Vytenis Malinauskas - žmogus, kurio karjera apima įvairias sritis: nuo televizijos režisūros iki aistringo istorinių Vilniaus laiptinių tyrinėjimo. Dauguma Vytenį Pauliukaitį šiandien pažįsta kaip kandų, bet linksmą kritiką ar pramoginių televizijos laidų dalyvį. Tačiau pats jis geriausiai jaučiasi už kadro - dirbdamas režisieriumi, kurdamas televizijos projektus, kurių suskaičiuoja apie 600, ar didesnės apimties muzikinius filmus, spektaklius, kurių sukūrė daugiau nei 30.
Režisieriaus Karjeros Pradžia ir Iššūkiai
LRT.lt archyvų ciklo TELEPORTACIJA studijoje su Vyteniu kalbėjome apie pradžią televizijoje, griežtą režisierių, pirmuosius filmus ir legendinius vaizdo klipus. Režisieriaus pašaukimas: „Taip, aš buvau reiklus ir kartais ta reiklumo forma būdavo nevartotina. Aš tik vėliau supratau, kad nereikia savo emocijų rodyti, nes žmonės pasimeta, kuriems skirtas tas spaudimas. Tapau tyliu, ramiu, manęs nėra dabar“, - pradžią režisieriaus kėdėje prisimena V. Tačiau paradoksas tai, kad pirmiausia jam teko ragauti aktoriaus duonos - tiek epizodiniuose, tiek ryškesniuose vaidmenyse.
„Čia buvo didesnis toks keistas vaidmuo. Nors koks čia vaidmuo - aš neišsižioju čia nė karto... Gal kokį vieną... Bet ačiū dievui man šokt nereikėjo... [...] Niekada nebuvo noro į aktorystę, bet man visą laiką imponavo režisūra. Tai yra tas piktas dėdė, kuris ten viską tvarko. Operatoriumi dirbti aš mokiausi, man buvo įdomu, bet suprantate, kai tau į ausines duoda komandas, visiškai ne tai, kur aš noriu parodyti ir būti, tai mane užknisdavo tie dalykai“, - prisiminė V.
Filmai, spektakliai, pramoginiai renginiai, televizijos laidos, tačiau filmuodami laidą kartu su režisieriumi prisiminėme ir kitą įdomų laikmečio reiškinį. Vakaruose jau pritaikytas formatas okupuotoje Lietuvoje buvo naujovė. Vienas tokių - Stasys Povilaitis, kurio klipų siužetai šiandien kelia šypseną. Naudoti ir to meto specialieji efektai, to meto kompiuterinė grafika.
„Mes stengėmės pasitelkti visas televizijos turimas priemones ir žengti link videoklipų, nes jie jau pasaulyje buvo, o mes velkamės gale. Aišku, dabar daug kur yra naivus ir juokingas, bet ten buvo ir neprastų dalykų. Ypač ta muzikinė programa buvo sudainuota neprastai, stengėmės daug grožio parodyti, ne kas minutę keičiasi kadrai, o greičiau.
„Mis Lietuva“ Konkursai
1988 metais Lietuvoje debiutavo kontroversiškai vertinami konkursai „Mis Lietuva“. Tuo metu su Sporto rūmais bendradarbiavusiam V. Malinauskui teko režisuoti ir šį renginį. „Apie grožio konkursus aš nežinojau nieko ir, kai mane pakvietė, aš labai nustebau. Aš supratau, kad tai yra pramoga, kaip ir visame pasaulyje tai yra pramoga.
Buvau pakviestas į „Ostankino“ televiziją Maskvoje ir aš galėjau pažiūrėti pasaulinius konkursus, nes jie turėjo savo videotekoje visas tas juostas. Lietuvoje šis formatas prigijo. Didžiulis žiniasklaidos dėmesys, visuomenės diskusijos ir kiti procesai. Tačiau konkursų ištakas režisierius sieja su 1925 metais, kai buvo bandyta išrinkti „lietuvaitės etaloną“.
„Kai pasirodė pirmieji grožio konkursai - kipišo buvo labai daug, daug neigiančių, besipiktinančių ir daug tų, kurie domėjosi. Aš noriu pasakysiu, kad atsirinkdavome tik po labai didelio konkurso, daug mergaičių norėjo sudalyvauti ir pasirodyti scenoje. Iš viso teko režisuoti 5 konkursus. Nors jie šiandien ir traktuojami įvairiai, tačiau to meto Lietuvoje tai buvo minias sutraukusi naujovė, kurią stebėjo dauguma. Vėliau dėl šio konkurso atsirado ir šalia esančių veiklų.
