Prekių ženklų savininkų teisės, kaip viena iš intelektinės nuosavybės teisių, įgyja vis didesnę reikšmę dabartiniame verslo pasaulyje. Klausimai, kylantys dėl šios teisės apsaugos, yra vieni iš dažniausių. Šio reiškinio priežastys savaime suprantamos - vis daugiau verslininkų ima suvokti prekių ženklo svarbą ir teikiamą naudą, prekių ženklai tampa svarbiu investicijų objektu, vertingu įmonės turtu.
Lietuvoje gan dažna problema yra ta, kad prekių savininkai nežino, kokias teises jie turi, todėl negali naudotis efektyvia jų gynyba. Vis dėl to Lietuvoje gan dažna problema yra ta, kad prekių savininkai nežino, kokias teises jie turi, todėl negali naudotis efektyvia jų gynyba.
Šiame magistro baigiamajame darbe pagrindinis dėmesys bus sutelktas į prekių ženklo savininkų teises bei civilinius jų gynimo būdus. Šio darbo naujumas pasireiškia tuo, jog jame koncentruojamasi į minėtas teises, jų turinį, jų įgyvendinimo galimybes. Taip pat darbe yra išsamiai analizuojami ir civiliniai prekių ženklo savininkų gynimo būdai.
Pasirinkta tema yra aktuali ir teoriniu, ir praktiniu atžvilgiu. Galbūt minėtas literatūros stygius nagrinėjamu klausimu įtakoja tai, jog prekių ženklų savininkai ne visada sugeba pasinaudoti savo teisėmis ar jas apginti. Tik gerai žinodami savo teises ir jų įgyvendinimo bei gynimo būdus prekių ženklų savininkai galės efektyviai pasinaudoti teisės aktuose įtvirtintomis savo teisėmis, galės išvengti klaidų jas įgyvendinant ar ginant.
Svarbu pastebėti tai, kad prekių ženklo savininkų teisių įtvirtinimas ir reglamentavimas teisės aktuose, neužtikrina efektyvios šių teisių gynybos.
Šio magistro baigiamojo darbo tikslas yra įvertinti prekių ženklo savininkų teises bei jų gynimo būdus teisinio reglamentavimo bei praktinio įgyvendinimo efektyvumą ir pasiūlyti galimus problemų sprendimo variantus.
Darbe yra keliama hipotezė, kad prekių ženklo savininkų teisės ir jų gynimo būdai reglamentavimas teisės aktuose neužtikrina efektyvios teisės gynybos praktikoje.
Darbe yra naudojami ir teoriniai, ir empiriniai tyrimo metodai, siekiant apžvelgti nagrinėjamą temą įvairiais aspektais. Pagrinde buvo naudojami šie metodai: sisteminės analizės (prekių ženklo savininkų teisės apsauga sudaro vientisą sistemą.
Pradedant nagrinėti magistro baigiamojo darbo temą, yra tikslinga iš pradžių trumpai apžvelgti pagrindines darbe naudojamas sąvokas. Todėl šiame skyriuje yra pateikiamos prekių ženklo bei prekių ženklo savininko sąvokos.
Pirmieji ženklai buvo naudojami dar akmens amžiuje galvijams žymėti. Kai kurie ženklai viduramžiais naudoti pirklis gildijoms, kaip pavyzdžiui praba - aukso grynumui nurodyti, yra naudojami dar ir šiandien.
Literatūroje galima sutikti daug ir įvairių prekių ženklo sąvokų: prekių ženklas - tai firmos nuosavybė, jos veidas ir kartu prekė; prekių (ir paslaugų) ženklai - tai tam tikros gamybos kultūros, tam tikros gaminio konstravimo ir technologinės kokybės bei patikimumo ženklai.
Vis dėl to dažniausiai sutinkama ir, autorės nuomone, tinkamiausia prekių ženklo sąvoka yra pateikiama LR Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnyje kartu su kitomis pagrindinėmis įstatymo sąvokomis: prekių ženklas (toliau - ženklas) - bet koks žymuo, kurio paskirtis - atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Šiame įstatyme prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti.
