Žemės iškastas būstas: žemyna ir įdomūs faktai

Antarktidos gelmėse iškastas bene seniausias pasaulyje ledas, kurio amžius siekia 1,2 mln. metų. Dirbdama -35 °C temperatūroje, mokslininkų komanda ištraukė 2,8 km ilgio ledo cilindrą - ilgesnę nei aštuoni Eifelio bokštai, jei būtų sustatyti vienas nuo kito.

Europos mokslininkai dirbo keturias Antarktidos vasaras, lenktyniaudami su septyniomis valstybėmis, kad pirmieji pasiektų po užšalusiu žemynu esančią uolieną. Jų darbas gali padėti įminti vieną didžiausių mūsų planetos klimato istorijos paslapčių - kas nutiko prieš 900 000-1,2 mln. metų.

„Tai nuostabus pasiekimas, - sako tyrimą koordinavęs Venecijos Ca' Foscari universiteto profesorius Carlosas Barbante. - Mūsų rankose - milijono metų senumo ledo gabalas. Kartais matyti pelenų sluoksniai, atsiradę po ugnikalnių išsiveržimų.“

Gręžimo įrangą, laboratorijas ir stovyklą teko gabenti sniegomobiliais 40 km nuo artimiausios mokslinių tyrimų bazės. Ledo mėginiai yra labai svarbūs mokslininkams siekiant suprasti, kaip keičiasi mūsų klimatas. Duomenys iš kitų ledo mėginių, įskaitant vieną, vadinamą „Epica“, padėjo mokslininkams padaryti išvadą, kad dabartinį temperatūros kilimą, susijusį su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu, lemia žmonės, deginantys iškastinį kurą.

Tačiau mokslininkai nori grįžti dar toliau į praeitį. Ir dabar, įgyvendindami šį projektą „Toliau nei Epica: Seniausias ledas“ (angl. „Beyond Epica - Oldest Ice“), jie siekia atskleisti dar daugiau klimato paslapčių.

„Mūsų ateityje yra daug praeities. Žvelgiame į praeitį, kad geriau suprastume, kaip veikia klimatas ir kaip galime jį projektuoti į ateitį“, - sako profesorius C. Barbante.

Komandai pavyko išgręžti dar giliau, nei buvo tikėtasi pagal radaro duomenis, sako Britų antarktinės tarnybos ledo mėginių mokslininkas dr. Robertas Mulvaney. Mėginys buvo lėtai ištrauktas iš ledo dangos naudojant gręžimo mašiną, o mokslininkai kruopščiai nuvalė ledą šluostėmis.

Dabar jis supjaustytas į metro ilgio gabalus, kurie iš Antarktidos bus gabenami -50C temperatūrą palaikančiu laivu. Ekspertai nori suprasti, kas vyko prieš 900 000-1,2 mln. metų, vadinamuoju vidurio pleistoceno pereinamuoju laikotarpiu. Tuo metu ciklo tarp šaltųjų ledynmečių ir šiltųjų tarpledynmečių trukmė pasikeitė nuo 41 000 metų iki 100 000 metų. Mokslininkai nežino, ar yra ryšys tarp šio beveik išnykimo ir klimato, aiškina profesorius C. Barbante.

Šiame kontekste, dalinamės įdomiais faktais iš viso pasaulio:

• Vikingai niekada nedėvėjo šalmų su ragais. Su tokiais šalmais buvo neįmanoma kovoti, jie tiko tik žyniams.
• Ūžesys, kurį girdime sklindant iš kriauklės pridėję ją prie ausies, yra visai ne jūros ošimas, o mus supančio triukšmo aidas. Izoliuotame nuo triukšmo kambaryje iš kriauklės nesklis jokie garsai.
• Kazino - lošimo namuose - nebūna sieninių laikrodžių ir langų skaidriais stiklais.
• Jeigu ant pirmojo šachmatų lentos langelio padėsime 1 ryžio grūdelį, ant antrojo 2 grūdelius, ant trečiojo 4 grūdelius ir t. t., galiausiai bendras ryžių svoris ant šachmatų lentos bus daugiau nei 460 milijardų tonų. Tai tūkstantį kartų daugiau už metinį ryžių derlių visoje Žemėje.
• Deimantai susiformuoja didesniame nei 200 km Žemės plutos gylyje. Tik dėl ugnikalnių išsiveržimų deimantai pernešami į gylį, pasiekiamą žmonėms. Šių akmenų amžiaus vidurkis - apie pusantro milijardo metų.
• Pirmasis istoriją apie obuolį, nukritusį Niutonui (Isaac Newton) ant galvos, papasakojo Volteras (Voltaire) savo esė apie Niutoną. Pats Niutonas niekada šios istorijos nepasakojo.
• Romos imperatorius Vespasianas, kuris valdė nuo 69-ųjų iki 79-ųjų mūsų eros metų, siekdamas apsaugoti imperiją nuo nuosmukio, įvedė labai neįprastus mokesčius. Vienas iš tokių buvo mokestis už latrūnas - visuomeninius tualetus. Atsakydamas į senatorių kritiką, Vespasianas pasiūlė jiems pauostyti pinigus, gautus iš šio mokesčio. Iš to kilo žinoma frazė pecunia non olet - „pinigai nekvepia“.
• XX a. pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose Kukluksklano vadovai buvo pasivadinę Didžiaisiais Goblinais.
• Monako kariuomenės pajėgas sudaro 82 žmonės. Tai vienintelė valstybė pasaulyje, kurios reguliarioji kariuomenė mažesnė už karinį orkestrą, turintį 85 muzikantus. Tik vieną kartą Monako kariuomenė buvo sustiprinta dėl kilusio pavojaus. Tai nutiko 1962 m., kai Prancūzijos prezidentas generolas Šarlis de Golis (Charles de Gaulle) pagrasino nutraukti elektros energijos ir vandens tiekimą Monako kunigaikštystei, jei nebus įvestas pajamų mokestis. Laimei, karas neįvyko. Kunigaikštis Renė III (Rainier III) pasiekė susitarimą su Prancūzijos vyriausybe.
• Garsios anglų aktorės Helen Miren (Helen Mirren), žinomos dėl puikiai atliktų vaidmenų filmuose ,,Elžbieta I“ ir ,,Elžbieta II“, taip pat Britų imperijos ordino damos-komandorės, „Oskaro“ ir „Auksinio gaublio“ laureatės, mergautinė pavardė - Jelena Vasiljevna Mironova.
• Viena iš sunkiausiai pagydomų fobijų - fobofobija, arba baimės baimė.
• Kalifornijos miestelis, kuriame įkurtas dykumos mokslų tyrimų centras, vadinasi Zzyzx.
• Upiniai delfinai gyvena Brazilijoje, Kinijoje ir Indijoje, tačiau tik gyvenantys Amazonėje - rožinės spalvos.
• Bebrus ir kapibaras (patys didžiausi graužikai planetoje) Katalikų bažnyčia pripažino žuvimis, todėl katalikai gali valgyti šių gyvūnų mėsą penktadieniais ir per Didįjį pasninką.
• 1933 m. įmonė, gaminanti audimo stakles ,,Toyoda Automatic LoomWorks“, sukūrė naują padalinį, kurio specializacija buvo - automobilių gamyba. Šiandien tai didžiausia automobilių gamybos įmonė pasaulyje. ,,Toyota“ logotipas iki šiol reiškia siūlus, pervertus per adatos skylutę.