„Buvo mokyklėlė, kuri veikė keletą metų. Ten motinos atvesdavo mažas mergaites, kurios buvo mokomos, kaip elgtis prie stalo. Mokyklėlė buvo populiari, mes turėjome net kelias grupes, nes ten dėstė profesionalai. Aš pamačiau, kad tos mergaitės, kurios ateina į konkursus, yra gražios, bet jos turi daug vidinių problemų, jos neparuoštos scenai, daug kompleksuotų momentų, nežinios, kaip tvarkyti savo kūną, ruoštis gyvenimui. Grožio konkursai turėjo šviečiamąją plačią reikšmę“, - prisiminė V.
Savo charakterį režisierius laiko netobulu, o tai veikiausiai susiję ir su daugybe skirtingų darbų, kuriuos jam teko dirbti. Pavyzdžiui, šiandien V. Malinauskas dalyvauja įvairiuose televizijos projektuose ir vertinimo komisijose. „Jeigu man nusibosta ir matau, kad nežengsiu tolyn, aš atsisakau. Taip buvo ir su grožio konkursais, su muzikinėm programom ir su daugeliu kitų darbų. Mums reikia apsidairyti gyvenime, aš visą gyvenimą laikau egzaminus.
Prieš beveik 20 metų režisierius pats tapo savotišku televizijos projektų dalyvių egzaminuotoju. Tiek „Eurovizijos“ atrankose, tiek šokių projektuose dalyvaujantis V. Malinauskas nevengia aštrių komentarų. „Šlykštus diedas sėdi ir neleidžia jaunimui eiti į priekį... Aš geras dėdė, koks aš griežtas. Aš tik leisdavau sau pasakyti savo nuomonę šalia tų, kurie tik giria ir yra viskuo patenkinti. Jeigu mane pakvietė ir mano komentarai nepatinka, tai ir nekvieskit“, - prisiminęs juokauja V.
Tačiau labiausiai jį išgarsino „Lietuvos šokių dešimtuko“ laida, kurioje šio komentarai kontrastavo su kitu žiuri nariu - Jurijumi Smoriginu. „Tas apsižodžiavimas daug kam patikdavo. Mes iš tikrųjų nesitardavom ir neaptardavom, ką mes kalbėsime. Mano kolega Smoriginas ištransliuodavo tai, ką jaučia, o aš išlaukdavau šito ir bandydavau jį pataisyti. Mes su juo nei apsikabinę, nei labai susipykę. Tie apsižodžiavimai gimė spontaniškai. Jeigu tik koks numeris būdavo netobulas, tai mes liežuvius jau pasigaląsdavome ir kartais būdavome net per įkyrūs, kalbėdavome ilgiau, nei šokdavo“, - prisimena V.
„Šitas amplua mane išgarsino gatvėje. Profesionalai mane žinojo. Aš nesiekiau į kadrą niekada ateiti. Man tai nebuvo įdomu, nes aš žinau, kaip tai yra sudėtinga ir sunku. Ypač, jeigu kadre tu nesi tu. Man tekę tai daryti ir tai labai nesisekė.
Aistra Istorinėms Laiptinėms
Vilnietis Vytenis Malinauskas greičiausiai nė neįsivaizdavo, kad kiek keistu galintis pasirodyti pomėgis išaugs į nemažo populiarumo sulaukusį projektą. Jauno vyro aistra netikėtai tapo istorinės Vilniaus laiptinės ir jų architektūra. Vytenis dažniausiai vakarus leidžia vaikštinėdamas senų sostinės rajonų gatvėmis ir ieškodamas išskirtinių laiptinių, kurių nuotraukomis galėtų pasidalinti socialiniuose tinkluose. Įtraukė brolis Laurus vyras skiria savo broliui, parodžiusiam jam įspūdingą laiptinę Sodų gatvėje.