Atkreiptinas dėmesys, kad 1993m. birželio 3d. <...> Valstybės narės kaip įregistravimo sąlygos gali reikalauti, kad žymenys būtų vizualiai suvokiami.
Autorės nuomone, prekių ženklo sąvokos išskyrimas suteikia aiškumo ir apibrėžtumo nustatant, kas yra prekių ženklas, o taip pat užtikrina vienodą sąvokų aiškinimą bei teisės aktų taikymą praktikoje.
Kaip matyti iš pateiktų sąvokų, prekių ženklo sąvoka yra apibrėžiama per prekių ženklo funkciją bei jo išraiškos būdą. Iki šiol prekių ir paslaugų ženklai buvo laikomi pagrinde tik prekių kilmės nuoroda, dabar jie suvokiami kaip priemonė padedanti sumažinti informacijos ir sandorių sąnaudas, leisdama pirkėjams prieš įsigyjant prekę įvertinti jos kokybę bei prigimtį.
Reikia pažymėti, kad nors PŽĮ pateikiamoje sąvokoje yra nurodoma tik viena prekių ženklo funkcija, teorijoje yra išskiriamos kelios pagrindinės prekių ženklo funkcijos: Apskritai galima teigti, kad prekių ženklas, kaip tapatybės emblema, atlieka keturias pagrindines funkcijas, kurios yra susijusios su pažymėtų prekių arba paslaugų atskyrimu, jų kilme, kokybe ir reklama pardavimo vietoje.
Pirmoji prekių ženklo funkcija - skatinti prekę atpažinti, identifikuoti ir atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitos įmonės prekių arba paslaugų. Ši rinkoje prekes ir paslaugas, o tiksliau nurodyti prekių arba paslaugų, pažymėtų tuo ženklu, kilmę ir šaltinį. Šioji prekių ženklo funkcija - nurodyti tam tikrą prekių arba paslaugų, pažymėtų ženklu kokybę.
Paminėtos prekių ženklo funkcijos būtent ir yra ta priežastis, kodėl prekių ženklo reikšmė yra tokia didelė ir, kodėl ženklams bei jų savininkams turi būti suteikiama speciali apsauga bei teisių įgyvendinimo užtikrinimas - analizuojant prekių ženklo funkcijas, išryškėja nauda, kurią prekių ženklas gali suteikti jo savininkui, o žinant šią naudą, lengviau numatyti galimus ženklo savininko teisių pažeidimus.
Prekių ženklas yra ta grandis, per kurią gamintojas ar paslaugų teikėjas palaiko ryšį su vartotoju. Geros ir kokybiškos produkcijos gamintojai, kaip ir aukšto lygio paslaugų teikėjai, yra suinteresuoti turėti tam tikrą pastovų savo produkcijos žymėjimą, kuris per ilgesnį vartojimo laiką vartotojo sąmonėje asocijuotųsi su tam tikra aukštos kokybės produkcija.
Savaime suprantama prekių ženklo funkcijos yra tik vienas iš kriterijų apibrėžiant prekių ženklo sąvoką, kitas paminėtas kriterijus yra prekių ženklo išraiškos būdas - t.y. galėjimas jį pavaizduoti grafiškai. Šis kriterijus nustato prekių ženklo sąvokos ribas - o būtent tai, kokie žymenys gali sudaryti prekių ženklą. Žymenys, kurie gali sudaryti prekių ženklą yra nurodomi PŽĮ 5 straipsnyje, I-osios direktyvos 2 straipsnyje, Tarybos Reglamento 4 straipsnyje bei Prekių ženklo registravimo taisyklėse.
Svarbu tai, jog toks prekių ženklas turi būti galimas pavaizduoti grafiškai bei turi būti savitas (angl.- distinctive) - t.y. turi gebėti atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitos įmonės prekių ar paslaugų.
