Džonas Deivisonas Rokfeleris: Biografija, Turtai ir Filantropija

Džonas Deivisonas Rokfeleris (John Davison Rockefeller) - vienas turtingiausių žmonių pasaulio istorijoje, verslo magnatas ir filantropas, įkūręs "Standard Oil" kompaniją. Šiame straipsnyje panagrinėsime jo gyvenimą, verslo strategijas ir filantropinę veiklą.

Ankstyvasis gyvenimas ir verslo pradžia

Manvydas VITKŪNAS teigia, kad būsimas turtuolis gimė 1839 m. liepos 8 d. Ričforde (Niujorko valstija). Tėvas Viljamas Rokfeleris su pirmąja žmona Eliza Devison susilaukė šešių vaikų. Tėvas turėjo anglų ir vokiečių kraujo, mama - škotų ir airių.

Eliza, labai dievobaiminga moteris, karšta baptistė (šios konfesijos šalininkas buvo ir milijardieriumi tapęs jos sūnus), buvo be galo darbšti ir rūpestinga. Visą savo laiką ir energiją ji skyrė dorų, darbščių bei tvarkingų vaikų auklėjimui ir šeimos ūkio reikalams.

Auklėdamas vaikus Viljamas pabrėždavo, kaip svarbu atkakliai dirbti „ne tik rankomis, bet ir galva“: pigiau pirkti ir pelningai parduoti, derėtis, taupyti, elgtis apdairiai, o kartais nevengti ir rizikuoti, jeigu jauti, kad sandėris bus sėkmingas.

„Tėvas dažnai derėdavosi su manimi, pirko iš manęs visokias paslaugas. Jis išmokė mane pirkti ir parduoti. Tėvas tiesiog ugdė mane tapti turtingą“, - vėliau, kai jau buvo vienas žymiausių pasaulio verslininkų, rašė Dž. Rokfeleris.

Mažasis Džonas, sulaukęs septynerių, pats ėmė auginti ir pardavinėti kalakutus, padėdavo kaimynams prižiūrėti daržus, kasti bulves. Savo uždarbius fiksavo užrašų knygelėje, kurią saugojo visą gyvenimą.

Vėliau, uždirbęs kiek daugiau pinigų, jis nusipirko tikrą buhalterinę knygą ir preciziškai tiksliai fiksavo joje savo pajamas ir išlaidas. Uždirbtus pinigus berniukas metė į molinę taupyklę ir būdamas trylikos suteikė pirmąją finansinę paslaugą - kaimynui fermeriui paskolino 50 dolerių už 7,5 proc. metinių palūkanų.

Mokytis pradžios mokykloje gimtajame Ričforde Džonui, nors ir guvaus proto, nebuvo labai lengva. 1853 m. šeima apsigyveno Klivlande (Ohajo valstija).

Kolegijoje mokęsis Džonas, baigęs specialius trijų mėnesių kursus, pradėjo dirbti buhalterio asistentu. Nedidelėje nekilnojamojo turto projektais ir jūriniais pervežimais užsiėmusioje įmonėje „Hewitt & Tuttle“ Dž. Rokfeleris greitai darė karjerą, tapo buhalteriu, o vėliau - ir įmonės valdytoju. Ši įmonė buvo vienintelė vieta, kurioje vyras dirbo kaip samdomas darbuotojas.

1857 m. Džonas kartu su iš Anglijos neseniai atvykusiu partneriu Morisu B. Klarku įkūrė prekybos šienu, grūdais ir mėsa įmonę „Clark & Rockefeller“. Verslininkas buvo abolicionizmo šalininkas, ragino kuo skubiau visoje šalyje panaikinti vergovę, rėmė prezidentą Abraomą Linkolną ir Respublikonų partiją.

JAV pilietinis karas Johnui Rockefelleriui buvo puikus metas pradėti savo verslą. Ir Johnas pasinaudojo šia galimybe. Įmonė ypač suklestėjo 1861 m., kai JAV prasidėjo pilietinis karas tarp šiaurinių ir pietinių valstijų. Džono ir jo partnerių įmonė tiekė maistą, pašarus ir kitas prekes šiauriečių pajėgoms. Dž. Rokfeleris įtikino vieno banko savininką šiuo šaliai nelengvu metu suteikti įmonei didelę paskolą, kuri padėjo dar labiau įsukti verslą.

