Artėjant šaltajam sezonui, neišvengiamai kyla diskusijos apie didžiules sąskaitas už būsto šildymą.
Karas Ukrainoje dar kartą priminė, kaip svarbu užsitikrinti energinę nepriklausomybę nuo iškastinio kuro ir minimalius energijos poreikius namų šildymui.
Tačiau, Valstybės kontrolės duomenimis, vis dar apie 75 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos sunaudoja daugiabučiai namai, kurių didžioji dalis (apie 83 proc.) vis dar energiškai neefektyvūs.
Šilumos trasose kasmet prarandama apie 15 proc. pagaminamos energijos, o kai kuriose savivaldybėse šie nuostoliai sudaro iki 27 procentų.
Štai Vilniuje, Žirmūnų g. 86 name, ne visi gyventojai džiaugiasi jų daugiabutyje vykstančiais procesais.
Renovacija, apie kurios naudą nuolat kalba valdininkai, ne visiems kelia pačias geriausias emocijas.
Esą statybininkai koreguoja darbų planus, atsižvelgdami į savo poreikius ir nesilaikydami nei investicinio plano, nei techninio projekto.
Darbus atliekanti bendrovė ką nors komentuoti atsisako.
Daugiabučio renovacijos planas: nuo idėjos iki įgyvendinimo
Visuomenei pristatytas renovuojamas daugiabutis sostinės A. Mickevičiaus gatvėje - pirmasis šalyje, kurio gyventojai sutarė namo energinio naudingumo kartelę pakelti iki A klasės.
Pagal dabartinius reikalavimus renovuojami daugiabučiai turi pasiekti ne mažesnę kaip C energetinę klasę, pranešime spaudai informuoja Aplinkos ministerija.
Vyriausybė yra nusistačiusi siekį renovuoti 1000 daugiabučių per metus, bet net tokiu atveju, kad renovuotume visus numatytus daugiabučius, reikėtų daugiau nei 33 metų.
Tačiau, matant renovacijos tempą, jaučiant pasaulį kaustančią įtampą ir girdint 80 metų Europoje tylėjusius karo pabūklus, tampa aišku, kad šį skaičių greičiausiai galėtume mažų mažiausiai dvigubinti, o greičiausiai, jeigu niekas nesikeis, ir trigubinti.
Iš tiesų, pernai, prasidėjus karui, pasirašyta vos 160 renovacijos sutarčių, 2021-aisiais - 300.
Renovacijos eiga biurokratiškai lėta, nuo idėjos iki proceso gali reikėti ir kelerių metų, vien ką reiškia tai, kad didžioji dalis prieš 2022 m. pasirašytų finansavimo projektų turėjo būti perskaičiuoti, nes viskam gerokai pabrangus nepavyko rasti rangovų.
Tad net ir tai, kad jau surinkti parašai renovacijai, pasiruoštas investicinis projektas ir uždegtos kitos žalios šviesos, negarantuoja sėkmės.
Renovacija neretai yra neįdomi didiesiems rangovams, todėl ne visi jie patikimi, nemaža jų dalis labai greitai paveikiami rinkose pasitaikančių duobelių ir svyravimų.
Taip pat, jei atsiranda brokas, nėra lengva tai įrodyti arba tiesiog nebėra kam tą broką taisyti.
Tokia situacija kuria užburtą ratą, kai gyventojai nepasitiki arba nesupranta renovacijos proceso, todėl neskuba renovuoti savo namų, nors, Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, dabartinė valstybės parama sudaro apie 40 proc.
Europos Sąjunga skiria daug dėmesio ir pinigų renovacijai, tai yra tikslas, iškeltas norint didinti nepriklausomybę nuo iškastinio kuro ir įvykdyti žalumo siekius, tačiau ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje renovacija vyksta labai lėtai.
Kalbama apie maksimalų 1 proc. renovuotų daugiabučių per metus.
Dar neturime tikslios 2022-ųjų informacijos, tačiau aišku, kad dėl susidariusios situacijos (Rusijos pradėto karo ir sutrūkinėjusių tiekimo grandinių, infliacijos) renovacijos mastas turėjo būti dar lėtesnis.
