Trumpalaikio turto analizė yra viena iš finansinės analizės aspektų. Per metus įmonėse vyksta daug ūkinių operacijų, darančių įtaką bendram veiklos rezultatui. Dėl to, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, įmonėse rengiamos finansinės ataskaitos, kuriose pateikiama apibendrinta informacija apie: įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir nuosavo kapitalo pasikeitimus. Kadangi, kiekvienos verslo įmonės pagrindinis tikslas - gauti kuo didesnį pelną, bendrovių savininkai ir investuotojai labiausiai domisi įmonių veiklos rezultatais.
Kadangi literatūroje pateikiama gana daug finansinės analizės metodų ir santykinių rodiklių formulių, kartais būna sunku išsirinkti kokius metodus taikyti ir kokius rodiklius apskaičiuoti, pagal kuriuos būtų galima vertinti trumpalaikio turto atnešamą ekonominę naudą. Todėl šiame darbe pateikiami tik tie teoriniai aspektai ir finansinės analizės metodika, kuri orientuota į įmonės trumpalaikio turto vertinimą.
Trumpalaikis turtas itin svarbus, nes be jo įmonė negaus ekonominės naudos. Taip pat turtą reikia paskirstyti, investuoti apgalvotai, nes neprotingas sprendimas gali įmonės veiklos rezultatui daryti neigiamą įtaką. Svarbu kiekvieną sprendimą apgalvoti, įvertinti, pasitarti su specialistu, sudaryti planą, kad turtas atneštų kuo didesnę ekonominę naudą.
Veiklos rezultatai įmonėje priklauso nuo trumpalaikio turto. Trumpalaikiam turtui priskiriamos per vieną ataskaitinį laikotarpį (vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas. Šis turtas gali būti klasifikuojamas pagal įvairius požymius:
Įmonės, siekdamos išsilaikyti konkurencingoje rinkoje ir užtikrinti savo veiklos tęstinumą, turi nuolat analizuoti savo veiklos rezultatus, taikyti kuo tobulesnes veiklos analizės metodikas. Tinkamas esamos būklės įvertinimas padeda gerokai objektyviau numatyti veiklos plėtros būdus ir galimybes - tai yra viena iš būtinų kiekvienos įmonės išlikimo ir plėtros sąlygų. Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją.
Valdyti įmonės finansus neįmanoma be finansinės analizės: ji nustato įmonės mokumą, likvidumą, leidžia bankams spręsti, ar kredituoti įmonę, ar ne. Be finansinės analizės įmonė pasmerkta aklai veikti rinkoje, o tai padidina jos bankrutavimo galimybes. Finansinė analizė teikia bene daugiausiai naudingos ekonominės informacijos, kuria remiantis galima priimti teisingus sprendimus.
Ypač aktualia tampa įmonės bankroto grėsmės išankstinio nustatymo problema. Šiuolaikinis ekonomikos mokslas pateikia daug įvairių finansinės veiklos prognozavimo metodų. Dažniausiai minimi metodai: E. Altmano daugiafaktorinė bankroto prognozavimo metodika ir Z modelis. Pasak L. Juozaitienės (2007, p. 16), finansinė analizė tai procesas, kurio metu, taikant tam tikrus matematinius ir statistinius metodus, įmonės veiklos duomenis siekiama paversti naudinga informacija.
Finansinė analizė yra dalis įmonės veiklos analizės (kitaip dar vadinamos ekonomine analize), kurioje tarpusavyje susipynę finansinės ir ūkinės veiklos analizės aspektai. Įmonės finansinė veikla organiška susijusi su jos ūkine bei komercine veikla, kitaip tariant, jos sąlygoja viena kitą. Finansinis rezultatas daug kuo priklauso nuo įmonės ūkinės veiklos efektyvumo, vadybos lygio, racionalaus finansų ir kitų įmonės išteklių naudojimo.
Finansinė analizė padeda atsakyti į klausimą, ar įmonė eina teisinga linkme, t.y. parodo kokia yra įmonės padėtis rinkoje, koks rizikos laipsnis, plėtros galimybės ir veiklos perspektyvos. Finansinės analizės tikslai priklauso nuo finansinės analizės informacijos vartotojų. Investuotojus (esamus ir galimus akcininkus) domina tokie dalykai, kaip jų investuotos lėšos (akcijos, nuosavo kapitalo) uždirbtas pelnas, dividendai ir pan. Įmonės darbuotojams yra svarbu, kad įmonė (darbdavys), kurioje jie dirba būtų stabili, pelninga ir perspektyvi. Finansų analitikai ir konsultantai. Taigi, kaip matyti, finansinei analizei keliami uždaviniai priklauso nuo analizės rūšies ir dažniausiai siejami su vartotojų poreikiais.
