Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama, kaip efektyviau panaudoti valstybės turtą, siekiant finansuoti svarbius projektus, tokius kaip krašto gynyba. Ekonomistai siūlo įvairius būdus - nuo skolinimosi iki mokesčių didinimo, tačiau bene realiausias ir mažiausiai skausmingas būdas visuomenei - parduoti nenaudojamą valstybinį nekilnojamąjį turtą (NT).
Nenaudojamas Valstybinis Turtas - Neiškastas Lobis
Seimo narys Kazys Starkevičius atkreipė dėmesį į didžiulį nenaudojamos valstybinės žemės fondą. Jo teigimu, Lietuvoje yra šimtai tūkstančių hektarų nenaudojamos valstybinės žemės, kurią būtų galima parduoti arba išnuomoti. Jis aiškino: „Yra kita likusi žemė, 104 tūkst. hektarų, kuri yra visiškai neįregistruota, nesuforminta ir neišnuomota. Ir dar yra 631 tūkst. valstybinės niekieno žemės, apimančios nesuformuotus kelius, miškus, kuri yra neregistruota.“ K. Starkevičiaus manymu, bendrai iš šių šaltinių valstybė galėtų surinkti apie 2 mlrd. eurų.
Taip pat pasigirdo pasiūlymų gyventojams leisti išsipirkti tuos nedidelius valstybinės žemės rėželius, kurie ribojasi su privačiais sklypais, juos gyventojai de facto prižiūri ir jais rūpinasi, tačiau de jure šie plotai priklauso valstybei.
Vilniaus miesto savivaldybės meras Valdas Benkunskas teigė, kad vien sostinėje nenaudojamo valstybinio turto pardavimas galėtų sugeneruoti iki 1 mlrd. eurų pajamų.
Greitas Būdas Papildyti Biudžetą
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja, mokslininkė ekonomikos mokslų daktarė Živilė Simonaitytė Vasiliauskienė teigė, kad pardavus valstybės NT būtų gauta vienkartinių pajamų labai greitai. Ji pastebėjo:
„Lietuvoje yra 25,5 tūkst. valstybės nekilnojamojo turto objektų ir 46,1 tūkst. savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių nekilnojamo turto objektų. Bendras šių objektų plotas - daugiau kaip 20 mln. kv. metrų. Per visą laiką rimčiau peržiūrėtas ir analizuotas buvo tik valstybės administracinės paskirties turtas, kuris sudaro mažąją dalį viso nekilnojamo turto. Todėl neaišku, ar mums vis dar reikia tiek pat švietimo, socialinės, kultūros ar kito turto. Mes paprasčiausiai nežinome, nes niekada to nevertinome.“
Ekonomistė pabrėžė, kad būtina peržiūrėti, ar visas turimas turtas išties reikalingas, nes neparduotas nereikalingas NT reikalauja papildomų lėšų išlaikymui (šildymui, administravimui, kt.).
Atsisakyti Nereikalingo Turto - Sumažinti Išlaidas
Valstybė kasmet patiria dideles išlaidas nekilnojamojo turto priežiūrai. Pardavus nereikalingus objektus, galima būtų ne tik gauti papildomų pajamų, bet ir sumažinti administracines išlaidas, kurios per metus kainuoja 337 mln. eurų. Be to, nemažai lėšų išleidžiama atnaujinant ir remontuojant valstybės naudojamas administracines patalpas. Tam šiemet planuojama skirti apie 48 mln. Eur. Iki 2028 m. valstybės NT turto atnaujinimui numatyta skirti 320 mln. eurų.
Šiuo metu Lietuvos valstybės valdomo NT objektų likutinė vertė viršija 3,3 mlrd. eurų. Tai ne tik administracinės paskirties pastatai, tarnybiniai butai, sandėliai, garažai, dirbtuvės, bet ir žinybiniai viešbučiai, net poilsiavietės ir kiti objektai.
Turto banko duomenimis, valstybė 2023 m. Lietuvoje valdė apie 25,6 tūkst. nekilnojamojo turto objektų - iš viso daugiau nei 9,11 mln. kvadratinių metrų.