Visa Europa ieško išeities, tačiau vis dažniau manoma, kad dabartinis renovacijos modelis Lietuvoje yra tiesiog atgyvenęs ir netvarus.
Panašiai mąsto ir dalis miestų bei rajonų merų, dalis jų prisideda prie valstybės iniciatyvos savivaldybės lėšomis, kiti skatina rinktis bent jau mažąją renovaciją.
Dauguma mini biurokratinių kliūčių mažinimą, procesų spartinimą, įkainių didinimą.
Tačiau kartu Aplinkos ministerija kalba apie ilgalaikio laikotarpio paramos mažinimą.
Vadinasi, paskatos atlikti renovaciją gyventojams mažės.
Jau dabar galime kalbėti, kad renovacija gyventojams atsiperka per 20-30 metų, tad daugelį jų sunku įtikinti jos nauda (didėjanti būsto vertė, gerėjanti gyvenimo kokybė, mažėjantis neapibrėžtumas dėl šildymo kainų ir kt.).
Investicinis planas
Investicinis planas - tai dokumentas, kuriame fiksuojama daugiabučio būklė, šilumos sąnaudos, siūlomos modernizavimo priemonės, jų įgyvendinimo sąlygos, renovacijos kaina ir projekto atsiperkamumas.
Paprastai rengiami 2 ar net 3 investicijų plano variantai, gyventojai gali rinktis modernizavimo priemones ir kainą.
Pirmiausia daugiau nei pusė daugiabučių butų savininkų turi pritarti renovacijai (50 proc. butų savininkų + 1 balsas) ir įgalioti valdytoją arba namą administruojančią įmonę užsakyti investicijų planą.
Vidutinė investicinio plano kaina apie 1500-1800 Eur (priklauso nuo namo dydžio ir būklės).
Jeigu name yra, pavyzdžiui 80 butų, 1500 eurų padalinama kiekvienam butui, tai būtų po 18,75 Eur.
Jeigu vėliau investicijų planas patvirtinamas ir galutinai pritariama renovacijai, jo kainą kompensuoja valstybė.
Nuo 2024 m. lapkričio 11 d. daugiabučių namų savininkai gali pradėti teikti paraiškas renovacijos paramai gauti per Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) informacinę sistemą APVIS.
Paraiškos bus priimamos tęstiniu būdu iki 2025 m. spalio 1 d. arba kol baigsis paramai skirti 165 mln. eurų.
Paraiška su investicijų planu teikiama APVIS sistemoje.
Jei planas patvirtinamas, butų savininkai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos.
Patvirtinus finansavimą, prasideda darbų organizavimas.
Paraiškos vertinamos pagal pateikimo laiką ir įtraukiamos į finansuojamų projektų sąrašą, jei tenkinami reikalavimai.
Skiriama parama pagal fiksuotus įkainius.
Pvz., už kiekvieną naudingojo ploto kv.
Valstybės kompensuojamos modernizavimo priemonės, tinkamos finansuoti, nurodytos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“ priede.
Finansavimas ir parama
Daugiabučių, kurie po modernizavimo pasiekia A energinę klasę, paramai yra skirta 410 mln. eurų.
Šiam kvietimui skirta 410 mln. eurų.
2024 metų pradžioje buvo gauta paraiškų už 23 mln.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau - APVA) 2023 metų pradžioje paskelbė atskirą kvietimą teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti, kurio pagrindinė sąlyga - po renovacijos pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc.
Per metus nuo kvietimo pradžios APVA gavo 30 paraiškų, iš kurių 23 projektai jau yra patvirtinti, likę 17 projektų vertinami ar tikslinami.
Bendra patvirtintų projektų rangos darbų vertė apie 23 mln eurų.
Kadangi lėšos neišnaudotos, kvietimas pratęsiamas iki 2024 m. kovo 18 d.
Finansavimo sąlygos:
- Lengvatinis kreditas (ne didesnės nei 3 proc. dydžio palūkanos pirmus penkerius metus).