Dar vienas aspektas, kurį reikia paminėti nagrinėjant prekių ženklo sąvoką yra paslaugų ženklo sąvoka. Iki 2001m. <...> Tai yra pagrįstas sprendimas, nes daugelyje tarptautinių prekių ženklo srities teisės aktų yra nurodyta, jog prekių ženklai apima ir paslaugų ženklus arba, kad teisės akto nuostatos yra taikomos ir paslaugų ženklams.
Šiuo atveju jų atliekamos funkcijos, apsaugos apimtis bei suteikiamos teisės yra vienodos - prekių ir paslaugų ženklai yra tie žodžiai, frazės ar dizainas, kurie publikai asocijuojasi su vieninteliu prekių ar paslaugų šaltiniu.
Tinkamas prekių ženklo sąvokos apibrėžimas yra labai svarbus, nes būtent nuo to, kas yra laikoma ir pripažįstama prekių ženklu priklauso prekių ženklo bei jo suteikiams teisių apsaugos apimtis. Svarbu žinoti, kas yra plačiai žinomus prekių ženklus. Plačiai žinomo prekių ženklo sąvoka yra aktuali todėl, kad šių prekių ženklų apsaugos apimtis yra platesnė, o jų savininkai turi platesnes teises, kurios bus nagrinėjamos kituose darbo skyriuose.
Plačiai žinomo prekių ženklo sąvoka paminėta Paryžiaus konvencijos 6 bis straipsnyje.
Plačiai žinomas, atsižvelgia į tai, kiek žinių apie tą prekių ženklą turi atitinkamas visuomenės sluoksnis, įskaitant žinias atitinkamoje valstybėje narėje, kurios buvo gautos reklamuojant prekių ženklą.
Plačiai žinomu, jeigu jo naudojimo ar reklamavimo rezultatai rodo, kad jį gerai žino tam tikras visuomenės sluoksnis.
Plačiai žinomu, saugomas ir neregistruotas. Plačiai žinomo prekių ženklo savininko teisės.
Plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje pripažįstamas teismine tvarka. Plačiai žinomu, savo nuožiūra vertina, ar pateikti dokumentai įrodo, kad tą prekių ženklą gerai žino visuomenė.
| Teisės aktas | Aprašymas |
|---|---|
| LR Prekių ženklų įstatymas | Pagrindinis nacionalinis teisės aktas, reglamentuojantis prekių ženklų apsaugą Lietuvoje. |
| Tarybos Reglamentas Nr. 40/94 | Reglamentas dėl Bendrijos prekių ženklo, suteikiantis regioninę prekių ženklo registracijos sistemą ES. |
| Madrido sutartis | Sutartis dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos, reglamentuojanti tarptautinę prekių ženklų registracijos sistemą. |
| Paryžiaus konvencija | Konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo, svarbi prekių ženklų teisės apsaugai ir gynimui. |
| TRIPS sutartis | Susitarimas dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje aspektų, nustatantis pagrindines teisės normas. |

Prekių ženklų apsauga gali būti užtikrinama nacionaliniu, regioniniu arba tarptautiniu lygiu. Nacionaliniu lygiu ženklų apsauga užtikrinama kiekvienoje atskiroje valstybėje juos registruojant pagal tos valstybės prekių ženklo įstatymus.
Lietuvos Respublikoje pagrindinis nacionalinis teisės aktas, reglamentuojantis prekių ženklų apsaugą yra 2001-01-01 įsigaliojęs LR Prekių ženklo įstatymas (toliau - PŽĮ). Nuo įstojimo į Europos Sąjungą (toliau - ES) Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys gali pasinaudoti ir regionine prekių ženklo registracijos sistema.
1891m. Madrido sutartis dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos (toliau - Madrido sutartis) bei 1989m. Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolas (toliau - Madrido protokolas), reglamentuoja tarptautinę prekių ženklo registracijos sistemą. Lietuva prie Madrido protokolo prisijungė 1997 m.