"Standard Oil" įkūrimas ir dominavimas

1864 m. Dž. Rokfeleris vedė griežtoje puritoniškoje aplinkoje užaugusią mokytoją Laurą Celestiją Spelman (1839-1915). Apie šią griežtą, taupią, kiek sausoko būdo ir aštraus proto moterį, su kuria nugyveno daugiau nei 60 metų, verslininkas sakė: „Jeigu ne jos patarimai, aš taip ir būčiau likęs skurdžius.“ Pora susilaukė penkių vaikų, iš kurių brandos sulaukė keturi.

XIX a. pasaulyje labai sparčiai augo pramonė, plito naujos technologijos. Apšvietimui imta naudoti žibalines lempas, kurioms reikėjo skysto kuro, išgaunamo iš naftos. Dž. Rokfeleris pajuto, kad ši sritis yra labai perspektyvi.

Vėliau prasidėjo naftos bumas, vyras tuo ypač susidomėjo. Jis suprato, kad naftos gavyba - neišsenkantis pajamų šaltinis. 1870 m. verslininkas įkūrė bendrovę „Standard Oil“ ir pradėjo galingą finansinę ataką prieš išsiskaidžiusias naftos ir transporto bendroves.

Verslininkas daug bendravo su chemiku Samueliu Endriusu, kuris buvo geras naftos perdirbimo specialistas. Jiedu pradėjo bendradarbiauti, o netrukus verslo partnerių ratas išsiplėtė prisidėjus žinomam verslininkui Henriui Morisonui Flagleriui ir Dž. Rokfelerio broliui Viljamui Rokfeleriui jaunesniajam. 1867 m. buvo įkurta nauja įmonė - „Rockefeller, Andrews & Flagler“, kuri pasistatė naftos perdirbimo gamyklą, o 1870 m. peraugo į naftos įmonę „Standard Oil“.

Jos steigėjai į verslą žvelgė kompleksiškai ir ėmė galvoti, kaip optimizuoti naftos gavybos bei jos produktų gamybos ir pervežimo procesus. Įmonė investavo į naftos verslovėms steigti tinkamų sklypų žvalgybą ir įsigijimą, naftos perdirbimo įmonių statybą, geležinkelių panaudojimą žaliavai bei produktams vežti.

Būtent transportavimo išlaidų optimizavimas buvo viena svarbiausių Dž. Rokfelerio ir jo partnerių sėkmės priežasčių. Verslininkai ėmė labai sėkmingai naudotis aršia konkurencija tarp skirtingų geležinkelių ir vandens transporto kompanijų, o paskui sugebėjo pasiekti, kad „Standard Oil“ nafta bei jos produktai būtų gabenami vidutiniškai ketvirtadaliu pigiau nei konkuruojančių įmonių.

Galiausiai Dž. Rokfeleris nusprendė, kad svarbiausi jų verslo segmentai turi būti būtent žaliavos transportavimas, naftos produktų perdirbimas ir realizavimas, mažiau dėmesio skiriant pačiai naftos gavybai.

Užsitikrinus dominavimą vežimo ir perdirbimo srityje, buvo galima pradėti diktuoti savo sąlygas daugybei gavybos bendrovių. „Standard Oil“ ėmė prisijungti mažesnes konkurentes, labai sparčiai augo ir vienu metu buvo stambiausia verslo įmonė pasaulyje.

Tačiau jo biografiją temdė kai kurie ne itin švarūs veiklos puslapiai. Pavyzdžiui, Dž. Rokfeleris buvo kaltinamas, kad slapta per kitus asmenis tapo geležinkelių vežimo bendrovės „Union Tank Car“ savininku. Teigiama, kad galimai su „Standard Oil“ netiesiogiai susijusios nusikalstamos grupuotės brutaliai puldinėjo naftotiekio statytojus, trukdė vykdyti darbus.

1880 m. „Standard Oil“ jau kontroliavo 90 proc. JAV naftos gavybos pramonės. „Standard Oil“ tapo monopolininku - apie 1880 m. koncernui priklausančiose įmonėse buvo perdirbama iki 95 proc. šalyje išgaunamos naftos.

„Standard Oil“ kuriam laikui tapo didžiausia verslo bendrove pasaulyje, o Dž. Rokfeleris - pirmuoju „doleriniu“ milijardieriumi. Jo rankose buvo apie 2 proc. visos JAV ekonomikos.