Dalis valstybei priklausančių pastatų yra neprižiūrimi, morališkai pasenę ir neatitinka šiuolaikinių poreikių. Kiti - puikios būklės, tačiau jų išlaikymas kasmet suryja milijonus. Atlaisvinti pastatai ir sklypai galėtų būti paversti produktyviomis komercinėmis ar gyvenamosiomis erdvėmis, skatindami investicijas.
Turto Bankas - Pagrindinis Pardavėjas
Turto bankas informavo, kad visas centralizuotai valdomas administracinis valstybės nekilnojamasis turtas suskirstytas į valdytiną (apie 70 proc. portfelio) ir parduotiną (apie 30 proc. portfelio). Parduotinam priskirtas turtas, kurio netikslinga atnaujinti ir kurio pardavimo lėšomis būtų kuriama arba palaikoma valdytino portfelio vertė.
Valstybei nebereikalingas, paveldėtas ar bešeimininkis nekilnojamasis turtas yra parduodamas viešų aukcionų metu, kuriuose gali dalyvauti visi pageidaujantys. Už parduotą turtą gautos pajamos keliauja į valstybės biudžetą arba skiriamos valstybės turto atnaujinimui. Aukcionus organizuoja Turto bankas.
2023 m. Turto bankas NT viešuose aukcionuose pardavė 668 valstybės nekilnojamojo turto objektus už beveik 60 mln. eurų - daugiausia per visą įmonės veiklos istoriją.
2024 m. Turto banko aukcionuose parduota mažiau - 521 objektas. Įplaukos iš praėjusiais metais parduotų objektų siekė 37 mln. Eur.
Šiais metais Turto bankas ketina rinkai pasiūlyti ne mažiau 500 NT objektų. Turto bankas prognozuoja, kad bendra parduodamo turto vertė sudarys apie 30,6 mln. eurų.
Finansų ministerija teigia, kad VNT pardavimas viešuose aukcionuose - nuolatinė VĮ Turto banko veikla, kuri yra viena iš VNT centralizuoto valdymo veiklų. Vyriausybė sprendžia, kokį VNT galės būti parduodamas, tvirtindama Viešame aukcione parduodamo VNT ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą.
Valstybės Turtas Domina Investuotojus
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius teigia, kad verslas vertina Turto banko įdirbį formuojant NT pasiūlą plėtrai, nes tinkamų sklypų įgyvendinti NT projektus rinkoje trūksta. Anot asociacijos vadovo, likvidūs ir įdomūs projektai yra didmiesčiuose ir kurortinėse teritorijose.
„Šiemet ypač laukiamas Seimo garažo, esančio prie Neries, Kalvarijų g. ir Upės g. sankirtoje, aukcionas. Šios vietovės atrakinimas tikrai turės poveikį miestui, nors tai ir yra ilgesnės distancijos projektas", - teigė M. Statulevičius.
Ar Verta Išvis Atsisakyti Valstybinio NT?
Ekspertai mano, kad valstybė galėtų atsisakyti apie pusės administracinių pastatų. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovas Arnoldas Antanavičius skaičiuoja, jog valstybė galėtų atsisakyti apie pusės administracinių pastatų.
„Apie pusę šio turto valstybė galėtų realizuoti, nes jo tikrai yra per daug ir jam tenka nemažai išlaidų. Kai turima administracinio turto už beveik 1 mlrd. eurų, kurio didžioji dalis yra Vilniuje, rinkos sąlygomis būtų galima pabandyti dalį jo realizuoti", - aiškino jis.
Turto banko duomenimis, šiuo metu daugiausiai vienam darbuotojui tenkančio valdomo nekilnojamojo turto ploto teko Vyriausybės kanceliarijai (69,34 kv. m), Ūkio ministerijai (42,45 kv. m), Švietimo ir mokslo ministerijai (37 kv. m), o brangiausiai išlaikyti vieną kvadratinį metrą valdomo nekilnojamojo turto kainavo Vidaus reikalų ministerijai (64,27 euro), Teisingumo ministerijai (56,23 euro) ir Švietimo ir mokslo ministerijai (50,3 euro).
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec Advisers LT“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas pastebi, kad valstybės nekilnojamojo turto portfelyje nemažą dalį sudaro su jos funkcijomis nesusijęs turtas.
