Galingų įspūdžių užtaisą kiekvienam smalsuoliui gali padovanoti mūsų kalvotoji Žemaitija. Šiame straipsnyje panagrinėsime vieną iš įdomiausių Žemaitijos dvarų - Užvenčio dvarą, o tiksliau - jo svirną ir jo istoriją.
Užvenčio dvaro svirnas. Šaltinis: Vikipedija
Užvenčio dvaro istorija
Daug romantiškų įspūdžių smalsuoliams gali padovanoti labai senas, minimas jau 1527 metais kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Užvenčio dvaras.
1887-1898 metais Užvenčio dvarą buvo išsinuomoję rašytojos Marijos Pečiukaitės-Šatrijos Raganos tėvai. Čia Šatrijos Ragana išgyveno nelaimingą meilę, čia gimė pirmieji jos kūrybiniai bandymai. Netoli Užvenčio, Unanų dvare, tais laikais gyveno ir Povilas Višinskis. Jis nuo 1891 metų vasaros lankydavosi Pečiukų šeimoje, kad padėtų pasirengti stoti į gimnaziją Marijos broliui Steponui.
1894-aisiais rudenį į Užventį atvyko jaunas kunigas Kazimieras Bukantas. Pečiukų ir Bukantų šeimos seniai buvo pažįstamos, tad sūnui Kazimierui atvykus į Užventį senoji bičiulystė buvo atnaujinta. Marijai ji buvo lemtinga.
XX a. pradžioje dvaro aplinka buvo išties įspūdinga: gražus tvenkinys, liepų alėja, medžiai su išpjaustytais Šatrijos Raganos inicialais. Čia pasisėmusi įkvėpimo, rašytoja sukūrė vertingiausius savo kūrinius - apysakas Sename dvare ir Viktutė. Nors apysakose rašytoja nei vardą, nei vietovės pavadinimus neminėjo, vaizdingai aprašytos apylinkės nesunkiai atpažįstamos.
„Venta jau numetė ledus, bėga žiūdamas ir griaudamas tiltus. Kartais, turėdama laiko, einu pas malonų ir, atsistojusi ant tilto, žiūriu, kaip vanduo puola žemyn".
Vėliau dvarą nusipirko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius, dvare gyvenęs tris dešimtmečius - nuo 1912 iki 1942 metų. Signatarui pavyko dvarą aptvarkyti, paversti pelningu ūkiu. Prie Ventos tuo metu veikė didelis malūnas, stovėjo daug gamybinių pastatų.
Šiandien Užvenčio dvaro sodyba vargu ar nustebins savo pirmykščiu žavesiu, tačiau čia vis tiek yra kur akis paganyti. Iki šiol čia žaliuoja graži liepų alėja, o restauruotame dvaro svirne nuo 1966 metų veikia Užvenčio kraštotyros muziejus. Jo ekspozicijos pasakoja apie Užvenčio istoriją, Šatrijos Raganą, J. Smilgevičių ir kitus žymius krašto žmones.
Dabartiniai spirito varyklos-malūno šeimininkai gražiai restauravo pastatą ir sutvarkė teritoriją. Atkurta senoji turbina gamina elektros energiją, restauruotose malūno salėse rengiami pokyliai. Malūne įrengtas sveikatingumo kompleksas, taip pat viešbutis ir konferencijų salė.
Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana - bajoraitė, mokytoja Žemaitijos dvaruose, lyrinės psichologinės prozos pradininkė lietuvių literatūroje, viena pirmųjų profesionalių rašytojų vaikams, vertėja, labdarė, altruistė. Gimė žemaičių bajorų šeimoje 1877 m. vasario 24 d. (pagal naująjį kalendorių kovo 8 d.) Keturakių kaime (dabar Plungės rajono Žlibinų seniūnija).
Už trijų kilometrų esančiame nedideliame Medingėnų miestelyje, Švč. Trejybės bažnyčioje, būsimoji rašytoja buvo pakrikštyta Marijos vardu. Dvarelis priklausė jos motinos Stanislavos Šiukštaitės-Pečkauskienės šeimai. Vėliau persikėlė į tėvo gimtinę, Labūnavos dvarą Kelmės rajono pakraštyje. Čia Marija augo iki dešimties metų.
Tėvui nesisekė ūkininkauti, klimpo į skolas, tad išnuomavęs Labūnavos dvarą su šeima persikėlė į Užventį, kur 1887-1898 m. nuomojo didesnį dvarą iš kunigaikščio Aleksandro Druckio-Liubeckio. Pečkauskai savo vaikams samdė mokytojus, Marija dvare išėjo pradžios mokyklos kursą ir 1891 m. iškart įstojo į Sankt Peterburgo šv. Kotrynos gimnazijos trečią klasę.
