje, pasirinkus teritorijos išplėtimą.

Pirmiausia, būtina įsivardinti - draudžiate pagrindinį gyvenamą būstą, kuriame praleidžiate ne mažiau nei 9 mėnesius per metus, ar tai yra antrasis būstas, pavyzdžiui vasarnamis, kuriame lankotės rečiau.

Patarčiau įsivertinti, kokia galėtų būti turimo turto vertė - pastato/buto (nevertinant žemės sklypo) ir namų turto atkūrimo vertės“, - sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas.

Anot jo, antras žingsnis yra žmogaus pasirenkamas apsaugos paketas. „Tai - gana lankstus pasirinkimas, atsižvelgiant į kliento poreikius. Galima apdrausti tik pastatų dalį, tačiau neapsaugoti nuo nelaimingų nutikimų namų turto. Kitas variantas, kurį ir rekomenduojame apsvarstyti - pastato ir namų turto kompleksinė apsauga.

Žvelgiant į klientų patiriamus didelius nuostolius užpylimo, gaisro, stichinių nelaimių ar vagystės atvejais - visapusė turto draudimo apsauga naudinga ir padeda išvengti tūkstantinių nuostolių. Todėl žmogui būtina įsigilinti ir pasidomėti, kokį draudimą jis norėtų rinktis“, - teigia A. Juodeikis.

Būtina Įsigilinti Į Nedraudžiamuosius Įvykius

Ekspertas teigia, kad klientai visuomet drausdamiesi turėtų atkreipti dėmesį ir į nedraudžiamuosius įvykius ar apribojimus - šie gali skirtis draudimo bendrovėse, tad būtina į juos įsigilinti. Atkreiptinas dėmesys, kad būsto draudime taikomos griežtesnės draudimo sąlygos, kai pradedami vykdyti daugiabučio namo renovacijos, butų rekonstrukcijos darbai. Tuo metu draudimo apsauga galioja tik nuo ugnies ir gamtinių jėgų.

Nedraudžiamieji įvykiai visada būna išskirti draudimo taisyklėse ir juos būtina įsivertinti, nes ne visi atvejai bus atlyginami, net ir pasirinkus plačiausią apsaugą. Pavyzdžiui, statybos klaidos, pelėsis, ilgalaikis gamtos poveikis išorinėms pastato konstrukcijoms.

„Draudimo išmokos turi būti išnaudotos tikslingai, kitu atveju po metų kilus tai pačiai nelaimei - išmokos gali ir nebepriklausyti.

Pavyzdžiui vanduo per konstrukcijas gali prasiskverbti tiek esant statybos ar įrengimo brokui, tiek dėl kitų priežasčių. Tačiau esant įrengimo, konstrukcijų defektams - išmoka sugadintai apdailai ar namų turtui sutvarkyti, pavyzdžiui „Lietuvos draudimo“ klientams, yra suteikiama kartą per ketverius metus.

Todėl labai svarbu, kad žmogus draudikų pagalba ne tik susitvarkytų sugadintą būsto vidų, bet nedelsdamas kreiptųsi į namo priežiūros specialistus ir pašalintų žalos priežastį: konstrukcinius, technologinius trūkumus.

Kitu atveju po metų, atėjus lietingam laikotarpiui, nelaimės vėl kartosis, o piniginės pagalbos, pavyzdžiui už sugadintas sienas dėl būsto broko, gauti nebebus galimybės“, - dėmesį į nedraudžiamuosius įvykius atkreipia pašnekovas.

A. Juodeikis pastebi, kad ši taisyklė nėra taikoma, jei, ieškant broko pasirodytų, kad vanduo užliejo būstą dėl kitų priežasčių - pavyzdžiui dėl vandentiekio avarijos sienoje.

Taip pat svarbu paminėti, kad gali tekti įsigyti papildomą apsaugos praplėtimą kai kuriems objektams, kaip kad mobilūs telefonai, nešiojami kompiuteriai, tam, jog apsauga galiotų ne tik nuo standartinių rizikų, kaip jau minėtas gaisras ar vagystė, tačiau ir nuo sudaužymo ar netyčinio apliejimo vandeniu.

Draudimo Sutartys: Į Ką Atkreipti Dėmesį?

Svarbu įsitikinti, ar tikrai apdraudėte tai, ką galvojate. Draudimo sutartis - nėra savitikslis dalykas.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Taigi Draudėjas, mokėdamas draudimo įmokas pagal Draudimo sutartį, pagrįstai tikisi, kad atsitikus draudiminiam įvykiui, jo turtiniai interesai bus apsaugoti - jam (ar už jį) žala bus atlyginta.

„Nekilnojamojo turto (namo ar buto) draudimas savaime nereiškia jame esančio viso kito kilnojamojo turto, daiktų draudimo, namo atveju - pvz.: tvorą, vartų įrengimus, stogines reikia drausti papildomai. Todėl svarbu visų pirma įsitikinti, ar apdraustas tas draudimo objektas, kurį įsivaizduojate, kad draudžiate“, - sako advokatė.

Taip pat, pasak teisininkės, svarbu įsivertinti, ar draudimo suma, tai yra išmoka, kurią draudiminio įvykio atveju tikėtumėtės gauti, yra pakankama galimai žalai atlyginti, atsižvelgiant į paties turto vertę. Kuo didesnė draudimo suma, tuo didesnė premija (draudimo įmoka), bet „skūpas moka du kartus“.

