Žalios Sienos Po Renovacijos: Priežastys, Sprendimai Ir Priežiūra

Dėl renovacijos daugiabučių pilkas sovietinis apdaras įgauna vis daugiau spalvų ir įvairovės. Nors renovacija turi daug privalumų, deja, ir trūkumų nepavyksta išvengti. Bėda, kad išryškėja jie tuomet, kai namo renovacija eina į pabaigą ir sprendimų pakeisti jau negali.

Ne kartą gyventojai skundėsi, kad nepatinka renovuotų namų spalvų deriniai - gyventojai konkrečiai akcentavo mėlynus penkiaaukščių balkonus. Sulaukėme skundų, kad į plytelėmis renovuotus namus dėl išstorėjusių sienų sunkiai patenka šviesa. O praėjusią savaitę gyventojas kreipėsi dėl Trakų g.

Problema: Žaliuojančios Sienos

Trakų g. 2 namas buvo vienas iš penkių daugiabučių savivaldybėje, kuris pateko į pirmųjų renovuojamų namų sąrašą. Gyventojai prieš penkerius metus pasirinko vadinamąjį 2 renovacijos variantą, kuriame numatytas tinkuotas fasadas. Deja, šiandien virtuvėje gurkšnodami kavą ir matydami savo namo sieną gyventojai akivaizdžiai mato, kokie šių sienų trūkumai. Trakų g. 2 name per visą namo aukštį nutįsusios žalios samanos gadina pastato vaizdą.

Kas Lemiam Samanų Susidarymą?

Minėto pastato nuotrauką nusiuntėme UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ generaliniam direktoriui Ričardui Leckui. Pasiteiravome, kas lemia samanų susidarymą ir kaip planuojama šią problemą spręsti. R. Leckas paaiškino:

„Imant konkrečiai pateiktą nuotrauką, tai atnaujinant (modernizuojant) daugiabutį namą Trakų g. 2, Elektrėnuose, dalis šiltinamosios medžiagos užleista ant gretimo namo Draugystės g. 25 fasado dėl šalčio tilto panaikinimo tarp namų. Kadangi šalia esantis daugiabutis Draugystės g. 25 reljefiškai yra aukščiau, todėl ant užleisto šiltinamosios medžiagos įrengto išorinio nuvedimo skardinimo krituliai patenka ir ant fasado. Ši problema bus sprendžiama artimiausiu metu atnaujinant (modernizuojant) Draugystės g. 25 namą.

Gyventojai, namo atnaujinimo metu pasirinkę tinkuojamą fasadą, turi suprasti, kad jis reikalauja atitinkamos priežiūros. Nors atnaujinimo metu naudojamos medžiagos su silikonais, priešgrybelinės, per tam tikrą laiką nuo augmenijos, mažai patenkančios šviesos iš šiaurinės pusės, drėgmės, fasadas pradeda žaliuoti. Šią problemą galima spręsti atliekant fasado plovimo darbus. Darbai galėtų būti atliekami panaudojant namo privalomai kaupiamąsias lėšas. Ši paslauga gyventojams siūloma susirinkimo metu, balsavimuose.“

Direktorius įvardino, kad Trakų g. 2 namo žaliavimą sukelia kritulių nutekėjimas nuo šalia stovinčio namo, tačiau su sienų žaliavimo problema susiduria ir kiti renovuoti namai. Vienas jų - Trakų g.

Gyventojams jų namo estetinis vaizdas nepatinka, todėl dar prieš metus buvo kreiptasi į EKŪ dėl namo valymo, tačiau kol kas jokie darbai nebuvo vykdyti. Name gyvenanti Emilija sakė, kad susirinkime dėl renovacijos gyventojai nebuvo informuoti, kad klimato sąlygos gali taip paveikti fasado sienas. „Tas kampas tikrai baisus. Nežinojome, kad taip gali būti. Jei būtume žinoję, gal būtume rinkęsi plyteles.

Kita namo gyventoja Rita kalbėjo, kad jų namas mieste pats pirmas pradėtas renovuoti. Gyventojai tada net nepagalvojo, kad siena gali pažaliuoti, ir net minties nebuvo apie tai paklausti. Gyventojos nuomone, name nėra geros oro ventiliacijos, o tai sudaro geras sąlygas samanoms augti.