Reikšminga būsimos rašytojos gyvenime 1891 m. vasarą buvo pažintis ir bičiulystė su kaimynystėje gyvenusių valstiečių sūnumi, Šiaulių gimnazistu, lietuvių tautinio atgimimo veikėju Povilu Višinskiu. Jis pažadino Marijos domėjimąsi Lietuvos istorija, skatino ją mokytis lietuvių kalbos ir kurti lietuviškai, padėjo kūrybinio kelio pradžioje. Užventyje 1894 m.
Marijos Pečkauskaitės tėvas, išsinuomojęs 1887 m. Užvenčio dvarą, kuris turėjo miškų, daug dirbamos žemės ir mūrinį vandens malūną, tikėjosi ūkininkaudamas ekonomiškai sustiprėti ir grąžinti susikaupusias skolas. Deja, užsidirbti iš ūkio jam nepavyko.
Pečkauskams išvykus, tarpukariu dvaras priklausė žemaičių dvarininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Jonui Smilgevičiui (1870-1942).
Išliko 14 Užvenčio dvaro pastatų (gyvenamasis namas, pieninė, kiaulidė, svirnas, karvidė, jauja, kumečių tvartas, kumetynas, bitininko namelis, spirito varykla ir malūnas, salyklinė, malūno „kontora“, rūsys, kalvė) bei 1,5 ha parkas.
Užvenčio parko prieigose pastatytas infostendas, kuriame nurodytas išlikusių senųjų statinių ir neseniai pastatytų stogastulpių, paminklo, koplytėlės bei saulės laikrodžio išdėstymas teritorijoje.
Užvenčio buvusio dvaro sodyba 1992 m. balandžio 2 d.
Svirnas - svarbi dvaro dalis
Greta gyvenamojo namo svarbų vaidmenį valstiečių gyvenime atliko svirnas, skirtas grūdams, maistui, mantai laikyti, miegoti. Lietuvos teritorijoje svirnai pagal planą ir išorės formą skirstomi į du pagrindinius tipus: aukštaičių ir žemaičių, kurie skiriasi patalpų dydžiu ir skaičiumi.
Žemaičių sodybos - erdvios, su gerokai daugiau įvairios paskirties trobesių negu aukštaičių ir dzūkų sodybose. Daugiausia pastatų muziejuje yra stambaus ūkininko sodyboje. Joje stovi troba, svirnas, kiaulidė, tvartas, daržinė, jauja, šardinė (linams ar žirniams džiovinti), pirtis.
Šiandien restauruotame dvaro svirne nuo 1966 metų veikia Užvenčio kraštotyros muziejus. Jo ekspozicijos pasakoja apie Užvenčio istoriją, Šatrijos Raganą, J. Smilgevičių ir kitus žymius krašto žmones.
Kelionę “Kelmės krašto dvarai” tęsiame į Užvenčio dvarą. Su dvaru susiję Šatrijos Raganos, Švedijos karaliaus Karolio XII, Nepriklausomybės Akto signataro J. Smilgevičiaus vardai. Iki šiol išlikusiam iš stiprių ąžuolinių rąstų suręstam pastatui daugiau kaip trys šimtai metų. Lankomės Užvenčio kraštotyros muziejuje, kurio ekspozicijos byloja apie garsius žmones; pateikiama medžiaga apie Užvenčio miestelio istoriją.
Užvenčio kraštotyros muziejaus (įkurtas 1965, nuo 1973 veikia muziejinei veiklai pritaikytame Užvenčio dvaro svirno pastate, 2012 restauruotas) ekspozicijos skirtos rašytojai Šatrijos Raganai, Vasario 16 Akto signatarui J. Smilgevičiui (abu gyveno šiame dvare) ir Užvenčio krašto istorijai.
Kelmės krašto muziejus, Kelmės rajono savivaldybės muziejus. Ekspozicijos yra Kelmės dvaro sodybos pastatuose - rūmuose, svirne ir vartuose (17 a. antra pusė) bei muziejaus filialuose Užventyje, Ušnėnuose (Užvenčio seniūnija), Šaukėnuose, Žalpiuose.
Muziejaus fonduose saugoma apie 32 600 eksponatų (2025).
Kelmės dvaro ansamblio mūriniai rūmai statyti 1780 m., dviaukščiai bokšto išvaizdos vartai - 1668 m. Kelmės dvaro sodybos teritorijos plotas kartu su parku - 15,2 ha.
Bilietų kainos į lankytinus objektus gali keistis!
Apibendrinant, Užvenčio dvaro svirnas yra svarbus istorinis ir kultūrinis objektas, liudijantis dvaro praeitį ir jo reikšmę krašto gyvenime.