Nekilnojamojo turto mokestis (toliau - NTM) civilizuotam pasauliui yra įprasta valstybės (savivaldybės) išlaidų finansavimo priemonė. Mokesčiai yra pagrindinis valstybės (savivaldybės) biudžeto pajamų formavimo būdas, istoriškai atsiradęs kartu su valstybe. Nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas pateisinamas užtikrinant socialinį teisingumą šalyje. Tačiau NTM didėjimas visuomenėje pasitinka itin skeptiškai.
Šiame straipsnyje aptarsime NTM teisinę prigimtį, jo specifinius požymius, turinčius įtakos NT apmokestinimui, bei pagrindines apmokestinimo teorijas, kurių pagrindu yra taikomas mokestis. Taip pat panagrinėsime pagrindinius NTM probleminius aspektus ir pateiksime galimus problemų sprendimo būdus, kurie galėtų turėti praktinės reikšmės.
NTM Teorinis Pagrindas
Naudos Teorija
Naudos teorija paaiškinama tuo, kad mokestis yra mokamas už tam tikras valstybės teikiamas viešąsias paslaugas. Tai yra mokesčio mokėtojo apmokėjimas už tam tikras valstybės teikiamas viešosios tvarkos palaikymo, rinkos valstybinio reguliavimo, sveikatos apsaugos, socialinio draudimo, švietimo ir kitas viešąsias paslaugas. Šį mokestį galima prilyginti draudimo įmokoms, kuriomis padengiamos vietos institucijų organizuojamos priešgaisrinės, policijos arba kitos paslaugos, susijusios su šio turto apsauga.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė parengė 2012-2014 metų Vilniaus miesto aplinkos oro kokybės valdymo programą, kuria siekiama sumažinti teršalų koncentraciją aplinkos ore, užtikrinti geresnę oro kokybę, teikti informaciją apie tai visuomenei bei atsakingoms valstybės ar suinteresuotoms institucijoms. Todėl šios vietos savivaldos institucijos rengiamos programos taip pat bus finansuojamos iš NTM gaunamų pajamų. NTM tiesiogiai koreliuoja su turto verte.
Galėjimo Sumokėti Mokestį Teorija
Galėjimo sumokėti mokestį teorija grindžiama tuo, jog nuosavybės teisė į turtą yra pakankamas pagrindas įvertinti asmens gebėjimą mokėti mokestį - asmenys, sukaupę NT, turi būti pajėgūs mokėti mokestį. Ši nuostata paaiškinama tuo, kad atitinkamas apmokestinimo būdas vers turtą panaudoti efektyviausiai (bus skatinama urbanizacija, žemė bus kitaip naudingiau panaudojama ir t. t.), kad būtų pasiekta maksimali galima gauti nauda.
Tačiau šios teorijos kritikos aspektas yra tai, kad taikant šį mokestį ne visada atsižvelgiama į socialiai pažeidžiamus ar kai kuriuos kitus asmens interesus. Tai būdinga Lietuvai, kur NT įsigijimas buvo laikomas saugiausia investicija infliacijos ir bankų nestabilumo atveju. Todėl visuomenė jo atsisakyti nenori. Siekiant šios teorijos praktinio veikimo, svarbu, jog socialiai pažeidžiami asmenys ne dėl jų kaltės pasikeitusios gyvenimo sąlygos būtų apsaugoti įstatymo. Efektyvus šios teorijos praktinis pagrindimas priklauso nuo įstatymo leidėjo valios.
NTM mokėtojams suteikiamos viešąsias paslaugas, nors ši nauda ir ne visada tiesiogiai pasireiškia. Be to, valdomas NT, nors ir turėtų atspindėti asmens mokėjimo galimybes, ne visada suponuoja, kad iš jo bus gaunama tam tikrų pajamų. Svarbu užtikrinti NTM mokėtojų lygiateisiškumą.
NTM Lietuvoje: Istorija ir Dabartis
Mokestis yra mokamas priklausomai nuo žemės derlingumo, t. y. 1/9 gaunamo dirbamos žemės derliaus turėdavo atitekti valstybei, tai iš esmės prilygdavo 11 proc. šio tarifo. Tuo tarpu didžiosios Europos šalys, pavyzdžiui, D. Britanija, apmokestino tik žemę, o Nyderlanduose buvo įsikilę nustatyti diferencijuotą NTM tarifą: 1 proc. NTM ir 5 proc. NT perleidimo mokestį. NTM vystymuisi įtakos turėjo ir nuo XVII a. antrosios pusės iki XVIII a. pabaigos intensyviai kuriami apmokestinimo principai, plėtojamos vadinamojo mokestinio teisingumo idėjos.
Prancūzijos valstybės veikėjas Armanas Žanas de Rišeljė manė, jog būtina, kad pinigai, valdovo imami iš savo valdinių, atitiktų jų mokestines galimybes, neskurdintų ir smarkiai nepakenktų turtui. Anot jo, valdovas turi atsižvelgti į savo pavaldinius, taip pat ir reikalauti mažiau negu reikalinga valstybei. Naujas mokslinis valstybės pajamų nagrinėjimo etapas prasidėjo XVIII a. paskutiniame ketvirtyje. Mokesčiai tampa valstybės finansų sistemos ašerdimi. Todėl ir NTM reikšmė istoriškai kito. Tai lėmė besikeičianti ekonominė pasaulio struktūra bei gyvenimo sąlygos.