Ši vieta įsirėžė į Vytenio atmintį ir pažadino norą atrasti ir kitas istorines Vilniaus laiptines. „Pradėjau pirmo karantino metu po jas vaikščioti, fotografuoti ir dalintis socialiniuose tinkluose, nes pasirodo, kad visuomenė nemato, ką mes turime Vilniuje ir neaplanko tokių vietų. Sulaukiau nemažai palaikymo, tad visas šis reikalas tęsiasi po šiai dienai“, - apie projekto gimimą pasakojo Vytenis. Nekilnojamo turto srityje dirbančiam vyrui neretai tenka nagrinėti kultūros paveldą, tad šios žinios stipriai padeda atskirti išskirtines laiptines. Taip pat prisideda ir miesto istorija besidomintis Vytenio brolis, dirbantis architektu.
„Kartais nueinu į kokią nors laiptinę, nufotografuoju iš vidaus, nusiunčiu jam ir paklausiu, ar gali įsivaizduoti kokia čia vieta. Tai jis net pagal architektūros stilių pasako, kokioje aš gatvėje“, - pasakojo Vytenis. Išskirtinių laiptinių Vytenis ieško vakarinių pasivaikščiojimų su kavos puodeliu metu. Žinodamas, kur nori patekti, vyras palaukia, kol iš namo išeis gyventojas ir durims nespėjus užsidaryti patenka į vidų, kur prieš akis ir fotoobjektyvą jam atsiveria daug kam nematomas istorinio Vilniaus grožis. „Manau, kad laiptinėse sutikti žmonės supranta, kodėl aš fotografuoju. Tai yra kultūros paveldas, ir turi būti prieinama visiems“, - sakė Vytenis.
Anot vyro, įspūdingiausia jam pasirodė „Lietuvos rašytojų sąjungos“ laiptinė, patraukusi didžiule prabanga. „Tikrai nesu nieko panašaus matęs, ką pamačiau ten. Paauksuoti turėklai, juodo marmuro grindys. Atrasti tą laiptinę buvo kažkas nerealaus. Dar įspūdį padarė Jogailos gatvėje esanti daugiabučio laiptinė, patraukianti ne prabanga, o savo išskirtinumu. Jos laiptai eina spirale iki pat ketvirto ar penkto aukšto. Tai tikrai labai įspūdingas inžinerinis statinys, išsiskiriantis visame Vilniaus mieste“, - pasakojo Vytenis.
Kova Už Kultūros Išsaugojimą
Tiesa, pasak Vytenio, nemaža dalis istorinių Vilniaus laiptinių yra smarkiai apgadintos, o jų būklė priklauso nuo rajono. „Stoties rajono laiptinės būna apgadintos dažniausiai. Istorinis paveldas išgriautas, išluptas, labai neprižiūrimas. Senamiestyje arba atnaujinamuose rajonuose laiptinių būklė žymiai geresnės. Dalis Vilniaus laiptinių neprižiūrėtos būtent Stoties rajono pusėje. Jos reikalauja investicijų, tad labai tikiuosi, kad ateityje vis daugiau žmonių kalbės apie tai ir tos laiptinės bus atkurtos“, - viliasi vyras.
Vytenis pripažino svarstęs pasiūlyti savo paslaugas Kultūros paveldo departamentui, nes mato, kad istorinių laiptinių priežiūrai nėra skiriama tiek laiko, kiek turėtų. „Tikrai skaudu matyti, kaip tos laiptinės nyksta. Ne tik laiptinės, bet ir pastatų fasadai, kitos gražios dalys. Jei būtų tokia galimybė, tikrai to imčiausi ir padėčiau valstybinėms institucijoms su tuo tvarkytis ir kovoti su kultūros nykimu“, - sakė vyras.
Planai Ateičiai
Virš šimto istorinių Vilniaus laiptinių jau aplankęs Vytenis žada laiko skirti ir kitiems Lietuvos miestams. Tačiau vyrą itin traukia kiek neįprasta įspūdingos architektūros ieškojimui galinti pasirodyti šalis - Gruzija. „Gruzijoje yra beprotiškai gražių, dar nepaliestų ir nerenovuotų laiptinių, kurios gali konkuruoti su Venecija, Roma ir kitais istoriniais miestais. Turiu žurnalą su Gruzijos holų nuotraukomis, kurį vis vartau ir negaliu atsižiūrėti, tad noriu viską pamatyti savo akimis“, - kalbėjo Vytenis.
tags: #vytenis #malinauskas #aruodas