• Jungtinėse Amerikos Valstijose dėl vyraujančios precedentinės teisės yra daug keistų ir sunkiai paaiškinamų įstatymų, tačiau vienas iš jų vertas ypatingo dėmesio: Kalifornijoje Čiko mieste kiekvienam, kuris susprogdins branduolinį įtaisą miesto ribose, gresia 500 dolerių bauda.
• 1983 m. garsi anglų rašytoja Barbara Kartland (Barbara Cartland) per vienus metus parašė 23 romanus. Šis pasiekimas buvo įrašytas į Gineso rekordų knygą. Iš viso per savo gyvenimą ši autorė parašė daugiau nei 600 knygų.
• Ozonas, apsaugantis Žemę nuo kenksmingų saulės spindulių, yra mirtinai nuodingas. Žmogui ozonas yra pavojingesnis už smalkes. Laimei, skirtingai nei bekvapį anglies monoksidą, ozoną lengva atpažinti - jis kvepia pelargonijomis.
• Senais laikais gruodžio 4-oji buvo vadinama Arklių diena. Kai ūkininkai pabaigdavo laukų darbus ir arklius uždarydavo žiemai į tvartus, pamalonindavo avižomis, į kurias nulašindavo juodo gaidžio kraujo - kad sveiki arkleliai per žiemą išbūtų. Kai lauko darbų nebelieka ir keltis anksti nereikia, kam tasai gaidys…
• Transportuoti iš Naujosios Zelandijos į Europą vieną kivio vaisių sunaudojama daugiau aviacinio kuro, nei sveria pats vaisius.
• Dmitrijus Mendelejevas teigė, kad jis periodinę cheminių elementų lentelę išvydo sapne. Tačiau šiam milžiniškam moksliniam darbui iš tikrųjų jis skyrė 25 metus.
• Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad valgymas vėlai vakare sukelia didesnes riebalų sankaupas, lyginant su valgymu dienos metu.
• Išskyrus Mėnulį, dar 6 asteroidai lydi Žemę, judėdami jos orbitoje aplink Saulę. Vienas iš jų - 5 km skersmens asteroidas Cruithne, esantis už 15 mln. kilometrų nuo Žemės. Taigi, su tam tikromis išlygomis galime sakyti, kad Žemė turi ne vieną, o 6 mėnulius.
• Atomai yra tuštesni nei Saulės sistema. Tarkim, vandenilio atomas - branduolys - lazdynų riešuto dydžio, tad smeigtuko galvutės dydžio elektronas būtų nutolęs nuo branduolio didesniu nei 1 kilometro atstumu. Bet kuri materija turi ne daugiau kaip 0,001 % atominės medžiagos, likusi dalis - tuštuma.
• Be Raudonosios knygos, į kurią nuo 1958 m. mokslininkai įtraukia nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis, yra dar ir Juodoji knyga. Joje įtraukti gyvūnai ir augalai, kurie išnyko nuo Žemės paviršiaus dėl žalingos žmogaus veiklos.
• Pirmasis garo variklis buvo sukurtas ne XVII a. pabaigoje, kaip visi paprastai galvoja, o I a. pr. Kr. senovės graikų išradėjo Herono iš Aleksandrijos.
• Buliai praktiškai neskiria spalvų. Todėl jie reaguoja į raudoną spalvą lygiai taip pat kaip ir į žalią ar mėlyną spalvas, tai yra nereaguoja niekaip. Bulių erzina ne raudona matadoro skraistė - muleta, o tai, kad kažin kas skaudžiai jį sužeidžia, be to, mosuoja kažkuo priešais nosį.
• Bangladešas - šalis, kurios plotas beveik lygus Murmansko sričiai. Vis dėlto šioje šalyje gyvena 20 mln. žmonių daugiau nei visoje Rusijoje.