Svarbu Išsiaiškinti Draudimo Sumas

„Paprastai turto draudimo sutartys atnaujinamos kas metus. O kadangi turto draudimas yra tęstinis, ir per draudimo laikotarpį (metus ar kelerius) gali įvykti ne vienas, o keli draudiminiai įvykiai, tai labai svarbu įsitikinti, kokia draudimo suma yra numatyta visam sutarties laikotarpiui (pvz., metams), ir kokia vienam įvykiui - jos gali skirtis (pvz., visam sutarties laikotarpiui 10 tūkst. Eur, o vienam įvykiui - 10 tūkst. Eur), bet patartina, kad vienam draudiminiam įvykiui draudimo suma būtų tokia pati kaip ir visam draudimo laikotarpiui (pvz., tie patys 10 tūkst. Eur), ir įvykus kad ir vienam, bet reikšmingam draudiminiam įvykiui, gautumėte ne 1 tūkst. Eur, o realiai patirtą žalą. Be to, svarbu, ar draudimo suma yra atsinaujinanti, ar ne, tai yra ar draudikui išmokėjus vieną kartą 1 tūkst. Eur, likusi suma vėl atsinaujina ir vėl iki draudimo laikotarpio pabaigos taikoma 10 tūkst. Eur draudiminė apsauga, ar ji kaskart mažėja. Žinoma, visos šios sąlygos atsispindi draudimo įmokoje, todėl verta ne žavėtis draudikų siūloma mažesne nei kitų konkurentų įmoka už tokį pat draudimą, o pasigilinti, ką už tą įmoka gaunate ir ko netenkate“, - paaiškina advokatė.

Mažiausia Draudimo Įmoka - Ne Visada Reiškia Geriausia

Teisininkė taip pat pastebi, kad vienas didžiausių siurprizų, kurie ištinka, kai jau tenka kreiptis į draudimo bendrovę išmokos - tai kad ne visi įvykiai, sukėlę žalą, ir ne visos rizikos patenka į draudiminę apsaugą, tai yra, kad įvykis, sukėlęs žalą, gali būti pripažįstamas nedraudžiamuoju. Nedraudiminių įvykių sąrašas yra pateikiamas draudimo sutartyje ar tai draudimo rūšiai taikomose taisyklėse, todėl svarbu į jį pasigilinti ir pasiaiškinti.

Bet kuriuo atveju, nedraudiminių įvykių sąrašą vargu ar pavyks pakeisti, tačiau svarbu žinoti, ar esant vienai ar kitai sąlygai draudimas Jus vis dar domina, o atsiradus žalai - ar draudikas pagrįstai remiasi nedraudiminio įvykio sąlyga.

Dar vienas momentas, pasak advokatės, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį, - tai kaip bus apskaičiuojama žala apdraustam turtui - atsižvelgiant į atkuriamąją turto vertę, atsižvelgiant į daikto metus ir medžiagų nusidėvėjimą, ar apskaičiuojant pagal naujo analogiško daikto vertę (pvz., automobilio detalių kaina - atsižvelgiant į automobilio gamybos metus ar naujomis detalėmis).

„Svarbu ir nevėluoti sumokėti draudimo įmokos, nes pavėlavus - draudiminė apsauga nutrūksta, o pagal Merfio dėsnį, draudiminis įvykis būtinai atsitiks būtent tuo laikotarpiu, kai turtas, pasirodo, bus neapdraustas“, - sako teisininkė.

Dar labai svarbus aspektas, pasak advokatės, yra draudiko patikimumas: „Pigiausia (mažiausia draudimo įmoka) - ne visada reiškia geriausia. Svarbu, kad įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas ne ieškotų priežasčių nusimesti pareigą mokėti draudimo išmoką, o elgtųsi sąžiningai ir siektų kuo greičiau sureguliuoti žalą“.

Nepavėluokite Pranešti Apie Draudiminį Įvykį

Teisininkė primena, kad draudimo išmoka turi būti išmokama per 30 dienų nuo visų žalos sureguliavimui (apskaičiavimui) reikalingų dokumentų pateikimo draudikui. Jei per tiek laiko žala neišmokama, draudikas privalo kas 30 dienų informuoti draudėją arba naudos gavėją (kieno naudai apdrausta) apie žalos administravimo eigą. Taigi, draudėjas taip pat turi būti aktyvus, bendradarbiauti su draudiku, teikti dokumentus.

Dar svarbiau - laiku, tai yra per draudimo sutartyje nustatytą terminą, pranešti apie įvykusį draudiminį įvykį ir šio termino, kuris paprastai būna gan trumpas (3-5 dienos) nepraleisti, nes tokiu atveju draudikas tiesiog formaliai atsisakys mokėti draudimo išmoką.

Draudimo sutartį (polisą) paprastai sudaro keli dokumentai ir labai dažnai visos sąlygos nėra nurodomos pačioje sutartyje, o daroma nuoroda į atitinkamos rūšies draudimą reglamentuojančias tos draudimo bendrovės arba net Lietuvos banko patvirtintas taisykles ir konkrečią jų redakciją.

Tad prieš sudarant draudimo sutartį verta pasidomėti, kokios taisyklės bus taikomos Jūsų sutarčiai ir į jas pasigilinti, ar jos atitinka Jūsų įsivaizdavimą apie įsigyjamą draudimo produktą. Paprastai taisyklės, kurios, pasirašius draudimo sutartį, tampa sudėtine jos dalimi, yra skelbiamos draudimo bendrovių interneto svetainėse.

Įvykus draudiminiam įvykiui, o draudikui nepagrįstai nemokant draudimo išmokos (neatlyginant žalos) arba skiriantis draudiko ir draudėjo (ar naudos gavėjo) įsivaizdavimui apie žalos dydį svarbu, kad ieškinį teisme draudikui dėl draudimo išmokos išmokėjimo galite pareikšti per 1 metų laikotarpį nuo įvykio, sukėlusio žalą.

tags: #atsakomybedel #neatsargumu #sugadinto #turto