- Šiems projektams numatomas lengvatinis kreditas, 100 proc. subsidija statybų techninės priežiūros projekto parengimui, administravimo faktinėms išlaidoms apmokėti (neviršijant Vyriausybės nustatytų dydžių), 30 proc. kompensacija rangos darbams energiją taupančioms priemonėms bei papildoma 20 proc. kompensacija daugiabučio šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimui.
Pagal šį kvietimą modernizuojamiems daugiabučiams, ketinantiems pasiekti A klasę, numatytas 410 mln. Eur finansavimas: jį sudaro lengvatinis kreditas, projekto parengimo išlaidų kompensavimas, 30 proc. išlaidų kompensacija įgyvendinus projektą bei papildoma 20 proc.
Jei po daugiabučio modernizavimo pasiekiama A energinio naudingumo klasė, galima atgauti pusę renovacijai išleistų lėšų.
Renovacijos būdai ir priemonės
Vidutinis daugiabutis, pastatytas iki 1993 metų (tokiems ir yra skelbiami renovacijos konkursai), apie 25-35 proc. šilumos energijos praranda per sienas, 20-25 proc. - per langus, o dar 10-20 proc. šilumos energijos iškeliauja per stogą.
Ne viename mokslo darbe nagrinėtas ne teorinis, bet ir realus daugiabučių atnaujinimo priemonių efektyvumas.
Objektyviausiai bet kurios priemonės efektyvumą rodo sutaupytos šilumos energijos kainos rodiklis, nusakantis kiek kainuoja sutaupyti 1 kWh arba 1 MWh šilumos.
Pavyzdžiui, 10-ies modernizuotų daugiabučių namų analizė parodė, kad didžiausią šilumos energijos kiekį taupo fasado šiltinimas.
Ši priemonė vidutiniškai sutaupo 20-40 proc. šilumos energijos, tuo pačiu ir gyventojų pinigų.
Efektyviausios modernizavimo priemonės, šiltinimas putplasčiu ir šilumos punkto modernizavimas, šildymo sistemos balansavimas.
Modeliavimui ir analizei buvo pasirinktas tipinis surenkamų g/b plokščių daugiabutis.
Į namo modernizavimo priemonių modelius buvo įtrauktos energiją taupančios priemonės - šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas, saulės kolektorių įrengimas, išorės sienų šiltinimas, langų ir durų keitimas, balkonų įstiklinimas, natūralaus vėdinimo sistemos atnaujinimas arba rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimas, bendrojo naudojimo elektros inžinerinių sistemų bei apšvietimo atnaujinimas.
Į A klasę įtrauktas rekuperacinės vėdinimo sistemos butuose įrengimas, kad būtų užtikrinti norminiai higienos reikalavimai, nors rekuperacinė vėdinimo sistema A klasės pastatams neprivaloma.
Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės turi atitikti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos 3 priede nurodytas valstybės remiamas priemones: šildymo ir karšto vandens sistemų remontas ar rekonstravimas, langų ir lauko durų keitimas, stogo šiltinimas, fasadinių sienų šiltinimas, rūsio perdangų šiltinimas, cokolio šiltinimas, alternatyvios energijos šaltinių įrengimas, liftų kapitalinis remontas ar keitimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų keitimas ar pertvarkymas;
Šių priemonių suminis energinis efektyvumas, kuris yra išreiškiamas šiluminės energijos sąnaudomis kWh/m per metus, turi atitikti atnaujininimo programos 2 priede nustatytus reikalavimus, užtikrinti ne žemesnę kaip D energinionaudingumo klasę ir sumažinti skaičiuojamąsias šiluminės energijos sąnaudas ne mažiau kaip 20 procentų, lyginant su sąnaudomis prieš daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimą.
Svarbi šio kvietimo tendencija - alternatyvių energijos šaltinių diegimas planuojamuose atnaujinti daugiabučiuose.
Pasak G.
Į finansuojamų projektų sąrašą taip pat įtraukti trys A energinio naudingumo klasę planuojantys pasiekti daugiabučiai iš atskiro iki 2023 metų spalio 2 d. vykstančio kvietimo.
