Patalpų oro drėgmė yra vienas svarbiausių faktorių, turinčių įtakos tiek žmonių sveikatai, tiek gyvenamųjų ir darbo patalpų būklei. Per didelė ar per maža drėgmė gali sukelti nemalonių pasekmių, įskaitant kvėpavimo sutrikimus, alergijas, pelėsių augimą ar net baldų ir sienų pažeidimus. Todėl svarbu užtikrinti optimalią drėgmę, kuri yra ne tik patogi gyventojams, bet ir naudinga patalpų struktūrai.
Kas yra optimali patalpų drėgmė?
Optimali patalpų drėgmė paprastai turėtų būti nuo 40% iki 60%. Šis drėgmės lygis yra laikomas komfortišku tiek žmonėms, tiek įvairiems namų apyvokos daiktams, ir taip pat padeda išvengti pernelyg didelio pelėsių augimo ar kitų drėgmės sukeltų problemų.
- 40-50% drėgmė - tai rekomenduojama drėgmės riba žiemą, kai lauke šalta ir šiltas oras patalpose dažnai sukelia drėgmės sumažėjimą. Mažesnė nei 40% drėgmė gali sukelti sausą orą, kuris gali sukelti odos sausumą, kvėpavimo takų dirginimą, o taip pat padidinti elektros srovės susidarymą.
- 50-60% drėgmė - tai patogus drėgmės lygis, kurio rekomenduojama laikytis vasarą. Tai padeda išvengti per didelio sausumo ir prisideda prie komforto palaikymo. Šis lygis taip pat padeda apsaugoti nuo pernelyg didelio pelėsių augimo, nes pelėsiai dažniausiai atsiranda, kai drėgmė viršija 60%.
Kodėl svarbu palaikyti optimalią drėgmę?
Palaikant optimalią drėgmę patalpose, galime išvengti daugelio neigiamų padarinių:
- Sveikata: Pernelyg sausas oras gali sukelti kvėpavimo takų dirginimą, sausą odą, uždegimus ir kitus sveikatos sutrikimus. Per didelė drėgmė, priešingai, gali skatinti pelėsių ir dulkių erkėms augimą, kas gali sukelti alergijas, astmą ir kitas kvėpavimo problemas.
- Namų apyvokos daiktai: Pernelyg aukšta drėgmė gali sugadinti baldus, tapetus, kilimus, knygas ir kitus daiktus, ypač medinius, nes drėgmė gali sukelti puvimo procesus ir deformacijas. Sumažėjęs drėgnumas gali sausinti medieną, kas gali sukelti įtrūkimus ar skilinėjimą.
- Energijos sąnaudos: Kuo optimalesnė drėgmė, tuo lengviau reguliuoti kambarių temperatūrą. Sausas oras gali jaustis šaltesnis, o per didelė drėgmė - karštesnis, todėl optimali drėgmė padeda sutaupyti energijos sąnaudas.
Kaip palaikyti optimalią patalpų drėgmę?
Yra keletas būdų, kaip palaikyti optimalią drėgmę patalpose:
- Naudokite drėkintuvus ir oro sausintuvus:
- Drėkintuvai - tai prietaisai, kurie padeda padidinti oro drėgmę, ypač šaltuoju metų laiku, kai patalpose oras tampa sausas dėl šildymo. Šie prietaisai padeda išlaikyti drėgmę nuo 40% iki 50%.
- Oro sausintuvai - ypač naudingi, kai patalpose susidaro per daug drėgmės, pavyzdžiui, voniose, rūsiuose ar virtuvėse, kur pelėsiai gali atsirasti dėl aukšto drėgmės lygio.
- Tinkamas vėdinimas: Tinkamai vėdindami patalpas galite užtikrinti gerą oro cirkuliaciją ir kontroliuoti drėgmės lygį. Rekomenduojama reguliariai vėdinti patalpas (ypač vonias ir virtuvę), kad sumažintumėte drėgmės perteklių. Idealiai tinka trumpas, bet intensyvus vėdinimas, pvz., 10-15 minučių kelis kartus per dieną.
- Stebėkite drėgmės lygį: Drėgmės matuokliai, dar vadinami higrometrais, yra nedideli prietaisai, kuriuos galite įsigyti ir naudoti namuose, kad reguliariai tikrintumėte drėgmės lygį. Tai padės greitai pastebėti, jei reikia padidinti arba sumažinti oro drėgnumą.
- Auginkite kambarinės gėlės: Kai kurios kambarinių augalų rūšys, pavyzdžiui, paparčiai, dracenos ar alavijai, padeda reguliuoti oro drėgmę, nes per savo lapus išgarina drėgmę į aplinką.
- Naudokite drėgmei atsparias medžiagas: Jei norite apsaugoti savo namus nuo pernelyg didelės drėgmės, rinkitės drėgmei atsparias medžiagas, tokias kaip keraminiai plytelės, plastikiniai baldai ir tapetai, atsparūs drėgmei. Tai padės išvengti pelėsių ir kitų drėgmės sukeliamų problemų.
- Venkite ilgalaikio skalbinių džiovinimo patalpose: Skalbinių džiovinimas patalpose gali labai padidinti oro drėgmę, todėl geriau naudoti džiovinimo mašinas arba džiovinti drabužius lauke, jei įmanoma. Jei tai neįmanoma, naudokite oro sausintuvą arba vėdinimą, kad sumažintumėte perteklinę drėgmę.
Ką daryti, jei drėgmė patalpose per aukšta?
Jei drėgmės lygis viršija 60%, gali atsirasti pelėsiai, drėgnos dėmės ant sienų, nemalonūs kvapai ir netgi pažeisti jūsų baldai. Normali drėgmė namuose yra 40-60% rėžiuose. Šildymo sezono metu kambario drėgmė dažnu atveju nukrenta net iki 30% ar net dar žemiau ir tai sukelia diskomfortą, sveikatos problemas.
- Jeigu pas Jus per žemas drėgmės lygis Jums pagelbės oro drėkintuvai jie skirti pakelti namuose drėgmės lygį. Geriausi yra šaltų garų oro drėkintuvai. Jie nepaliks baltų nuosėdų ant grindų ar baldų. Kuo patalpa didesnė tuo geriau rinktis galingesnį oro drėkintuvą taip jis greičiau pridrėkins kambarį iki norimo lygio.
- Jeigu pas Jus per didelis drėgmės lygis Jums pagelbės tada buitiniai drėgmės surinkėjai jie skirti sumažinti kambario drėgmės lygį. Jei susiduriate dažnai su per didelę patalpos drėgme ir kambarys yra >25kv rekomenduojame imti galingesnį drėgmės surinkėją, kurio našumas nuo 15-20l/ 24h.
Kaip laikinas sprendimas, kol nėra padarytos nuolatinės ventiliacijos ar rekuperacijos, arba dėl techninių galimybių, greitai to negalima įrengti, galima naudotis drėgmės surinktuvus.
Svarbu! Su drėgmės surinktuvais nereikia persistengti, ypač, jei patalpos jau gyvenamos, Santykinė drėgmė neturėtų viršyti 60 proc. Jei drėgmė bus didesnė, gyvenant gal ir nebus per daug diskomforto, jei ji neviršys 70 proc. ar daugiau, bet patalpai bus iššūkis, nes yra didelė tikimybė, kad patalpa prisigers drėgmės ir gali išprovokuoti pelėsį ar grybelį. Jei drėgmė bus mažesnė, patalpoje, jei joje gyvenama, nuolat džiūs gleivinė ir gali net erzinti gerklę.
Rekuperatorius - efektyvus sprendimas
Žmonės kalba, kad geriausias sprendimas rekuperatorius, kuris nuolat atnaujina orą namuose: iš patalpų pašalina nešvarų, o iš lauko tiekia gryną orą. Ore, kuriuo kvėpuojame, be būtino deguonies yra ne tik kitų nematomų dujų (anglies dvideginio, azoto ir t. t.) bet ir cheminių junginių (anglies monoksido, karbamidų, formaldehidų), smulkių kietųjų dalelių (dulkių, žiedadulkių, pelenų, druskų, dūmų, kancerogeninių medžiagų ir pan.), mikroorganizmų (pelėsių, bakterijų ir virusų), drėgmės, kuriuos taip pat pašalina rekuperatoriaus filtrai.
Filtrai pašalina ir dulkių erkutes, kietasias daleles, bei iš lauko patenkančius dūmus ar kt. Patalpų vedinimas taip pat padeda išlaikyti švarų ir šviežią ora viduje, bet yra niuansų: jei norite, kad patalpoje nuolat būtų gaivu, reikia vos ne nuolat laikyti pravirus langus ar duris. Žiemą tai ar šaltuoju metu tai atrodytų keistokai, nes būtų prarandama daugybė šilumos.
Automatika reikalinga tam, kad rekuperatorių galėtumėte programuoti ir užtikrinti, kad atitinkamu sezonu jis veiks tinkamiausiu ir ekonomiškiausiu režimu. Oras iš lauko į patalpą patenka per vidinius ir išorinius filtrus, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą - jie sulaiko teršalus, dulkes, žiedadulkes, suodžius, perteklinę drėgmę, o kai kurių įmonių jau siūlomi angliniai filtrai - dar ir kvapus.
Filtrai skirstomi pagal klases, apibrėžiančias filtravimo efektyvumą ir turi būti sertifikuoti pagal Europinę EN 779:2012 arba pasaulinę ISO 16890 sistemą. Kuo aukštesnė filtro klasė - tuo jis tankesnis, todėl jį reikia dažniau keisti.
Kiek kainuoja įrengti rekuperatorių, pasakyti sunku, nes yra daug sudedamųjų. Labiau rekomenduoti rinktis patikimą rangovą, kurį galima patikrinti pagal atsiliepimus.
Alternatyvūs drėgmės sugėrimo būdai
Jei neturite galimybės naudoti specialių prietaisų, galite išbandyti šiuos būdus:
- Akmens druska
- Valgomoji soda
- Kačių kraikas
- Drėgmės surinkimo granulės
- Mažiau augalų kambaryje
Per sausas oras: požymiai ir pasekmės
Jeigu patalpoje yra per sausa, ženklai yra mažiau akivaizdūs, tačiau sauso oro pasekmes pajuntame mes patys: išsausėja oda, jautresni tampa kvėpavimo takai. Lietuvos nacionalinis visuomenės ir sveikatos centras rekomenduoja namuose visus metus palaikyti 35-60% drėgmę.
Sauso oro pasekmės:
- Išsausėja viršutinių kvėpavimo takų gleivinė.
- Padažnėja susirgimai.
- Ašaroja, peršti akis.
- Išsausėja oda, plaukai, nagai.
- Padidėja statinis elektros krūvis.
- Skilinėja mediena.
Kaip padidinti drėgmę patalpose?
Jei patalpose per sausa, galite naudoti šiuos būdus:
- Drėkintuvai.
- Reguliarus vėdinimas.
- Drėgni rankšluosčiai, skalbiniai, sudrėkintos užuolaidos.
- Indai su vandeniu.
- Augalai.
Optimali kambario temperatūra
Ideali patalpų kambario temperatūra - dažnas diskusijų klausimas ir ginčų objektas. Pavyzdžiui, vieni žmonės sakys, kad komfortiškai jaučiasi, kai patalpoje 18-19 °C, kiti prieštaraus sakydami, kad jiems tobula temperatūra - 24-25 °C.
Taigi, kokia normali kambario temperatūra? „Energy Saving Trust“ - Jungtinės Karalystės organizacija, skatinanti tvariai ir taupiai vartoti energiją - žiemą namus šildyti rekomenduoja iki 18-21 °C. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad sveikiems ir tinkamai apsirengusiems žmonėms ideali temperatūra yra 18 °C. Išvedus vidurkį, vidutinė temperatūra kambaryje turėtų būti apie 20 °C.
Rekomenduojama temperatūra skirtingose patalpose:
- Svetainė ir darbo kambarys: 20-22 °C
- Virtuvė:
- Vonios kambarys: 22 °C ir daugiau
- Miegamasis: 17-19 °C
- Kitos namų erdvės: 15-18 °C
Būtina domėtis ne tik tuo, kokia normali kambario temperatūra: negalime ignoruoti ir kito rodiklio - drėgmės lygio. Dėl per sauso oro gali išsausėti ir sudirgti nosies bei gerklės gleivinė, didėja rizika pasireikšti peršalimo ligų simptomams. Tikriausiai nė nereikia minėti, kad šie patogenai sukelia alergijas ir stipriai kenkia sveikatai. Tiesa, šildymo problema opi ne tik namuose, bet ir gamyklose, sandėliuose ir kitose komercinės paskirties patalpose.