Taip pat labai svarbu paminėti tokius tarptautinius teisės aktus kaip 1967m. Konvencija, įsteigianti Pasaulinę intelektualinės nuosavybės organizaciją (toliau - WIPO), 1883m. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (toliau - Paryžiaus konvencija) bei 1994m. Susitarimas dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje aspektų (toliau - TRIPS sutartis) - šie teisės aktai yra labai svarbūs prekių ženklo teisės apsaugai bei gynimui, nes nustato pagrindines teisės normas, kurios dažnai yra detalizuojamos kituose teisės aktuose.
Šie trys prekių ženklo registracijos ir apsaugos keliai vienas kito nepaneigia. Galima pasirinkti tą prekių ženklo apsaugos sistemą, kuri geriausiai tenkina verslo poreikius. Šios valstybės teritorijoje, Bendrijos prekių ženklas suteikia apsaugą visoje ES teritorijoje. Jeigu pageidaujama įgyti apsaugą ir už ES ribų, galima rinktis tarptautinį prekių ženklo registravimo kelią.
Į prekių ženklo teisės srities tarptautiniai, Europos Sąjungos bei nacionaliniai teisės aktai, teorinė literatūra - įvairios monografijos bei Lietuvos ir užsienio šalių periodinė literatūra, o taip pat Europos Bendrijos Teisingumo teismo bei Lietuvos teismų praktika. Šiaus bei V.Mizaro darbai. Atsižvelgiant į literatūros lietuvių kalba trūkumą, rašant šį darbą pagrinde buvo naudoti užsienio autorių vadovėliai bei monografijos, iš jų paminėtini P.Goldstein, G.Tritton, P.B.Maggs darbai.
Specializuotos literatūros trūkumą nagrinėjama tema, iš dalies kompensuoja gausi periodinė literatūra prekių ženklo teisės klausimais, taip pat Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (toliau - WIPO) leidžiami darbai.
Šio magistro baigiamojo darbo tyrimo objektą apibūdina jo tema - prekių ženklo savininkų teisės ir civiliniai šių teisių gynimo būdai. Baigiamajame darbe bus nagrinėjami teisės aktai, reglamentuojantys prekių ženklo savininko teises ir jų gynimo būdus, teismų praktika prekių ženklo bylose bei kai kurie statistiniai duomenys.
Pagrindinis dėmesys šiame darbe yra skiriamas atskirų prekių ženklo savininkų teisių turiniui bei jų civiliniams gynimo būdams nagrinėti, todėl prekių ženklo ir jo savininko sąvokos bei teisės atsiradimo momentas yra tik glaustai apžvelgiami darbo eigoje.
Siekiant kuo detaliau atskleisti nagrinėjamą temą, šiame darbe yra koncentruojamasi į prekių ženklo savininkų teises bei civilinius jų gynimo būdus, todėl atskirai nėra nagrinėjami tokie klausimai kaip šių teisių ribojimas ir pasibaigimas, Bendrijos prekių ženklo specifika. Autorės nuomone, tai nėra darbo trūkumas, nes Bendrijos prekių ženklo ir nacionalinio prekių ženklo savininkų teisės iš esmės nesiskiria, o esami skirtumai yra nurodomi darbe, tai pat darbe yra remiamasi Europos teisingumo teismo (toliau - ETT) praktika bei ES teisės aktais, o tai užtikrina pakankamą informacijos apie Bendrijos prekių ženklą pateikimą.
Šiojoje dalyje yra nagrinėjami prekių ženklo savininkų civiliniai teisės gynimo būdai.
Prekės ženklo savininko teisės, vienos iš intelektinės nuosavybės teisių, įgyja vis didesnę reikšmę dabartiniame verslo pasaulyje. Šiaip jau ir dabar yra tokių žinomų prekių ženklų kaip Švyturys, Alita, Rūta ir pan., taip pat jau yra susiformavusi teismų praktika bylose, susijusiose su prekių ženklais, jų apsauga, prekių ženklo savininkų teisių gynimu. Šiuos prekių ženklus žino visi.
Kaip įregistruoti prekių ženklą elektroniniu būdu Lietuvoje?
tags: #vytauto #guobio #intelektine #nuosavybe