Kadangi kiekvienas vartotojas siekia savų tikslų, uždaviniai gali skirtis atskiroms informacijos vartotojų grupėms. Anot J. iaus (2008), įmonės veiklos analizę į sudedamąsias dalis tikslinga skirstyti pagal vieną požymį - veiklos sritis, kurias ji tiria. 7- ajame tarptautiniame apskaitos standarte Pinigų srautų ataskaitos nurodyta, kad svarbiausios įmonės veiklos sritys yra trys: pagrindinė (gamybinė, komercinė), finansinė ir investicinė.
Pagrindinė veikla - pagrindinę pajamas uždirbanti įmonės veikla ir kita veikla, kuri nėra investicinė ir finansinė. Finansinė veikla - veikla, kuri lemia įmonės nuosavo kapitalo ir skolintų lėšų dydžio ir sudėties pasikeitimus. Investicinė veikla - ilgalaikio turto ir kitų investicijų, neįtraukiant pinigų ekvivalentų, įsigijimas ir perleidimas (Tarptautiniai apskaitos standartai, 2002, p.
Finansinės analizės metodai
Įmonės veiklos finansinės analizės tyrimo būdai - tai būdai analizės šaltiniams apdoroti, susisteminti ir apibendrinti. Atliekant finansinę analizę gali būti taikomi įvairiausi tyrimo būdai, kurie naudojami ir kitose moksluose, t.y. pagrindiniai ekonominės analizės ir statistikos metodai ir kitos priemonės.
Šios taikomos ir populiarios analizės rūšys aprašomos ir minimos tiek užsienio, tiek lietuvių autorių darbuose yra horizontalioji, vertikalioji bei santykinė analizės.
Horizontalioji analizė
Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinės ataskaitos duomenys lyginami su praėjusiais laikotarpiais ar biudžeto duomenimis, o nuokrypis išreiškiamas santykiniais dydžiais, kurie rodo rodiklio pokytį laiko atžvilgiu, jo dinamiką. Ši analizė dažniausiai atliekama lyginant 2 - 5 metų duomenis. Vertikalioji arba kitaip struktūrinė analizė rodo analizuojamo objekto struktūrą.
Balanso horizontalioji analizė padeda nustatyti turto ir savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų konkrečių elementų kitimo tendencijas, šį kitimą palyginti su ankstesnių laikotarpių šių elementų kitimu. Horizontalioji balanso analizė parodo tik bendrą finansinės būklės vaizdą ir bendras finansinės būklės kitimo tendencijas, kurių priežasčių analizė turi būti nuodugnesnė.
Pelno ir nuostolio ataskaitos horizontalioji analizė leidžia ataskaitinio laikotarpio duomenis lyginti su atitinkamo praėjusio laikotarpio duomenimis ir daryti išvadą apie grynojo pelno ir jį formuojančių elementų kitimo tendencijas.
Vertikalioji analizė
Ji atliekama kiekvieną finansinės ataskaitos rodiklį lyginant su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais. Horizontaliosios ir vertikalios analizės rezultatai yra pagrindas santykinei analizei atlikti, t.y. skaičiuoti įvairius santykinius rodiklius. Finansinis santykinis rodiklis paskirtis - teikti įvairiems vartotojams vertingą ir ekonominiams sprendimams priimti reikalingą informaciją. Ši ta pati informacija vieniems vartotojams yra vertinga ir svarbi ekonominiams sprendimams priimti, o kitus ji visiškai nedomina.
Vertikaliosios analizės esmę sudaro tai, kad atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o tai padės išsiaiškinti ne tik kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pakeitimų priežastys. Skaičiuojams įsijęs elementų kitimo tendencijas, suteiks reikiams duomenis prognozėms. Šiau be jos nebus galima atlikti tolesnės išsamesnės santykinės analizės.
Balanso vertikaliosios analizės tikslas - kiekvieną balanso rodiklį palyginti su baziniu dydžiu ir išreikšti procentais. Atliekant vertikaliąją analizę, visi balanso straipsniai lyginami su bendra aktyvo (turto) arba pasyvo (savininko nuosavybės ir įsipareigojimų) suma. Visi apskaičiuoti dydžiai išreiškiami procentais. Kitais žodžiais sakant, atliekama balanso struktūros analizė.
Priklausomai nuo analizės tikslo vertikalioji analizė gali būti atliekama skaičiuojant įvairaus detalumo rodiklius. Galima atlikti bendrą balanso struktūros analizę, kurios metu nustatomi tik kai kurių aktyvo ir pasyvo skyrių lyginamieji svoriai, atliekant detalią analizę, gaunamos kiekvieno balanso aktyvo ir pasyvo skyriaus straipsnių reikšmės.
Vertikalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė padeda susidaryti vaizdą apie įmonės pelningumą, išlaidas, tenkančias vienam pardavimų litui, bendrą pelningumo, veiklos pelno lygį, ypatingo pelno ir nuostolio lyginamąjį svorį pardavimų apimtyje. Tai labai nesunku apskaičiuoti kiekvieną pelno ir nuostolio ataskaitos straipsnį dalijant iš pardavimų sumos. Gauta informacija vertinga tuo, kad parodo įvairių įmonės gamybinės - ūkinės ir administracinės valdymo veiklos lygių pelningumą.
VĮ "Regitra" finansinių ataskaitų analizė
Pateiksime VĮ "Regitra" finansinių ataskaitų analizę 2015-2017 m. laikotarpiu, taikant horizontaliąją ir vertikaliąją analizę.
Horizontalioji analizė
Iš VĮ „Regitra“ horizontaliosios analizės matome, kad lyginant 2015 m. su 2017 m. įmonės bendra turto suma per šį laikotarpį padidėjo 3951014 eurų, kas sudaro 21 proc. augimą. Viso turto padidėjimui didžiausią įtaką per nagrinėjamus metus padarė trumpalaikio turto padidėjimas 4989459 eurų kas sudaro 48 proc. Ilgalaikis turtas sumažėjo -982475 eurų, kas sudaro -12 proc.
Iš horizontaliosios analizės matome, kad VĮ „Regitra“ lyginant 2016 m. Su 2017 m. Viso turto suma padidėjo 2292335 eurų, kas sudaro 11 proc. Viso turto padidėjimui didžiausią įtaką per nagrinėjamus metus padarė trumpalaikio turto padidėjimas 1828477 eurų, kas sudaro 14 proc. Ilgalaikis turtas padidėjo 463858 eurų, kas sudaro 7 proc.
Atlikus horizontaliąją ilgalaikio turto analizę matyti, kad šioje turto sudėtyje lyginant 2015 m. su 2017 m. nematerialusis turtas sumažėjo -504956 eurų, kas sudaro -77 proc. Atlikus horizontaliąją ilgalaikio turto analizę matyti, kad šioje turto sudėtyje lyginant 2016 m. su 2017 m. nematerialusis turtas sumažėjo -33260 eurų, kas sudaro -18 proc.
Atlikus horizontaliąją trumpalaikio turto analizę matyti, kad šioje turto sudėtyje lyginant 2015 m. Su 2017 m. labiausiai padidėjo kitas trumpalaikis turtas 2432082 eurų, kas sudaro 131 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. kitas trumpalaikis turtas padidėjo 4168000 eurų, kas sudaro 3624 proc.
Atlikus horizontaliąją trumpalaikio turto analizę matyti, kad šioje turto sudėtyje lyginant 2015 m. Su 2017 m. atsargos padidėjo 316347 eurų, kas sudaro 38 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. atsargos padidėjo 232905 eurų, kas sudaro 25 proc.
Atlikus horizontaliąją trumpalaikio turto analizę matyti, kad šioje turto sudėtyje lyginant 2015 m. Su 2017 m. pinigai ir pinigų ekvivalentai padidėjo 657819 eurų, kas sudaro 8 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. pinigai ir pinigų ekvivalentai sumažėjo -3016778 eurų, kas sudaro -25 proc.
Atlikus horizontaliąją trumpalaikio turto analizę matyti, kad bendras nuosavas kapitalas ir rezervai lyginant 2015 m. Su 2017 m. sumažėjo -10046739 eurų, kas sudaro -56 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. nuosava kapitala ir rezervus išliko nepakitę.
Atlikus horizontaliąją nuosavo kapitalo iš viso analizę matyti, kad nuosavas kapitalas iš viso lyginant 2015 m. Su 2017 m. padidėjo 3915387 eurų, kas sudaro 21 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. nuosava kapitala iš viso padidėjo 2710663 eurų, kas sudaro 14 proc.
Atlikus horizontaliąją mokėtinų sumų ir įsipareigojimų analizę matyti, kad mokėtinos sumo sir įsipareigojimai per metus lyginant 2015 m. Su 2017 m. padidėjo 35627 eurų, kas sudaro 7 proc.. Lyginant 2016 m. su 2017 m.sumažėjo -375124 eurų, kas sudaro -35 proc.
Atlikus horizontaliąją savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų iš viso analizę lyginant 2015 m. Su 2017 m. padidėjo 3951014 eurų, kas sudaro 21 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. padidėjo 2292335 eurų, kas sudaro 11 proc.
Atlikus VĮ „Regitra“ pelno (nuostolių) horizontaliąją analizę lyginant laikotarpį 2015 m. Su 2017 m. grynąjį pelną (nuostolius) padidėjo 669450 eurų, kas sudaro 23 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. padidėjo 172066 eurų, kas sudaro 6 proc.
Vertikalioji analizė
VĮ „Regitra“ 2017m. analizuojant balanso ataskaitos turto dalį ilgalaikiame turte, didžiausią turto dalį sudarė materialusis turtas 33 proc., kurio lyginamasis svoris per nagrinėjamą laikotarpį, palyginus su 2016 m. sumažėjo beveik 0.25 punkto. Didžiausią trumpalaikio turto dalį 59 proc. sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai, kurių lyginamasis svoris sumažėjo beveik 5 punktais. Ilgalaikis turtas nors sudaro mažesnę įmonės turto dalį 34 proc. 2017 m.
VĮ „Regitra“ 2017m. analizuojant balanso ataskaitos turto dalį ilgalaikiame turte, didžiausią turto dalį sudarė materialusis turtas 32 proc., kurio lyginamasis svoris per nagrinėjamą laikotarpį, palyginus su 2015 m. sumažėjo beveik 3 punktais. Didžiausią trumpalaikio turto dalį 40 proc. sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai, kurių lyginamasis svoris sumažėjo beveik 5 punktais. Ilgalaikis turtas nors sudaro mažesnę įmonės turto dalį 33 proc. 2017 m.
VĮ „Regitra“ 2017m. analizuojant nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dalį sudarė nuosavas kapitalas 98 proc., padidėjo 0,33 punkto lyginant su nagrinėjamu laikotarpiu 2015 m.. Didžiausią nuosavo kapitalo dalį sudaro rezervai 42 proc., kuris per nagrinėjamą laikotarpį, palyginti su 2015 m. padidėjo beveik 5 punktais.
Vertikalioji pelno (nuostolių) analizė parodo keletą labai reikšmingų įmonės pelningumą apibūdinančių rodiklių. Jie parodo tipinės veiklos (2015 m. - 11 proc., 2016 m. - 13 proc., 2017 m. - 13 proc.) ir grynąjį pelningumą (2015 m. - 9.5 proc., 2016 m. - 11 proc., 2017 m. - 11 proc.), bendrasis pelningumas (2015 m. - 25 proc., 2016 m. - 3 proc., 2017 m. - 28 proc.). Be šių rodiklių, svarbi vieta tenka išlaidoms, tenkančioms vienam pardavimų eurui, arba parduotų prekių savikainos lyginamajam svoriui pardavimų apimtyje (2015 m. - 75 proc., 2016 m . - 73 proc., 2017 m.
Trumpalaikio turto apyvartumo rodikliai
Apyvartumas - tai toks įmonės kapitalo tipas, kuris reikalingas įmonės „sveikai“ veiklai palaikyti. Kiekvienos įmonės kapitalą galima skaidyti į tris kapitalo rūšis: nuosavą kapitalą, skolintą kapitalą bei apyvartinį kapitalą. Apyvartai naudojamas kapitalas tiek savo esme, tiek ir kilme išsiskiria iš kitų kapitalo rūšių. Dažnai laikoma, kad apyvartinis kapitalas yra nemokamas, tačiau norint didinti apyvartines lėšas iš esmės jį reikia finansuoti iš kitų kapitalo šaltinių.
VĮ „Regitra“ apyvartinio kapitalo reikšmė 2015 - 2017 m. yra teigiama, tai reiškia, kad įmonė turėjo pakankamai daug trumpalaikio turto trumpalaikiams įsipareigojimams padengti, tai taip pat reiškia, kad įmonės finansinė būklė 2015 - 2017 m.
Trumpalaikio turto sumažėjimo priežastys:
- Atsargų sumažėjimas
- Debitorinio įsiskolinimo sumažėjimas
- Trumpalaikių investicijų sumažėjimas
Pagrindiniai trumpalaikio turto elementai:
- Pinigai ir jų ekvivalentai
- Trumpalaikės investicijos
- Debitorinis įsiskolinimas
- Atsargos
Pagrindiniai trumpalaikio turto apyvartumo rodikliai:
- Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas
- Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas
- Atsargų apyvartumas
- Vienos dienos apyvartumas
- Trumpalaikio turto apyvartumas
- Atsargų ir trumpalaikio turto santykio rodiklis
- Pardavimų ir apyvartinio (darbinio) kapitalo santykio rodiklis
- Kapitalo apytakos ciklo (dienomis) rodiklis
Aukščiau aptarti metodai ir rodikliai leidžia įvertinti įmonės trumpalaikio turto valdymą ir jo įtaką bendrai finansinei būklei.
tags: #trumpalaikio #turto #analizes #tikslai