• Pražilti per kelias valandas yra neįmanoma net ir patyrus didžiausią sukrėtimą. Tai nieko daugiau kaip poetinis hiperbolizavimas.
• Mėnulio gravitacinis laukas sukelia ne tik potvynius ir atoslūgius, bet ir Žemės plutos svyravimus, apie kuriuos informuoja seisminiai įrenginiai.
• Stalo teniso federacijos sprendimu 2003 m. kamuoliuko skersmuo buvo padidintas 2 mm. Dėl to kamuoliuko greitis sulėtėjo iki 15 %. Taip buvo padaryta tam, kad taptų lengviau stebėti žaidimą per televizorių.
• Tik 1992 m. Vatikanas oficialiai pripažino, kad Žemė sukasi aplink Saulę.
• Kasmet daugiau nei 35 000 amerikiečių apsidraudžia nuo galimų NSO pagrobimų.
• Upės žiotys buvo pradėtos vadinti deltomis po to, kai senovės mokslininkai pastebėjo panašumą tarp Nilo deltos formos ir graikų abėcėlės raidės Δ. Pati didžiausia delta yra ne Amazonės, o Gangos upės. Jos plotas - 105 640 km². Prie Gangos upės deltos gyvena daugiau nei 145 mln. žmonių.
• Panašu, kad pats masiškiausias savižudybės aktas istorijoje dėl neaiškių priežasčių yra mažiausiai žinomas pasaulyje. 1336 m., kai Lietuvos Pilėnų pilį apsupo Teutonų ordino kariai, pilies gynėjai, vadovaujami kunigaikščio Margirio, nusprendė masiškai nusižudyti, kad nepatektų į nelaisvę ir nebūtų priversti priimti krikščionių tikėjimo. Teutonų metraštininkai tvirtina, kad, įsiveržus į pilį, buvo rasta apie 4000 pilies gynėjų kūnų, įskaitant moteris ir vaikus. Tačiau tikroji Pilėnų vieta vis dar nenustatyta.
• Airių misionierių pastangomis, šventasis Patrikas dabar yra ne tik Airijos, bet ir Nigerijos globėjas.
• Pagal Prancūzijos įstatymus draudžiama kiaules vadinti Napoleono vardu. Kitiems gyvūnams šis draudimas netaikomas.
• Venecija dažnai vadinama Europos tiltų sostine. Tačiau Venecijoje yra tik 398 tiltai, nors Amsterdame jų - 1280, o Hamburge - daugiau nei 2400 tiltų.
• Didysis Gizos sfinksas nosies neteko ne dėl erozijos. 1378 m. sufistų šeichas fanatikas Muhamedas Saim Al-Dahas (Muhammad Saim Al-Dahr) įsakė nudaužti sfinkso nosį, kad įvykdytų Mahometo priesaką, draudžiantį vaizduoti žmogaus veidą. Panašus vandalizmo aktas buvo atliktas 2001 m. Afganistano talibai Bamijano provincijoje sunkiąja artilerija sunaikino dvi unikalias II amžiaus Budos statulas, kurių aukštis siekė 55 ir 37 metrus.
• Kleopatra nebuvo egiptietė. Ji buvo paskutinė Ptolemėjų dinastijos palikuonė, kilusi iš Makedonijos.
• Jungtinės Karalystės karalius Jurgis I (Georg I), valdęs nuo 1714 iki 1727 m., visiškai nekalbėjo angliškai. Jo gimtoji kalba buvo vokiečių (jis buvo kilęs iš Hanoverio), o su aplinkiniais bendravo prancūzų kalba. Jurgiui I buvo suteikta teisė į Jungtinės Karalystės karūną dėl paveldėjimo teisės akto, pagal kurį Anglijos sostas negalėjo būti užimtas katalikų. Karaliaus Jurgio I garbei buvo suteiktas pavadinimas Džordžijos valstijai.
• Žemėje išliko tik 6 dvikvėpių žuvų (Protopteridae) rūšys, iš kurių 4 yra aptinkamos Afrikoje. Kai vanduo upėse ir ežeruose išdžiūsta, afrikines dvikvėpes gelbsti jų turimi plaučiai. Šie padarai išsikasa minkštą purvo guolį ir miega jame iki kito lietingo sezono, kartais ilgiau nei metus. Tuo metu jos kvėpuoja oru, kuris patenka per guolio viršų. Tada vietiniai žvejai vietoj meškerių ir tinklų į žvejybą nešasi kaplius ir kastuvus.