Amžių sandūroje apsukruolis buvo pripažintas turtingiausiu žmogumi visame pasaulyje.

Vykstant Antrajam pasauliniam karui, jo įkurta kompanija „Standard Oil of New Jersey“ aprūpindavo degalais Adolfo Hitlerio armiją ir tik dar labiau didino savo pajamas.

Antimonopolinis įstatymas ir "Standard Oil" padalijimas

Ilgainiui monopolinė „Standard Oil“ padėtis ėmė erzinti ne tik konkurentus, bet ir šalies politikus bei eilinius piliečius. 1890 m. JAV Kongresas priėmė vadinamąjį Šermano aktą, kurio pagrindinis rengėjas buvo Kongreso narys Džonas Šermanas. Tai buvo pirmasis antimonopolinis įstatymas JAV istorijoje.

Nors oficialiai niekur nebuvo nurodyta, kad svarbiausias šio teisės akto taikinys yra „Standard Oil“ ir Dž. Rokfeleris asmeniškai, visi tai puikiai suprato. Sutrukdyti priimti tą Šermano aktą nepadėjo ir stipri lobistinė milijardieriaus veikla.

Galiausiai „Standard Oil“ buvo padalyta į septynias naujas įmones. Dalis jų yra žinomos verslo milžinės ir dabar (pavyzdžiui, „Exxon“ arba „Chewron“). Bėgant metams, Dž. Rokfelerio verslo imperiją papildė laivybos, geležinkelių, statybos, metalurgijos įmonės, bankai ir net apelsinų plantacijos.

"Standard Oil" padalijimas

Šeima ir asmeninis gyvenimas

Kai jau atrodė, kad pinigai aptemdė protą, turtuolis sutiko mokytoją Laurą Celestią Spelmen. Puritoniško būdo moteris Johnui puikiai tiko į porą. Nors verslininkas buvo susikrovęs didžiulius turtus, vestuves atšventė kukliai.

Vaikai turėjo paveldėti milžinišką turtą, todėl nuo pat mažens buvo skatinami dirbti - kiekvienas gaudavo piniginį atlygį už nuveiktus darbus: išrautas piktžoles, sukapotas malkas, išgaudytas muses ir kt. Sekmadieniais vaikai skaitydavo Bibliją.

Kartą turtuolis, pagautas dosnumo, nusprendė nupirkti vaikams po dviratį, o žmona pasipriešino sakydama, kad užteks vieno - vaikai išmoks dalytis.

Filantropija

Pusę savo turto Dž. Rokfeleris paaukojo labdarai. Jo lėšomis įsteigtas Čikagos universitetas, Rokfelerio universitetas Niujorke, Filipinų centrinis universitetas, vienas žymiausių labdaros fondų - Rokfelerio fondas bei daugybė kitų švietimo, kultūros medicinos, globos ir labdaros įstaigų.

Verslininkas rėmė mokslinius tyrimus ir ekspedicijas (pavyzdžiui, finansavo ekspediciją, tyrinėjančią vakarinę Antarktidos dalį). Jo vardu pavadintas asteroidas, plokščiakalnis Antarktidoje ir kiti objektai.

Džonas Rockeffeleris buvo vienas dosniausių filantropų Amerikos istorijoje, tačiau viešai niekada nesireklamavo. Per visą gyvenimą labdarai jis paaukojo 530 mln. dolerių. Nuolat skyrė 10 proc. savo pajamų Bažnyčiai, per savo įsteigtus fondus rėmė medicinos, švietimo ir kitus mokslinius tyrimus.

1926 m. vyras paskyrė 56 mln.

Paskutinieji gyvenimo metai

Milijardierius gyveno gana uždarai ir nesistengė puikuotis savo turtais. Jis apsistodavo savo vilose, kurių turėjo bent kelias: šalia Niujorko, šalia Klivlando, taip pat Ormond Biče (Floridos valstija).

1937 m. gegužės 23 d. sulaukęs 97-erių, pirmasis „dolerinis“ milijardierius Dž. Rokfeleris mirė nuo infarkto Ormond Biče, Floridoje. Jis svajojo sulaukti šimto metų, bet iškeliavo amžinybėn 97-erių.

tags: #dzonas #d #rokfeleris #aistra #turtams