Priklausomai nuo esamos šildymo ir karšto vandens sistemos tipo ir būklės, rengiamas atskiras šilumos punkto modernizavimo projektas.
Investicijos į šilumos punkto modernizavimą nėra didelės (savaime suprantama, priklauso nuo šilumos punkto ir šildymo sistemos būklės, namo ploto ir daugelio kitų faktorių), tačiau apskaičiuota, kad vidutiniškai siekia apie 15 eurų kv. metrui.
Tipinio dviejų kambarių, 60 kv. metrų ploto buto gyventojams į šildymo sistemos pertvarkymą reikėtų investuoti apie 900 eurų.
Tačiau tokio dydžio investicijos leidžia sutaupyti iki 20-30 proc. šilumos energijos, atsižvelgiant į individualius poreikius šildytis ir pastato būklę iki renovacijos.
Didžioji dalis darbų atliekami pastato šilumos punkte, laiptinėse, rūsiuose, o bute darbai užtrunka tik 3-4 val.
Gyventojams nereikia savarankiškai deklaruoti suvartoto karšto vandens kiekio, nebelieka galimybės nesąžiningiems vartotojams piktnaudžiauti.
Problema ta, kad elevatoriniai šilumos punktai yra valdomi rankiniu būdu.
Prie jų turi budėti žmogus, kuris pagal lauko temperatūrą sukiotų sklendę ir į butus paskirstytų šilumą: kai lauke šalta - įleisti daugiau šilumos, kai lauke šilta - sumažinti šildymą.
Tačiau niekas šilumos punkte nesėdi, į termometrą nežiūri ir sklendės nesukioja.
Ji nustatoma taip, kad palaikytų maždaug vienodą temperatūrą visą parą.
Visai kitaip veikia automatizuotas šilumos punktas.
Ten sklendę reguliuoja automatika.
Davikliai pastato išorėje ir viduje fiksuoja temperatūrą, o automatika atitinkamai reguliuoja šilumą įleidžiančią sklendę.
Priedo, modernią įrangą galima suprogramuoti taip, kad naktį patalpos būtų šildomos mažiau, primažinti karšto vandens temperatūrą ar nustatyti norimą šildymo grafiką.
Pavyzdžiui, gyventojų sutarimu sumažinti vienu laipsniu šildymą visam namui.
Elevatorinio ir automatizuoto šilumos punkto skirtumai labiausiai jaučiami rudenį ir pavasarį, kai itin svyruoja paros lauko temperatūra: dieną pašvietus saulei įkaista virš 15 laipsnių, o naktimis nukrenta žemiau nulio.
Specialistų teigimu, tuomet namai su automatizuotais šilumos punktais sutaupo iki 30 proc. įrengiamas lauko temperatūros daviklis ir automatinis valdiklis šilumos punkte.
Daugelyje senų sovietinių daugiabučių šildymo sistema yra vienvamzdė, bet ją irgi galima ir reikia sutvarkyti, kad šiluma nebūtų švaistoma.
Tuo metu, kai buvo statomi daugiabučiai ir juose montuojamos vienvamzdės sistemos, pirmiausia buvo galvojama apie medžiagų taupymą, nes palyginti su dvivamzde sistema, tokiai sistemai įrengti reikėjo mažiau vamzdžių ir kitų detalių.
Vienvamzdės sistemos buvo reguliuojamos naudojant trieigius reguliavimo vožtuvus.
Dabar jais reguliuoti sistemos beveik neįmanoma, nes per daug metų jie gali būti užstrigę, gali būti užsinešę apvadiniai vamzdžiai, kai kurie gyventojai yra nuėmę reguliavimo rankenas, todėl šių trieigių vožtuvų pajudinimas atneštų ne naudą, o tik problemas, gali būti visiškai nutrauktas šilumnešio srauto tekejimas stove.
Norint užtikrinti tinkamą ir ilgalaikį sistemos veikimą, renovuojant pastatų šildymo sistemas reikia keisti visus komponentus.
Sklandžiam vienvamzdės sistemos veikimui UAB „IMI Hydronic Engineering“ turi paprastus, bet efektyvius, ilgaamžius ir kokybiškus produktus.