Elektrėniškė mano, kad yra normalu, jog su laiku namas gali pareikalauti eksploatacinių išlaidų. Gyventoja tikina, kad pernai kreipėsi į EKŪ dėl sienos plovimo, bet lig šiol jokie darbai nebuvo atlikti, todėl vėl planuoja skambinti į EKŪ. O viršutiniame aukšte gyvenanti Ingrida pasakojo, kad jau dvejus metus negali išsiplauti langų, nes lango tiesiog negali atidaryti. Moteris sako, kad pirmais metais po renovacijos viskas buvo gerai, bet ant sienos pradėjus formuotis samanoms, pastebėjo, kad samanų pilna ir ant palangės lauke, o kambaryje ant palangės nuolat kaupiasi drėgmė. Ingrida mano, kad nuo didelės drėgmės siena išbrinko, todėl trukdo langą praverti.

Specialistų Nuomonė

Pasak Polistireninio putplasčio asociacijos garbės prezidento Česlovo Ignatavičiaus, sienos žaliuoja dėl mikroorganizmų, kurie minta ant fasadų prikibusiais nešvarumais. Tie nešvarumai daugiausia atsiranda dėl šalia augančių medžių.

Individualių Namų Renovacija

Nors senesnės statybos ar renovuojamiems namams reikalavimai nėra tokie griežti, didėjančios šildymo kainos ir žmonių supratimas apie gyvenimo kokybę verčia galvoti apie renovaciją. Tad individualius namus, statytus sovietmečio saulėlydžiu ar pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu, šiandien neišvengiamai būtina renovuoti.

Renovuoti Ar Griauti?

Tikrai ne kiekvieną senesnį namą verta renovuoti - vienbalsiai tvirtina specialistai. Kai kuriuos senesnius namus paprasčiau, o ir pigiau nugriovus statyti iš naujo. Problema ne tik ta, kad sovietmečiu pastatų sienos apskritai nebuvo šiltinamos - sienas ir stogą būtų galima apšiltinti, o langus ir duris pakeisti sandaresniais. Tačiau pertvarkyti vidaus planą ir tūrius pagal šiuolaikinius standartus dažnai neįmanoma arba labai brangu.

Neretai senesnės statybos namai pastatyti savamokslių arba iš nekokybiškų medžiagų, kiti 200-300 kv. m ploto namai šiandien tiesiog per dideli. Išlaikyti ir prižiūrėti tokį rūmą neracionalu - gal geriau turėti savo sklype optimalaus dydžio namą ir didesnį plotą žaliosios vejos. Tačiau yra individualių namų, kurie, nors ir statyti prieš dešimtmečius, gali būti sėkmingai renovuojami.

Energetinio Efektyvumo Klasės

Pagal energijos sąnaudas pastatai klasifikuojami į devynias energinio efektyvumo klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Tiesa, A ir aukštesnes klases atitinkančių būstų Lietuvoje kol kas tėra vienetai - tai vadinamieji pasyvūs namai (A++ klasė nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą). Privatūs namai atitinka labai įvairias energinio naudingumo klases.

Kaip Pradėti Renovaciją?

Kalbant apie privačių namų renovaciją pirmiausia reikia pabrėžti tai, kad kiekvienas atvejis individualus, todėl universalios metodikos, kaip atnaujinti seną pastatą, nėra. Kartais, jeigu nėra akivaizdu, per kurias namo vietas išeina daugiausia šilumos, verta užsisakyti termovizinius tyrimus. Termovizinėje nuotraukoje ryškiomis spalvomis aiškiai išskiriamos sandarios ir nesandarios namo vietos. Nustačius nesandarias vietas galima galvoti, kaip pašalinti trūkumus. Čia vargiai apsieisime be specialistų konsultacijos.