Mokesčiai - tai valstybės nustatyti privalomi ir individualiai neatlygintini juridinių ir fizinių asmenų mokėjimai į valstybės (savivaldybės) biudžetą, nurodant jų dydį bei mokėjimo terminą. Mokestinei vertei nustatyti naudojami administraciniai turto vertinimo metodai. Pastarasis pasirinkimas yra nedidelis - kiekvienas metodas turi rimtų trūkumų.
Net ir vadinamasis "rinkos kainos" nustatymas, pasitelkiant nepriklausomus vertintojus, yra ydingas dėl neišvengiamo subjektyvumo. Apmokestinti turtą pagal vertę, kiek jis kainuotų pastatyti "dabar", yra neprasminga, nes "dabar" tokio niekas ir nestatytų.
NT vertinimo ir administravimo klausimams Lietuvoje nemažai dėmesio skyrė R. Šimašius, B. Galinienė, V. Malienė. Tačiau Lietuvoje mokslinės literatūros, kuri iš esmės nagrinėtų probleminius apmokestinimo aspektus, nėra daug. Probleminiai aspektai aptarti disertacijoje vis dar egzistuoja ir nėra iki šiol išspręsti. Šiuo metu svarstant tinkamiausią NT apmokestinimo modelį yra siūloma įvesti visuotinį NTM su nedideliais tarifais arba taikyti neapmokestinamąjį dydį, kuriuo būtų siekiama apsaugoti labiausiai pažeidžiamus gyventojus.
Pagrindiniai NTM Probleminiai Aspektai
Pagrindiniai NTM probleminiai aspektai, kurie kelia daugiausiai diskusijų:
- Sudėtingi NT apmokestinimą reglamentuojantys įstatymai bei komplikuotas jų įgyvendinimas dėl dažno įstatymo nuostatų keitimo ir papildymo.
- Mokesčio apskaičiavimo kriterijai.
- Mokesčio administravimo ypatumai.
Dažnai argumentuojama, kad įstatymų leidžiamoji valdžia tinkamai neįgyvendinusi vienų įstatymų siekia įvesti naujus, kuriais kompensuotų biudžeto deficitą. Tai patvirtina ir tas faktas, kad 2006 m. sausio 1 dieną įsigaliojęs NTM iš esmės buvo keistas net devynis kartus.
NTM nėra mokamas nuo naujai sukurtų prekių ir paslaugų. Mokestis yra mokamas ne nuo to, kokią faktiškai naudą duoda turtas, bet kokią naudą jis turėtų duoti, jei būtų efektyviai naudojamas.
Naujasis NTM įsigaliojo 2006 m. Iki 2009 m. sausio 1 d. galiojo lengvata ir susigrąžinti dalį sumokėtos įmokos. Taigi palankios kreditavimo sąlygos šalies bankuose ir valstybės vykdoma politika skatino lengvatinėmis sąlygomis įsigyti kuo daugiau NT, todėl įvestas NTM dar labiau pagilins juridinių ir fizinių asmenų apmokestinimo sąlygų skirtumus. Apmokestinant NTM būstą, kuris buvo pirktas pasiimant paskolą iš banko, būtų apmokestinta ne tik būsto dalis, už kurią fizinis asmuo jau sumokėjo, bet taip pat būtų apmokestinta ta turto dalis, už kurią dar mokama paskola ir paskolos palūkanos.
Ši mokestinė našta padidins turto naudojimo išlaidas ir galėtų apsunkinti gyventojų galimybes susigrąžinti pasiskolintas lėšas. Mokesčio mokėtojai turi būti apmokestinami proporcingai pagal jų galimybes sumokėti mokestį. Juridinių ir fizinių asmenų apmokestinimas kritikuotinas jau vien dėl to, kad šie subjektai NT naudoja skirtingais tikslais. Šios sąlygos negali būti vienodos, kadangi juridiniai asmenys NT naudoja komercinei veiklai vykdyti ir siekia gauti pelną, tuo tarpu fizinio asmens naudojamas NT savaime nekuria pajamų, o pajamos, iš kurių turėtų būti sumokėtas mokestis, jau buvo apmokestintos.
Turto rinkos kaina išaiškėja tik rinkoje parduodant turtą, todėl apmokestinamajai vertei nustatyti naudojami administraciniai turto vertinimo metodai. Finansų ministerijos Seimui pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte buvo numatyti du „krepšeliai“ (pagrindinio būsto apmokestinimo ribą (kad ir nuo nulio eurų) ir tarifus nuo 0,1 iki 1 proc. nustatytų savivaldybė, o visą kitą NT apmokestintų valstybė nuo 20 tūkst. ribos ir 0,2-1 proc. siekiančiais tarifais. Ką Seimas priėmė - tie patys du „krepšeliai“, bet bus apmokestinamas tik didesnės nei 450 tūkst. eurų vertės pagrindinis būstas (tarifus nuo 0,1 iki 1 proc. nustatys savivaldybės), o visas kitas NT apmokestinamas nuo 50 tūkst. eurų ribos 0,2-1 proc. tarifais.