Vienvamzdės šildymo sistemos pertvarkymas:
- Apvado keitimas - jo skersmuo turi būti vienu dydžiu mažesnis nei pagrindiniai vamzdžiai.
- Atgaliniam srautui būtinas 180 mm atstumas.
UAB „Imi Hydronic Engineering“ yra ŠVOK pramonės lyderio atstovas Lietuvoje, įmonėje dirba patyrę ir kvalifikuoti specialistai.
Prieš balansuojant šildymo sistemą, iš jos turi būti pašalintas oras, sistema turi būti išvalyta nuo purvo nuosėdų.
Iš šildymo sistemos nepašalintas oras yra korozijos ir purvo/nuosėdų susidarymo priežastis.
Kad sistemoje nesikauptų oras ir nešvarumai, būtina naudoti oro/purvo separatorius ir cikloninius - vakuuminius oro šalinimo įrenginius.
Tai yra „trys viename": dvieigis vožtuvas + balansinis ventilis + slėgio perkričio reguliatorius.
Renovuojant daugiabučius dažniausiai naudojamos apribotos temperatūros termostatinės galvutės (pavyzdžiui, 16-28 laipsnių C).
Laiptinėse ir bendro naudojimo patalpose dažniausiai naudojamos „antivandalinės" arba viešosioms patalpoms skirtos termostatinės galvos.
Kur ir kokius gaminius rinktis šildymo punkto ir sistemos modernizavimui?
Geriausia tokioje įmonėje, kuri nėra prietaisų tik perpardavėja, o atstovauja gamintojus, specializuojasi būtent šildymo ir vėsinimo sistemų įrangos srityje, turi šios srities specialistus.
Viena tokių įmonių, Lietuvoje veikianti jau daugiau kaip 20 metų - „IMI Hydronic Engineering".
Šildymo sistemos modernizavimas
Fasado šiltinimas
Taip jau susiklostė tradicijos ir rinka, kad daugiabučių sienos dažniausiai apšiltinamos akmens vata arba polistireniniu putplasčiu - liaudiškai vadinamu polistirolu.
Akmens vata labiau tinka vėdinamam fasadui (su oro tarpu), o putplastis - tinkuojamam fasadui įrengti.
Paprastai daugiabučio modernizavimo plano rengėjas pateikia fasadų apšiltinimo variantus su akmens vata ar kita mineraline vata, ir su putplasčiu.
Renovacija šiltinant putplasčio plokštėmis yra pigesnė, naudojant kokybišką tinką sienos yra tvirtos, ant jų neauga dumbliai ir nesiveisia pelėsiai, šiltinimas putplasčio plokštėmis užtikrina gerus energinio efektyvumo rodiklius.
Bet, norint pasiekti tokį rezultatą, svarbu pasirinkti ne atsitiktinių medžiagų rinkinį, o SISTEMĄ - t.y. tarpusavio sąveikoje išbandytas medžiagas.
Galima rinktis sistemą su putplasčiu, galima su vata, svarbiausia, kad tai būtų sisteminės medžiagos.
Polistireninio putplasčio plokštės ant tinkuojamų sienų klijuojamos, tvirtinamos smeigėmis, armuojamos, tinkuojamos.
Klijai, smeigės, tinklelis, armavimo mišinys, tinkas, dažai - visos šios medžiagos turi derėti tarpusavyje, suderintos medžiagos vadinamos sistema.
Neužtenka nusipirkti putplasčio plokštes, klijus, armavimo mišinį ir pastatą apšiltinti.
Rezultatas gali nuvilti, nes, esant kintančioms sąlygoms (šaltis, karštis, drėgmė), skirtingos medžiagos reaguoja skirtingai.
Pavyzdžiui, deformacijos dėl karščio saulės atokaitoje - jei armavimo mišinys plečiasi daugiau nei tinkas, pastarasis gali suskilinėti.
O sisteminės medžiagos yra išbandytos sąveikoje viena su kita ir tarpusavyje suderintos.