Statybų ekspertai tradiciškai pataria renovaciją pradėti nuo stogo ir fasado šiltinimo, langų ir durų pakeitimo šiltesniais. Renovuojant pastatą labai svarbu išvengti drėgmės susidarymo sienose dėl vadinamojo rasos taško efekto. Dažniausiai privatūs namai šiltinami polistireniniu putplasčiu arba mineraline vata, tačiau kartais pasirenkamos ir netradicinės medžiagos.

Statybų specialistai pataria renovacijos darbus atlikti etapais. Pirmais metais galima apšiltinti stogą, antrais - pakeisti langus ir duris šiltesniais, trečiais - apšiltinti fasadą. Vidutiniškai fasadas apšiltinamas per 1-2 mėn., stogui pakeisti prireiks panašiai tiek pat laiko. Atlikus renovaciją, šildymui galima sutaupyti 30 proc. ir daugiau.

Medžiagų Pasirinkimas

Pasak UAB „Rockwool“ techninio vadovo Andriaus Buskos, renovuojant privačius (individualius) namus jų savininkai sprendimus priima kur kas atsakingiau nei daugiabučių namų savininkai. Taip yra, nes atsižvelgiama į daug įvairių kriterijų (medžiagų kokybę, ilgaamžiškumą, saugumą), o ne vien tik į kainą. Privačių namų savininkai siekia ilgalaikės renovavimo naudos, tad, šiltinant pastatą, renkasi geriausią kainos ir kokybės santykį.

A. Buskos tvirtinimu, senos statybos (1990 m. ir senesnius) individualius pastatus būtina renovuoti juos apšiltinant. Jei anksčiau statytas namas yra tvirtas, tik nešiltintas (nes nebuvo to reikalaujama), tai jo šiltinimas - pirmasis žingsnis norint jį padaryti efektyvesnį ir pagerinti patalpų komfortą.

Dažniausios Klaidos Šiltinant

Pasak Polistireninio putplasčio asociacijos prezidento dr. Česlovo Ignatavičiaus, galima išskirti keletą problemų, su kuriomis susiduriama. Tai prie sienų paviršiaus neteisingai pritvirtintos šiltinimo plokštės, neteisingai sutepti klijai, per giliai sukaltos smeigės. Dėl to banguoja ir pleišėja fasadai, atsiranda dėmių. Norint viso to išvengti, reikia laikytis tam tikrų nustatytų reikalavimų.

• Visų pirma šiltinamos sienos turi būti sausos ir švarios.
• Klijuojant šiltinimo plokštes, šiltinamo paviršiaus ir jo aplinkos oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 5 °C.
• Pirmoji šiltinimo plokščių eilė ant sienų turi būti dedama ant specialaus cokolinio profiliuočio.
• Jei šiltinamas pastatas su įtrauktu cokoliu, pirmąją šiltinimo plokščių eilę kartu su cokoliniu profiliuočiu rekomenduojama nuleisti žemyn ant cokolio. Taip būtina padaryti siekiant išvengti šiluminio tiltelio ir apsaugoti nuo šalimo prie cokolio esančias pirmo aukšto grindis.

„Renovuojant pastatą ir atliekant šiltinimo darbus, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į šiltinimo sistemos sandarumą, nes tik sandarios šiltinimo sistemos atitinka reglamentinius ir projektinius reikalavimus“, - teigia Č. Ignatavičius.

Kvėpuojantis Namas

PAVATEX BALTIC direktorius Šarūnas Adomaitis pastatą vaizdžiai palygina su žmogumi, t. y. tiek žmogus, tiek namas turi kvėpuoti. Tad šiltinant namo fasadą negalima uždaryti „porų“, be to, reikia sudaryti sąlygas perteklinei drėgmei pasišalinti iš pastato konstrukcijos.

„Pastatai turėtų būti sukonstruoti taip, kad konstrukcijose vyktų difuzija ir drėgmė balansuotų tarp viduje ir išorėje esančio oro. Kadangi renovuojant senus individualius pastatus namo konstrukcijos neįmanoma pakeisti, tad rekomenduojama rinktis natūralias šiltinimo medžiagas, kurios nestabdytų šios drėgmės išgarinimo“, - tvirtina Š. Adomaitis.

Populiariausios Šiltinimo Medžiagos

Populiariausios šiltinimo medžiagos Lietuvoje vis dar yra polistireninis putplastis ir mineralinė vata. Polistireninis putplastis naudojamas visoms išorinėms sienoms šiltinti. Jis naudojamas tinkuojamosiose, vėdinamosiose ir kitose išorinių sienų šiltinimo sistemose. Šiltinant sienas polistireniniu putplasčiu, išgaunamas patikimas šiltinimo sistemos sandarumas. Pagrindiniai putplasčio privalumai yra palyginti žema kaina, tvirtumas, gerų savybių išlaikymas visą eksploatacijos laikotarpį. Taip pat svarbu, kad, atliekant šiltinimo darbus, nereikia jokių apsaugos priemonių, procesas nekenkia gamtai. Iš trūkumų būtų galima paminėti tai, jog polistireninis putplastis dūlėja veikiamas saulės spindulių, nepridengtą polistireninį putplastį kartais ardo paukščiai, jis tirpsta acetone ir kituose tirpikliuose.

Akmens vata - viena universaliausių termoizoliacinių medžiagų, naudojama beveik visoms pastato konstrukcijoms šiltinti. Dėl efektyvių šilumos izoliacinių savybių ir plataus gaminių asortimento akmens vatos gaminiai plačiai naudojami namams renovuoti. Akmens vata pasižymi geromis termoizoliacinėmis, garso ir priešgaisrinėmis savybėmis. Be to, vata yra garams laidi medžiaga, todėl konstrukcijos nedrėksta ir nepelija. O dėl savo natūralios kilmės akmens vatos gaminiai yra ilgaamžiai ir nekeičia savo matmenų dėl atmosferinių veiksnių poveikio. Kaip vieną iš trūkumų būtų galima paminėti šiek tiek didesnę mineralinės vatos kainą.

Medžio plaušo plokštės - viena iš įprastų šiltinimo alternatyvų renovuojant privačius namus. Kaip žinoma, mediena yra vertinga žaliava, turinti gerų izoliacinių savybių. Vienas svarbiausių medžio plaušo plokščių privalumų - šios šiltinimo medžiagos ekologiškumas. Ji pasižymi natūraliu poringumu, tad yra išgaunamos geros tiek šilumos, tiek garso izoliacijos savybės. Medžio plaušo plokštės nesudėtingai ir greitai sumontuojamos ant fasado, tad renovuojant pastatus sutaupoma laiko.

Mūrinių Namų Renovacija

Mūriniai namai Lietuvoje - tvirtumo ir ilgaamžiškumo simbolis. Tačiau net ir stipriausi pamatai laikui bėgant praranda savo savybes: atsiranda šilumos nuostoliai, sienos ima drėkti, o sąskaitos už šildymą kasmet auga. Skirtingai nuo daugiabučių modernizavimo, individualaus mūrinio namo renovacija suteikia daugiau lankstumo - savininkas pats sprendžia, kokius darbus atlikti, kokias medžiagas naudoti ir kiek investuoti. Svarbiausia - suvokti, kad renovacija nėra tik sienų apšiltinimas. Tai visapusiškas procesas, apimantis šildymo, stogo, langų, inžinerinių tinklų atnaujinimą ir pastato sandarumo užtikrinimą.

Renovacija - tai ne tik pastato atnaujinimas, bet ir ilgalaikė investicija, kuri leidžia pasiekti realių rezultatų tiek energijos vartojimo, tiek gyvenimo kokybės atžvilgiu. Mūriniai namai pasižymi tvirta konstrukcija, tačiau jų šiluminės savybės dažnai būna prastesnės nei naujos statybos pastatų. Svarbiausias renovacijos tikslas - energijos efektyvumo didinimas. Šiltinant sienas, stogą ir rūsio perdangą, galima sumažinti šilumos nuostolius iki 50-60 %. Tinkamai apšiltintas namas išlaiko pastovią temperatūrą, o šildymo sistema veikia efektyviau.

Renovacija pailgina namo „gyvavimo laiką“ mažiausiai dviem dešimtmečiais. Atnaujintas fasadas, stogas ir inžinerinės sistemos apsaugo konstrukcijas nuo drėgmės, šalčio ir mechaninio nusidėvėjimo. Renovuotas namas tampa patrauklesnis tiek gyventi, tiek parduoti. Būsto vertė po renovacijos gali išaugti nuo 15 iki 30 %, ypač jei darbai atlikti kokybiškai ir naudojant modernias medžiagas.

Kompleksinis Požiūris

Norint pasiekti geriausių rezultatų, mūrinio namo renovacija turi būti atliekama kompleksiškai. Tai reiškia, kad būtina ne tik sutvarkyti išorę, bet ir pasirūpinti konstrukcijų sandarumu, šildymo sistema bei inžineriniais tinklais.

Svarbiausi Renovacijos Etapai:

• Fasado šiltinimas: Viena svarbiausių vietų, per kurią prarandama šiluma. Mūrinių namų sienos dažnai būna neizoliuotos arba turi labai ploną izoliacijos sluoksnį. Todėl sienų šiltinimas mineraline vata ar polistireniniu putplasčiu yra pagrindinis renovacijos etapas.
• Stogo renovacija: Per seną stogą gali būti prarandama iki 25 % šilumos, todėl jo izoliacija ir dangos atnaujinimas turi didelę įtaką energijos taupymui.
• Langų ir durų keitimas: Seni langai ir durys - didelis energijos nuostolių šaltinis. Modernūs, trijų stiklų paketai ir sandarios durys leidžia išlaikyti pastovią vidaus temperatūrą ir sumažinti šilumos praradimą.
• Šildymo sistemos atnaujinimas: Vienas svarbiausių žingsnių siekiant mažesnių sąnaudų. Keičiami seni radiatoriai, montuojami automatiniai reguliatoriai, o kai kuriais atvejais įrengiami šilumos siurbliai ar saulės kolektoriai.
• Inžinerinių tinklų peržiūra: Renovuojant senus mūrinius namus, būtina peržiūrėti elektros, vandentiekio ir nuotekų sistemas. Dažnai jos būna pasenusios, todėl gali kelti saugumo problemų.

Biudžeto Planavimas

Vienas svarbiausių žingsnių prieš pradedant mūrinio namo renovaciją - tinkamai suplanuoti biudžetą. Nuo to priklauso, ar projektas bus įgyvendintas sklandžiai, ar neviršys finansinių galimybių. Renovacijos kaina priklauso nuo daugelio veiksnių: pastato dydžio, būklės, naudojamų medžiagų, pasirinktų technologijų ir darbų apimties. Vidutiniškai pilna mūrinio namo renovacija Lietuvoje kainuoja nuo 300 iki 600 eurų už kvadratinį metrą.

Daugelis savininkų klysta, neįtraukdami papildomų išlaidų, kurios atsiranda darbų eigoje - projekto koregavimų, statybinių atliekų išvežimo ar techninės priežiūros. Svarbu iš anksto numatyti 10-15 % rezervą nenumatytiems atvejams.

Profesionalų Konsultacijos

Net jei turite statybos patirties, profesionalus energetinio audito ar projekto konsultantas gali padėti sutaupyti tiek laiko, tiek pinigų. Ekspertai įvertina pastato būklę, pasiūlo tinkamiausias izoliacines medžiagas, optimalų darbų eiliškumą ir padeda parengti tikslų biudžetą.

„Didžiausia klaida - pradėti renovaciją be aiškaus plano. Mūrinio namo renovacija - tai ne trumpalaikė išlaida, o ilgalaikė investicija, kuri su laiku duoda apčiuopiamą naudą.

Renovacijos Grąža

Svarbiausias rodiklis, pagal kurį vertinama renovacijos grąža, yra energijos suvartojimo sumažėjimas. Po visapusiško atnaujinimo - apšiltinimo, stogo izoliacijos, langų keitimo ir šildymo modernizavimo - vidutinis mūrinis namas suvartoja iki 50-70 % mažiau šilumos energijos nei prieš tai.

Renovuotas namas tampa konkurencingesnis nekilnojamojo turto rinkoje. Dėl atnaujinto fasado, geresnės energinės klasės ir patobulintos infrastruktūros, tokio būsto vertė gali išaugti nuo 15 iki 35 %. Investicija į renovaciją turi ne tik finansinį, bet ir aplinkosauginį poveikį. Mažesnis energijos suvartojimas reiškia mažesnį CO₂ pėdsaką ir tvaresnį gyvenimo būdą.

Energijos Taupymo Potencialas

Renovacija - tai sprendimas, reikalaujantis ne tik finansinių resursų, bet ir racionalaus planavimo. Statybų ekonomistai pabrėžia, kad didžiausia klaida, daroma planuojant renovaciją, - nevertinamas energijos sutaupymo potencialas. Daugelis gyventojų orientuojasi tik į estetinį vaizdą, nors tikrasis finansinis efektas slypi šilumos nuostolių mažinime ir sistemų modernizavime.

Investicijos į šiltinimą, šildymo automatizavimą ir sandarumą suteikia didžiausią grąžą - dažnai jos atsiperka per 5-8 metus. Modernios technologijos leidžia pasiekti aukštą efektyvumo lygį net senuose mūriniuose pastatuose. Specialistai rekomenduoja rinktis šilumos siurblius oras-vanduo, rekuperacines sistemas, taip pat derinti šiuos sprendimus su saulės elektrinėmis.

Energijos Auditas

Norint, kad investicija būtų efektyvi, svarbiausia atlikti išsamų energijos auditą prieš renovaciją. Tai leidžia tiksliai nustatyti, kur prarandama daugiausia šilumos ir kur verta investuoti pirmiausia.

Darbo Kokybė

Kitas svarbus žingsnis - kokybiškas darbų atlikimas. Sutaupyti ant medžiagų ar darbo kokybės dažnai reiškia brangiai kainuojančias klaidas ateityje. Be to, verta pasidomėti valstybės parama individualių namų renovacijai - nuo 2024 m.

Ekspertai vieningai sutaria: mūrinio namo renovacija yra sprendimas, kuris sujungia komfortą, tvarumą ir ekonominę logiką.

DUK apie Mūrinių Namų Renovaciją

Žalių Apnašų Šalinimas

Ant Jūsų fasado auga dumbliai. Šiems mikroorganizmams susidarė tinkamos sąlygos - pastovi drėgmė, ir neutrali šarminė terpė. Dažniausiai turi “sukristi” daug sąlygų, kad atsirastų šie mikroorganizmai.

• Statybinių konstrukcijų klaidos: neteisingas cokolio įrengimas, nepakankamas stogo užleidimas ant sienos, kondensato susidarymo galimybės, palangių ir kitų elementų netinkamas įrengimas;
• Pastato aplinka: arti krūmai ar medžiai (šėšėlis), geografinė padėtis (pvz. arti vandens telkiniai ar pvz. upės slėnis kur dažnas rūkas);
• Fasado danga: jos kapiliariškumas, vandens įgėrimas, tinkama pH vertė (organiniai tinkai, pvz. akriliniai tinka mikroorganizmams, cementiniai - ne).

Tokių pasekmių išvengimui reikėtų naudoti mineralines tinkų sistemas, didinti armavimo sluoksnio ir tinko storį, konstruktyviai saugoti fasadą nuo atmosferinių poveikių ir pašalinti augmeniją esančią arti pastato.

Fasadą nuplauti ir pašalinti (apdirbant jį ir chemiškai) dumblius galima pakankamai nesunkiai - jug dumbliai šaknų neturi juos pakanka išplauti iš atvirų paviršiaus porų ir po to chemiškai sunaikinti likusias sporas. Tačiau nepašalinus jų atsiradimo priežastis gauname didelę tikimybę, kad jie vėl gali pasirodyti.

P.S. Fasadus “puola” ne tik dumbliai, esant tokiom ar panašiom priežastim gali atsirasti ir pelėsinio grybelio, kerpių, samanų, bakterijų ir panašių kitų mikroorganizmų apnašos. Žalias apnašas galima plauti ir chemiškai naikinti su specialia priemone Knauf Moos und Algenfrei.

tags: #zaliuojancios #sienos #po #renovacijos