NTM Įtaka Savivaldybių Biudžetams
Mokesčiai atlieka atitinkamas bendras (viešąsias) funkcijas, būtini atitinkami piniginiai ištekliai šioms funkcijoms įgyvendinti. Mokesčiai yra pagrindinis valstybės formavimo šaltinis. Įvairūs mokesčiai gali siekti net iki 90 proc. valstybės biudžeto pajamų. Mokesčiai susiję tiek su valstybės, tiek ir beveik visų krašto ūkio subjektų bei gyventojų finansiniais interesais.
NTM didinimas pasitinka itin skeptiškai. Anot jų, šalyse, kuriose veikia NTM, nuolat svarstoma jų panaikinimo galimybė. Individualiai atlikti pakartotiniai įvertinimai kainuoja daugiau nei 2 mlrd. litų. Didelės lėšos eikvojamos mokesčio surinkimui ir administravimui.
NTM didinimas didina mokėtojų socialinio nesaugumo jausmą. Tai patvirtina ir tas faktas, kad 2006 m. sausio 1 dieną įsigaliojęs NTM iš esmės buvo keistas net devynis kartus.
Pažymėtina, kad 2012 m. pajamos iš NTM procentinis pokytis nuolat mažėja. NTM siekiama stabilizuoti savivaldybių finansinę padėtį. Tačiau jo surenkama nepakankamai, tuo tarpu kaimyninės Latvijos pavyzdys rodo, jog 2010 m. įvedus visuotinį NTM ir nuo 2011 m. padidinus jo tarifą, pajamų surinkimas padidėjo 19,50 proc. Kyla klausimas, ar tam įtakos turi NT apmokestinimą reglamentuojanti teisinė bazė. Ar mokesčių mokėtojams mokestinė prievolė yra sumažinama arba nuo jos yra atleidžiami? Ar tai turi įtakos efektyviam NTM surinkimui?
Reikšmingą įtaką NTM efektyviam surinkimui turi ne tik NT apmokestinimą reglamentuojanti teisinė bazė, bet ir savivaldybių tarybų priimami sprendimai. Todėl svarbu išanalizuoti, kaip skirtingais laikotarpiais galioję teisės aktai reglamentavo NT apmokestinimą, kartu atskleisti šių norminių teisės aktų kitimo tendencijas.
Apibendrinimo metodas taikytas siekiant apibendrinti LVAT jurisprudenciją, susijusią su NT apmokestinimu ir probleminiais aspektais.
Dabartinė Situacija ir Finansų Ministro Nuomonė
Finansų ministras nėra patenkintas Seime priimtu Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymu: pagrindinis būstas iš esmės bus neapmokestinamas, o prabangaus turto savininkai mokės mažiau. Dar vienas prastas Seimo sprendimas - impulsyviai priimta lengvata žemdirbiams.
Finansų ministerijos Seimui pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte buvo numatyti du „krepšeliai“ (pagrindinio būsto apmokestinimo ribą (kad ir nuo nulio eurų) ir tarifus nuo 0,1 iki 1 proc. nustatytų savivaldybė, o visą kitą NT apmokestintų valstybė nuo 20 tūkst. ribos ir 0,2-1 proc. siekiančiais tarifais.
Seimas priėmė - tie patys du „krepšeliai“, bet bus apmokestinamas tik didesnės nei 450 tūkst. eurų vertės pagrindinis būstas (tarifus nuo 0,1 iki 1 proc. nustatys savivaldybės), o visas kitas NT apmokestinamas nuo 50 tūkst. eurų ribos 0,2-1 proc. tarifais.
Pasak finansų ministro, mintis buvo duoti savivaldybėms galimybę nustatant tarifus surinkti papildomų lėšų į savivaldybių biudžetus, kurios galėtų būti panaudotos savivaldybių infrastruktūrai. Papildomam turtui mokestis buvo nustatytas ir didesniais tarifais, negu pasiūlė Vyriausybė.
Viena iš neigiamų šio sprendimo pasekmių yra tai, kad prabangų turtą valdantys asmenys kitais metais mokės mažesnius NT mokesčius. Parlamentui nepavyko išvengti tokios pasekmės, kad kai kurie prabangų turtą turintys asmenys mokės mažiau (kai kurie galbūt ir visai nemokės). Kita vertus, tie, kurie turi prabangų pirmąjį būstą, dažnai turi daug ir papildomo turto.
Finansų ministras mano, kad reikėtų skatinti žmonių interesą kaupti senatvei. Kalbant apie biudžetą, mes visuomet tam tikrose programose turime sutaupymų. Kita vertus, būna programų, kuriose pritrūksta pinigų (pavyzdžiui, socialinė parama).