Šiame straipsnyje apžvelgiamas žinomų Lietuvos politikų turtas, remiantis jų viešai prieinamomis turto deklaracijomis. Nagrinėjami tiek dabartinių, tiek buvusių politikų finansiniai duomenys, atskleidžiantys turto dydį, jo sudėtį ir pokyčius.

Vytautas Landsbergis
Turtingiausi politikai ir jų turtas
Turtingiausiu Seimo nariu išlieka užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, su sutuoktine deklaravęs 17 mln. eurų. Didžioji šio turto dalis - daugiau nei 12 mln. eurų - priklauso jo sutuoktinei Austėjai Landsbergienei. Vien jos turimų akcijų vertė siekia 12,63 mln. eurų. Paties ministro turtas ir pajamos nesiekia 400 tūkst. eurų. Anot deklaracijos, per metus Landsbergių šeimos turto vertė sumažėjo maždaug 1 mln. eurų.
Energetikos ministro Dainiaus Kreivio šeimos turto vertė siekia 1,53 mln. eurų. Penktą vietą tarp turtingiausių parlamentarų užima energetikos ministras konservatorius Dainius Kreivys. Jis su žmona deklaravo 1,52 mln. eurų turto, tačiau turi 387 tūkst.
Į turtingiausių Seimo narių penketuką pateko socialdemokratas Gintautas Paluckas, jo su žmona bendras turtas siekia 1,7 mln. eurų. Anot VMI, smarkiai išaugo šeimos turimų akcijų vertė - nuo 0,5 mln. eurų 2021 metais iki 1,3 mln. eurų pernai. Paluckai dar turi 112 tūkst.
K. Navicko žmona turi akcijų už 64 tūkst. 100 tūkst. eurų.
R.Pakso ir žmonos Laimos Paksienės turtas siekia 972,2 tūkst. Lt, R.Paksas turi 386,3 tūkst. Lt santaupų, L.Paksienė - 20,8 tūkst. Lt. R.Paksas yra paėmęs beveik 10,6 tūkst. Lt paskolą. Atėmus paskolą Paksų turtą sudaro beveik 1,4 mln.
Kitas į milijonieriaus titulą pretenduojantis europarlamentaras - konservatorius Vytautas Landsbergis su žmona Gražina. Tačiau jų bendras turtas gerokai kuklesnis, sudaro lygiai 1 mln. litų.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų patriarchas, EP narys V.Landsbergis su žmona Gražina Ručyte-Landsbergiene turi turto už 875,8 tūkst. Lt, EP nario santaupos - 360,7 tūkst. Lt, žmonos - 290,5 tūkst. Lt. Jų bendras turtas - daugiau kaip 1,5 mln.
Buvęs Vilniaus meras, EP narys Juozas Imbrasas ir žmona Birutė Imbrasienė kartu deklaravo 197,3 tūkst. Lt vertės turto. Politiko piniginės lėšos - 670,5 tūkst. Lt, sutuoktinės - 310,5 tūkst. Lt. Kartu jų turtas siekia beveik 1,2 mln.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis ir jo žmona Violeta Tomaševska deklaravo turto už 298,4 tūkst. Lt, EP nario santaupos - 588,1 tūkst. Lt, žmonos - beveik 240 tūkst. Lt. Jų turtas - 1,1 mln.
Į milijonierių sąrašą patenka Vilija Blinkevičiūtė, kurios privalomas registruoti turtas siekia 850 tūkst. Lt, santaupos - beveik 541,6 tūkst. Lt. Iš viso jos turtas sudaro 1,3 mln.
Zigmantas Balčytis su žmona Severina turi turto daugiau kaip už 1 mln. Lt, europarlamentaro santaupos siekia 202 tūkst. Lt, žmonos - 32,6 tūkst. Lt. Tiesa, Balčyčių šeima yra paėmusi paskolų už daugiau kaip 538 tūkst. Lt. Atėmus paskolą, Balčyčių šeimos turtas sudaro 696,6 tūkst.
Nedaug iki milijono trūksta Leonido Donskio šeimai. L.Donskis su žmona Jolanda Donskiene turi 754,3 tūkst. vertės turto. L.Donskis dar deklaravo turintis 141,2 tūkst. Lt santaupų, jis yra pasiskolinęs 6,1 tūkst. Lt. Sutuoktinės piniginės lėšos sudaro 19,7 tūkst. Lt. Šeimos turtas vertinamas 909 tūkst.
Justas Vincas Paleckis ir žmona Laimutė Paleckienė turi 391,6 tūkst. Lt vertės turto. EP nario santaupos - 573,2 tūkst. Lt, žmona nurodė santaupų neturinti. Jų turtas sudaro 964,8 tūkst.
EP narė Laima Andrikienė turi turto už 452 tūkst. Lt, santaupų - beveik 296,2 tūkst. Lt. Iš viso jos turtas siekia 748,2 tūkst.
Algirdas Saudargas su žmona Laima Saudargiene turi turto už 532,5 tūkst. Lt, politiko santaupos sudaro 67,7 tūkst. Lt, lygiai tokio pat dydžio santaupas deklaravo ir jo žmona. Jų turtas beveik siekia 668 tūkst.
Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė turi turto už 363,1 tūkst. Lt, santaupos - 10,6 tūkst. Lt, vyras Mindaugas Mikulėnas privalomo registruoti turto neturi, jo santaupos - 3,6 tūkst. Lt. Jų turtas - 377,3 tūkst.
Vos keliais tūkstančiais nuo jo atsiliko „valstietis“ Valius Ąžuolas, jo šeimos turtas pernai taip pat sudarė 1,52 mln.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Jonas Pinskus su sutuoktine, Širvintų mere Živile Pinskuviene deklaravo 1,188 mln. eurų turto ir 90 tūkst. eurų paskolą, dar 35 tūkst.