• Graikų šokis sirtakis iš tiesų nėra šios šalies liaudies šokis - jis buvo sukurtas 1964 m. Holivudo filmui „Graikas Zorba“. Šokio pavadinimas taip pat buvo sugalvotas - jį pasiūlė pagrindinį filmo vaidmenį atliekantis amerikiečių aktorius Entonis Kvinas (Anthony Quinn), o šokio muziką sukūrė graikų kompozitorius Mikis Teodorakis (Mikis Theodorakis). Po filmo pasirodymo sirtakis tapo populiariausiu graikų šokiu ir vienu iš Graikijos simbolių.
• Stručiai niekada neslepia galvos smėlyje. Pavojaus atveju paprasčiausiai pradeda bėgti, išvystydami net 70 km/val. greitį.
• Pagal turimas aukso atsargas Lietuva užima 82 vietą pasaulyje. Lietuvos turimas aukso kiekis siekia 5,8 t. Latvija turi 7,7 t, o Estija net nepateko į šimtuką pagal turimas aukso atsargas. Pirma vieta pasaulyje priklauso JAV, kurių aukso fondas siekia 8100 t.
• Pagrindinis Merės Šeli (Mary Shelley) romano „Frankenšteinas“ herojus - daktaras Frankenšteinas, kuris buvo ne monstras, o jo kūrėjas. Pats monstras vardo neturėjo.
• Andora - vienintelė šalis pasaulyje, kurioje pašto pristatymas yra nemokamas. Iki 1927 m. Andoroje nebuvo pašto skyrių, todėl tam, kad būtų galima išsiųsti ar gauti laišką, reikėjo vykti į artimiausią pašto skyrių, esantį svetur - Ispanijoje ar Prancūzijoje.
• Smūgis rimbo galu išvysto greitį, kuris viršija net garso pagreitį. Pliaukštelėjimas rimbu įveikia garso barjerą.
• Jakutija - tik vienas iš 83 Rusijos Federacijos subjektų. Jakutijoje gyvena beveik 1 milijonas žmonių. Tai yra 1200 kartų mažiau nei Indijoje, nors šių teritorijų plotai beveik identiški.
• Žemaičiai aukodavo gaidžius vyšnių sode dievui Kirniui. Rudenį, nuėmus derlių, per sambarių šventę, juodo gaidžio auka būdavo pagerbiama Žemyna, o vėlyvą rudenį iškūlus javus - kluono ir jaujos dievas Gabijaujis.
• Kenijos klajokliškos masajų tautos tikėjimas teigia, kad jų lietaus dievas Ngai visus galvijus padovanojęs masajams. Todėl visi kiti laikantieji galvijus juos esą pavogę iš masajų.
• Drambliai iš tikrųjų bijo pelių, tačiau ne labiau nei bet kurių kitų smulkių gyvūnų, besipainiojančių jiems po kojomis.
• Kinų kalboje juaniai reiškia bet kokios valiutos bazinį vienetą. Pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų doleris - mei juanis.
• Šokoladas ne tik nekenkia dantims, bet ir lėtina ėduonies vystymąsi. Tiesa, mes kalbame ne apie pienišką, o apie juodąjį šokoladą.
• Tai, kad plaukai ir nagai auga po mirties - legenda. Iš karto po mirties visų organizmo ląstelių dalijimasis nutrūksta.
• Deimantai dega. Sudeginti deimantą lengviau nei jo auksinį ar platininį aptaisą. Aukštesnėje nei 900 °C temperatūroje deimantai sudega nepalikdami nė pėdsako.
• Kompaso rodyklė nurodo ne Šiaurės polių, bet Žemės magnetinį polių. Jie yra vienas nuo kito nutolę 530 kilometrų atstumu. Kuo labiau keliautojas juda į šiaurę, tuo didesnis tampa nuokrypis. Nuo magnetinio ir Šiaurės polių linijos, esančios tarp jų, kompaso rodyklė tiksliai parodo Pietų polių.
• Šviesos greitis nėra pastovus ir priklauso nuo aplinkos, kurioje jis sklinda. Vakuume šviesos greitis lygus 300 tūkstančių km/sek., deimantuose - apie 124 tūkstančius km/sek., o atšaldytame iki - 269 °C temperatūros natryje - mažesnis nei 60 km/val. greitis.
• Šveicarijos ekonomistai įrodė, kad rūkantys žmonės nedidina išlaidų sveikatos apsaugos srityje. Didelės valstybės sąnaudos rūkančių asmenų sveikatos priežiūrai kompensuojamos sumažinant pensijų fondo išlaidas. Rūkantieji tiesiog greičiau miršta.
• Ledo šaltis yra skirtingas. Ledo temperatūra Antarkties ledynuose siekia -60 °C. Daug šiltesnis yra Grenlandijos ledynų ledas, kurio temperatūra siekia -28 °C. Ir visai „šiltas“ ledas, kurio temperatūra maždaug 0 °C, yra Alpių kalnų viršūnėse.
• Pati tankiausia medžiaga Žemėje - osmis, antroje vietoje - iridis.
• Vidutiniško dydžio - apie 3 mm - blusa gali nušokti į tolį 32 cm. Jei žmogus būtų toks šoklus kaip blusa, jis galėtų peršokti 2 futbolo aikštes.
• Italijos kardinolas, vyriausiasis Vatikano bibliotekos sergėtojas Džuzepė Mecofantis (Giuseppe Mezzofanti), laisvai kalbėjo 39 kalbomis ir dar beveik tiek pat kalbų sugebėjo suprasti, nors niekada nebuvo išvykęs iš Italijos. Rusijoje 1835 m. Ivanas Turgenevas išleido jo eilėraščius, rašytus rusų kalba. Teigiama, kad vieną kartą kardinolas išmoko naują kalbą per naktį tam, kad ryte galėtų suprasti svetimšalių nusikaltėlių, nuteistų mirties bausme, išpažintis.
• Vandens kiekis, užkonservuotas pasaulio ledynuose, 7 kartus didesnis už visą gėlo vandens telkinių ir upių tūrį. Jei visi ledynai ištirptų, jūros lygis turėtų pakilti 60 metrų.
• Tonizuojantis ženšenio poveikis yra visiems gerai žinomas, vis dėlto medicininiu požiūriu ženšenis nėra naudingesnis už petražoles ar salierus.
• Vanduo gesina ugnį formuodamas vandens garus. Garai apgaubia liepsnos šaltinį ir apsaugo nuo deguonies patekimo. Pašildytas vanduo garais virsta greičiau, todėl geriausias būdas užgesinti ugnį - naudoti verdantį vandenį.
• 1960 m. Australijoje buvo baigta Didžiosios Australijos sienos statyba. Sienos aukštis 2 m, ilgis - 5320 km, ji driekiasi per visą žemyną. Iš 400 nuodingųjų gyvačių rūšių, žinomų mokslininkams, tik 9 rūšys aptinkamos Europoje. Airijoje visai nėra nuodingųjų gyvačių - manoma, kad jas visas išvijo šv. Patrikas.
• Šiaurės ašigalyje yra šilčiau nei Pietų ašigalyje. Šiaurės ašigalis yra jūros lygyje, o Pietų - 2,8 km aukščiau jūros lygio. Be to, Šiaurės ašigalis yra apšviestas saulės beveik savaite ilgiau nei Pietų ašigalis.
• Pomidorai, baklažanai ir saldžiosios paprikos į Europą buvo atvežti tik XVI a. viduryje. Pabandykite įsivaizduoti Kaukazo ir Viduržemio jūros regiono virtuves be šių daržovių!
• Lietuvoje 2010 m. gegužę Klaipėdos miesto teismas pripažino svastiką esant Lietuvos isto...

Lietuvos aukso atsargos

Antarktida iš palydovo

tags: #zemeje #iskastas #bustas #zemyna