„Pavyzdžiui, gyvenamoji paskirtis 11 proc., poilsio - 9 proc., gamybos ir sandėlių - 12 procentų. Natūraliai kyla klausimas, kodėl ligi šiol valstybė disponuoja tuo turtu? Trūksta politinės valios? Žvelgiant į duomenis matosi, kad per trejus metus yra progreso, tačiau atėjo laikas veikti ryžtingiau ir per vienerius metus judėti penkerių metų greičiu“, - teigė M. Kulbokas.
Pagal dabartinę valstybės strategiją, siekiama, jog iki 2020 metų Turto bankas perimtų ir valdytų ne mažiau kaip 60 proc. viso valstybei priklausančio administracinės paskirties turto.
Anot jo, ilgalaikėje perspektyvoje Turto bankas galėtų žengti į vertybinių popierių biržą.
„Žvelgiant į ateitį, Turto bankas, kaip centralizuotas valstybės turto valdytojas gali tapti vertybinių popierių biržos bendrove, leisti vertybinius popierius kapitalo rinkoje, pavyzdžiui, obligacijas, ir taip pritraukti kapitalo naujų projektų įgyvendinimui“, - sakė M. Kulbokas.
Reformos Stabdžiai ir Galimi Sprendimai
Ekspertai teigiamai vertina Turto banko parengtą pirmąją valstybės valdomo nekilnojamojo turto ataskaitą. Tačiau taip pat pastebi, kad reformą reikėtų įgyvendinti greičiau, o pagrindiniu jos stabdžiu įvardija duomenų neteikiančias institucijas.
M. Kulbokas sako, kad jau dabar valstybė, valdydama dešimtis milijonų kvadratinių metrų nekilnojamojo turto, yra rinkos dalyvė, tačiau jos veikla iškreipia rinką.
„Turto banko ataskaita yra rimtas žingsnis link realios situacijos nustatymo ir žinojimo, kaip ir už kokias sąnaudas valdomas bei prižiūrimas turtas. Jau seniai vieša paslaptis, kad valstybei priklausantis turtas dalyvauja nekilnojamojo turto rinkoje. Pavyzdžiui, nemokamai suteikiamos patalpos viešosioms įstaigoms, partijoms, kitoms viešosioms institucijoms, kurios niekaip nesusijusios su valstybės funkcijomis. Akivaizdu, kad tokie sandoriai iškreipia rinką“, - teigė M. Kulbokas.
Jis pridūrė, kad informacijos neteikimo atvejai yra netoleruotini ir turi turėti pakankamai skaudžias sankcijas, pavyzdžiui, per kitų metų biudžeto lėšų skirstymą.
M. Statulevičius įsitikinęs, kad geriausias būdas paskatinti institucijas atsisakyti turto - jo apmokestinimas.
„Kol kas nekalbama apie nekilnojamojo turto apmokestinimą, bet tai viena iš priemonių, galbūt ir paskata, apie kurią mes (asociacija - BNS) ne kartą esame kalbėję, efektyviai naudoti nekilnojamąjį turtą", - sakė M. Statulevičius.
A. Antanavičiaus nuomone, reforma turėtų vykti greičiau, bet strigs, jeigu nebus pačios valstybės palaikymo.
Turto bankas ataskaitoje nurodo, kad didelė dalis institucijų nėra suinteresuotos ir atsisako dalyvauti nekilnojamojo turto centralizavimo procesuose. Kaip vieną iš būdų paskatinti institucijas dalyvauti reformoje, Turto bankas siūlo svarstyti galimybę joms taikyti finansines korekcijas, rengiant 2019 metų valstybės biudžeto projektą.
Apibendrinant, efektyvus valstybinio turto valdymas ir panaudojimas yra svarbus žingsnis siekiant finansinio stabilumo ir galimybės įgyvendinti svarbius valstybinius projektus. Turto bankas turi tapti stipriu žaidėju rinkoje, o institucijos - aktyviai dalyvauti reformoje, siekiant bendro tikslo - efektyviau panaudoti valstybės turtą.
Turto paveldėjimas mirus sugyventiniui. | Teisinėkonsultacija.lt
tags: #brangiausias #valstybes #turtas