Milijono kartelę praėjusiais metais perkopė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus ir jo sutuoktinės turtas - jie nurodė turintys kiek per 1 mln. eurų, užpernai jis sudarė 980 tūkst. eurų. Starkevičiai taip pat turi 68 tūkst.
Už milijono ribų liko socialinės apsaugos ir darbo ministrė konservatorė Monika Navickienė ir buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Navickai nurodė turto už 931 tūkst., Šiugždiniai - už 921 tūkst.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis nurodė su žmona paskolinęs ir nesusigrąžinęs 0,5 mln. eurų, šeimai liko mažesnės vertės turtas - už 481 tūkst.
Antras turtingiausiųjų parlamentarų sąraše - Darbo partijos frakcijos atstovas Valdemaras Valkiūnas su 4,868 mln. eurų vertės turtu ir dar 40 tūkst. suteikta paskola, trečiasis - Liberalų sąjūdžio atstovas Arminas Lydeka, jis su žmona nurodė pernai turėję 2,33 mln. eurų ir paskolinę per 9 tūkst.
Mažiausią turtą deklaravę politikai
Mažiausiai iš parlamentarų asmeninio turto deklaravo Darbo partijos frakcijos atstovas Vytautas Gapšys - 4,3 tūkst. eurų, nors jo ir sutuoktinės bendra turto vertė yra apie 100 tūkst.
Mišrios Seimo narių grupės narė Beata Pietkiewicz (Petkevič) nurodė pati turinti 5 tūkst. eurų vertės turto, o kartu su sutuoktiniu - 240 tūkst.
6,5 tūkst. eurų turto nurodė turintis valdančiosios Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius, be kita ko, jis deklaravo paėmęs ir per 21 tūkst.
Investicijos į vertybinius popierius
M. Skuodžio šeima, palyginti su kitais ministrais, yra daug investavusi į vertybinius popierius - beveik 60 tūkst. eurų, o S. Gentvilo šeima investuoja į akcijas, jų turi už 47,3 tūkst.
A. Bilotaitės sutuoktinio deklaracijos tarp VMI viešinamų dokumentų nėra.
Visuomenės nuomonė apie Vytautą Landsbergį
Prieš kelias savaites kilęs šurmulys dėl Vytauto Landsbergio pripažinimo pirmuoju faktiniu valstybės vadovu po nepriklausomybės atkūrimo, apnuogino ne tik politikų nesutarimus, bet visuomenės nuomonių įvairovę. Kilus diskusijai apie V. Landsbergio pripažinimą pirmuoju šalies vadovu vėl kilo „Landsbergis sugriovė kolūkius“ banga. Dalis Lietuvos visuomenės V. Landsbergis yra pokyčio simbolis, todėl dalis žmonių jo nemėgsta. Bet tai - ne vienintelė priežastis. Yra ir jo asmenybės bruožai, kurie gadina reikalą.
Reikia pripažinti tai, ko sau dar nepripažįstame - perėjimas iš vienos politinės sistemos į kitą, nepriklausomybės atgavimas buvo traumuojanti patirtis. Žmonės, kuriems nepriklausomybės atkūrimas buvo traumuojantis momentas jaučiasi paniekinti ir nesuprasti. Pašaipos rodo, kad yra nesuvokiama, jog 30 proc. šalies gyventojų gyvena kaime ir, kad jų gyvenimas žlugus kolūkiams dramatiškai pasikeitė.
Kolūkių sugriuvimas iki šiol yra laikomas pirmųjų nepriklausomybės metų chaoso simboliu. Jų gyvenimas, žlugus kolūkiams, - sugriuvo. Žmonės neteko darbo, santaupų, prasmės ir atsidūrė ties bedugne. Manau, galima suprasti jų sutrikimą ir nepasitenkinimą.
Nežinau, kodėl būtent kolūkiai turėjo sugriūti taip, kaip jie sugriuvo. Man to net norėtųsi paties V. Landsbergio paklausti, nes buvo svarstymų, vizijų, bet rezultatas gavosi nekoks ir paskutinis žodis buvo būtent V. Landsbergis.
Visgi faktas lieka toks pat - anuomet reikėjo suvokti situacijos sudėtingumą. Ar buvo galvota, kad gali nutikti taip, kaip nutiko? Sprendžiant iš to, kaip žmonės šiandien vertina pirmuosius nepriklausomybės metus, galime pasakyti, kad perėjimas iš vienos sistemos į kitą nepavyko.
Istorikai mano, kad visuomenė buvo visiškai nepasirengusi ir visiškai prisitaikiusi, o Sąjūdis atsirado stebuklingai. Bet stebuklų nebūna ir Sąjūdis neatsidaro dykynėje. Buvo grupelių, subkultūrų, kurios veikė, dirbo ir buvo aktyvios. Tarkime žygeiviai. Jie eidavo į žygius, tvarkydavo kapus, piliakalnius, organizuodavo paminėjimus. Tie būreliai sudarė tam tikrą tinklą, kuris ėmė tankėti ir kažkuriuo metu susidarė kritinė masė, įvyko sprogimas.
1996 metais rinkiminis aktyvumas krito ir niekada daugiau nepakilo. 1992 metų rinkimai, kurios laimėjo LDDP, taip pat rodo nusivylimą, kuris tik dar labiau sustiprėjo supratus, kad ir jie (LDDP) negali padaryti stebuklo.
Vytautas Landsbergis apie pilietinį neaktyvumą ir politinę situaciją Lietuvoje
tags: #vytauto #landsbergio #nuosavybe