Sistemų tiekėjai, siekiantys gauti techninį liudijimą, CE ženklinimą, turi atlikti daugybę bandymų: sistemos komplektai, siekiant nustatyti jų savybes bei suderinamumą, ištisus mėnesius veikiami UV spinduliais, šaldomi, mirkomi vandenyje, daužomi, plėšomi, deginami.
Lietuvoje yra apie dešimt šiltinimo sistemų pardavėjų, jie komplektuoja fasadų apdailos medžiagas su pasirinktų gamintojų termoizoliacinėmis medžiagomis.
Vartotojams, statybos vadovams svarbiausia yra pasitikrinti, ar siūloma sistema turi nacionalinį techninį įvertinimą arba europinį ETL.
Savaime aišku, kad sistemų tiekėjai renkasi patikrintų gamintojų produkciją, sertifikuotas putplasčio plokštes.
Vieni tokių gaminių - „Kauno šilas" polistireninio putplasčio plokštės.
Jos gaminamos pagal vieningą Lietuvos ir ES standartą LST EN 13163 „Statybiniai termoizoliaciniai gaminiai.
Gamykliniai polistireninio putplasčio (EPS) gaminiai.
Specifikacija".
Tai reiškia, kad pasirinkus tinkuojamo fasado sistemą su „Kauno šilas“ plokštėmis ir sisteminėmis apdailos medžiagomis, būsite tikri, jog fasadas bus ilgaamžis.
Fasado šiltinimas polistireniniu putplasčiu
Polistireniniu putplasčiu apšiltintos sienos arba, kaip oficialiai vadinama, tinkuojama termoizoliacinė sistema, yra efektyvus ir ekonomiškai greičiausiai atsiperkantis fasado šiltinimo ir apdailos sprendimas.
Priklausomai nuo esamų sienų šiluminės varžos arba šilumos laidumo koeficiento ir siekiamo rezultato, sienos gali būti apšiltintos plonesniu ar storesniu putplasčio sluoksniu.
Senos statybos daugiabučių namų gelžbetoninės lauko sienos turi labai mažą šiluminę varžą ir jų apšiltinimui iki norimos energinio efektyvumo klasės reikalavimų būtina naudoti daugiau termoizoliacinės medžiagos.
Vėlesnės statybos daugiabučių namų sienos jau buvo dalinai apšiltintos gamykloje, gelžbetoninių plokščių gamybos metu, ir papildomam apšiltinimui reikalinga mažiau termoizoliacinės medžiagos.
Tikslus izoliacinės medžiagos kiekis apskaičiuojamas įvertinus realius gelžbetonio sienų šiluminius parametrus.
Pasirinkus norimą putplasčio plokščių tipą, žinant storį ir šiltinamų sienų plotą, nesudėtinga apskaičiuoti reikalingą termoizoliacijos kiekį ir kainą.
Be termoizoliacinės medžiagos svarbus ir kartais pamirštamas dalykas yra sienų paruošimas šiltinimui, kurį sėkmingai gali kontroliuoti patys daugiabučio gyventojai.
Kad termoizoliacija būtų efektyvi, reikia, kad sienos būtų švarios, sausos, nuo jų nuvalytos druskų, pelėsinių grybų ir samanų apnašos, užtaisyti plyšiai, ištrupėjusios vietos.
Būtina išvalyti ir užsandarinti stambiaplokščių siūles, kad juose neliktų drėgmės.
Klijuojant putplasčio plokštes tarp plokščių ir sienų neturi likto oro tarpo, klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc.
Yra ir daugiau šiltinimo detalių, kurias sėkmingai gali kontroliuoti gyventojai.
Taip daroma tam, kad išvengtume šiluminio tiltelio ir apsaugotume nuo šalčio prie cokolio esančias pirmo aukšto grindis.
Sienų ir cokolio termoizoliacijos sluoksnio plyšiai turi būti užsandarinti polistireno atraižomis arba užpildyti montažinėmis putomis.
Žemiau pateiktoje lentelėje galite rasti orientacinius „Kauno šilas" polistireninio putplasčio plokščių storius.
Orientacinis putplasčio storio skaičiavimas sienų šiltinimui, renovuojant daugiabutį ir siekiant A klasės: