Vytauto Didžiojo karo muziejus - svarbus Lietuvos kultūros ir istorijos simbolis, įkūnijantis šalies karinę praeitį ir didvyriškumą. Nuo pat įkūrimo muziejus patyrė įvairių iššūkių, transformacijų ir atnaujinimų, kurie leido jam išlikti aktualiu ir patraukliu lankytojams. Šiame straipsnyje apžvelgiama muziejaus renovacijos istorija, svarbiausi etapai ir ateities planai.
Muziejaus įkūrimas ir pirmieji metai
Pirmasis iškilmingas muziejaus atidarymas įvyko 1921 m. vasario 16-ąją, minint Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės dieną. Jo įkūrėju laikomas generolas ir leitenantas, politinis veikėjas Vladas Nagevičius, įrengęs pirmąją Karo muziejaus ekspoziciją. Pradžioje muziejus buvo įsikūręs carinės Rusijos kariuomenės Dono pėstininkų pulko mediniame manieže.
Muziejus buvo pradėtas kurti 1921 m. sausio 22 d. Tą dieną pasirašytas įsakymas kariuomenei. Pirmieji eksponatai - iš kariuomenės ir visuomenės. Žmonių buvo prašoma „atnešti į kuriamą muziejų, ką turintys padovanoti, o jei ne, tai padaryti tų eksponatų kopijas“.
Pirmieji eksponatai, gauti iš pulkų, buvo Nepriklausomybės kovų trofėjai: 1919 m. gruodį iš bermontininkų atimtos rusiška ir vokiška patrankos, iš lenkų - prancūziška patranka „Jadzė“, trofėjinis austriškas karabinas, amerikinis „Winchester“ sistemos šautuvas. Muziejus buvo kuriamas kartu su sodeliu ir turėjo sudaryti visumą, atspindinčią Lietuvos valstybingumo idėjos įgyvendinimą ir kovas dėl jos.
Pirmuoju simboliu tapo paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, atidengtas 1921 m. spalio 16 d. 1922 metais Amerikos lietuviai padovanojo Laisvės varpą, kuris buvo pakabintas muziejaus bokšte (iškilmingomis progomis jis skamba ir dabar). Nutarus bokšte įrengti karilioną, buvo įkelti dar 9 varpai. Muziejaus sodelyje buvo pasodinta 1000 rožių krūmų. 1923-iaisiais pastatytas dr. Jono Basanavičiaus biustas ir įrengtas fontanas su „dievaičio kaukelio skulptūra“.
1927 m. gegužės 15 d., minint Steigiamojo Seimo metines, sodelyje buvo pastatyti Simono Daukanto ir dr. 1930-aisiais, minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, buvo pašventintas naujojo Karo muziejaus pastato kertinis akmuo, muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Tų pačių metų spalio 9-ąją, minint Vilniaus užgrobimo 10-metį ir 1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutarties sulaužymo faktą, sodelyje pastatytas „Juodasis paminklas“.
Naujasis muziejaus pastatas ir ekspozicija buvo atidaryti 1936 m. rugsėjo 8 d. 1938 metais pastatyti Povilo Lukšio, Antano Juozapavičiaus, gen. Silvestro Žukausko ir Vlado Putvinskio biustai. 1939 metais Karo muziejaus sodelyje pastatyti Martyno Jankaus ir Petro Vileišio biustai.
Sovietmetis ir pokario laikotarpis
1940 m., sovietmečio okupacijos metu, muziejaus vardas buvo pakeistas ir neteko nemažai eksponatų: kariuomenės pulkų vėliavų, nuotraukų, artilerijos pabūklų. Jų vietą užėmė sovietinę ideologiją propaguojantys daiktai. 1940 m. liepos 25 d. muziejus neteko Vytauto Didžiojo vardo ir buvo pavadintas Kariškai istoriniu. Nacių okupacijos metais senasis pavadinimas buvo grąžintas, tačiau antrosios sovietinės okupacijos metais muziejus vėl buvo pavadintas Kariškai istoriniu, o nuo 1956-ųjų - Kauno valstybiniu istorijos muziejumi. Muziejus neteko ir nemažai tarpukariu surinktų eksponatų.
1950 m. sunaikinta Laisvės statula, Nežinomo kareivio kapas, kitos skulptūros.
Atgimimas ir naujas etapas
1989 m. 1990 m. sausio 29 d. muziejui buvo grąžintas Vytauto Didžiojo vardas. 1990-aisiais - paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ ir perlaidotas Nežinomas kareivis, žuvęs kovose su lenkais. Nuo 2006 m. 2010 m. vasario 11 d.
2017 m. buvo baigti pagrindinio muziejaus pastato rekonstravimo darbai pagal 2008 m. techninį projektą. Bokštas su karilionu ir arkada liko nerekonstruoti, kadangi projekto rengimo metu šie objektai priklausė Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. Vytauto Didžiojo karo muziejui jie perduoti 2010 m.
Pagrindinis projekto siekis - Vytauto Didžiojo karo muziejų padaryti populiaria ir patrauklia turizmo traukos vieta Lietuvos ir Europos turizmo rinkoje. Muziejus, kartu su Karo muziejaus sodeliu, yra viso Kauno miesto urbanistinis akcentas, miesto centro reprezentacinis branduolys. Muziejaus bokštas su karilionu ir arkada, pastatyti 1934 m., yra išlaikę autentišką planinę struktūrą, tačiau nebuvo tvarkomi ir restauruojami. Darbus planuojama pradėti artimiausiu metu ir baigti iki 2020 m.
Ekspozicijos
Šiuo metu muziejuje veikia įvairios ekspozicijos, atspindinčios skirtingus Lietuvos istorijos laikotarpius ir karinės technikos raidą:
- „Karyba priešistorinėje Lietuvoje“ atskleidžia dar akmens amžiaus karybos įpatumus, kuomet ginklai buvo gaminami iš titnago, kaulo, rago ir akmens.
- Salėje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karybos istorija XIII-XVII a.“ atskleidžiama Lietuvos karybos istorijos raida. Joje galima pasigrožėti Kauno pilies puolimo maketu, bei XVIa. kariais, atvaizduojančiais to laikmečio šarvuotę ir ginkluotę.
- „Ginklų istorijos ekspozicijoje (pasaulinė ginklų raida nuo XVI iki XX a.)“ akį traukia įspūdingi ginklai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų tolimiausių pasaulio kraštų.
- „Antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1941-1956 m.“, tai ekspozicija leidžianti pasinerti į pasipriešinimo laikotarpį, kurį mena pokario partizanų ginklai, daiktai, nuotraukų kopijos, apdovanojimai. Čia stovi ir „Harley-Davidson” motociklas, kuris įpatingai pasitarnavo 1941 m.
- Ekspozijcijoje „Lietuvos kariuomenė 1920-1940 m.“ suteikima proga susipažinti su to laikotarpio karine vadovybe, kariuomenės rūšimis, taip pat plačiau pasidomėti sukarinta organizacija - Šaulių sąjunga.
- Muziejuje esanti garsioji „Lituanicos“ memorialinė ekspozicija, skirta atminti Lietuvos lakūnų, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį, įvykusį 1933 m.
- Sukurimų salė, atidaryta 2013 m. gruodžio 20d, skirta 1863-1864 m. sukilimui Lietuvoje. Joje suteikiama puiki proga susipažinti su XIX a.
- Tik įžengus į „Vytauto kapelos ekspozicją“ dėmesį atkreipia didinga Vytauto skluptūra, kurią sukūrė vienas žinomiausių skulptorių Vladas Grybas, 1934m. Didžiosios salės ekspozicijoje galima susipažinti su muziejaus istorija.
- „Žuvusiųjų už Lietuvos laivę kripta“ pirmą kartą atidaryta 1938m. Ji įpatinga savo sienomis, kuriose patalpintos balto marmuro lentos.
Kariliono bokšto ir arkados remontas
Vytauto Didžiojo karo muziejus rugpjūčio 11 d. pasirašė dvišalę sutartį su konkursą laimėjusia įmone UAB „Statybų laikas“, pagal kurią bus pradedami svarbaus muziejaus akcento - kariliono bokšto ir arkados remonto darbai. Remonto darbams Krašto apsaugos ministerija skyrė 455 tūkst.
Kauno karilionas - tai Vienybės aikštėje esantis bokštas, lauke skambantis muzikos instrumentas, sudarytas iš tarpusavyje suderintų įvairaus dydžio varpų komplekso. Varpais skambinama su klavišais ir pedalais. 2006 metais karilionas atnaujintas, šiuo metu jį sudaro 46 varpai. Kauno karilionas įrengtas Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte 1937 m., generolo Vlado Nagevičiaus ir kompozitoriaus Juozo Tallat - Kelpšos iniciatyva.
„Vienas svarbiausių mano tikslų, pradėjus eiti Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorės pareigas, ne tik tęsti atviro ir modernaus muziejaus kūrimą, bet ir įveiklinti iki šiol visuomenei neprieinamas muziejaus erdves. Šių erdvių atvėrimas lankytojams praplės ne tik muziejaus erdvę - arkadoje planuojama įrengti artilerijos ekspoziciją - bet ir bokšte esantis laisvės varpas taps matomu kiekvienam muziejaus lankytojui. Valstybės saugomi kultūros paveldo objektai - bokštas su karilionu ir arkada - įeina į Vytauto Didžiojo karo muziejaus statinių kompleksą.
Karo technikos skyrius Kauno tvirtovės VI forte
2017 m. spalio 24 d. Krašto apsaugos ministerija ir Kauno miesto savivaldybė pasirašė susitarimą dėl Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinio įkūrimo Kauno tvirtovės VI forte. Šiuo susitarimu numatyta, kad iki šiol Vilniuje veikęs Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos skyrius keliasi į Kauną ir atvers duris lankytojams Kauno tvirtovės VI forte.
Susitarime numatyta, kad Kauno miesto savivaldybė paruoš teritoriją, reikalingą karo technikos eksponavimui, įrengs inžinerinius tinklus, reikalingus forto statiniams, ir atliks užnugario kareivinių pastato restauravimo ir kapitalinio remonto darbus. Tuo tarpu Krašto apsaugos ministerija įsipareigojo atgabenti ir parengti eksponavimui karo technikos eksponatus bei įrengti laikinas darbo vietas.
2018 m. vasario 12 d. Karo technikos Vilniaus skyrius pavadintas Karo technikos skyriumi, vasario 13 d. pirmoji karinė technika pasiekė Kauną, o kovo 30 d. iš Vilniaus į Kauną pervežtas paskutinis automobilis - gaisrinė „Timoney“. Sutvarkius Kauno tvirtovės VI forto teritoriją ir ekspoziciją paruošus lankymui, dėl pasaulinės pandemijos Lietuvoje buvo įvestas karantinas ir ekspozicijos atidarymą teko atidėti. 2021 m. balandžio mėn., imantis visų atsargumo priemonių, ekspozicija tapo atvira visuomenei ir joje pradėtos vesti ekskursijos.
Apie Karo technikos Vilniaus skyrių
2008 m. lapkričio 4 d. atidarytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos Vilniaus skyrius. Šiame skyriuje buvo eksponuojama daugiau nei 150 Lietuvos kariuomenės technikos pavyzdžių, atspindinčių laikotarpį nuo 1990 metų iki šių dienų.
Ekspozicijoje lankytojai galėjo pamatyti haubicą M-50 (M-101) - artilerijos pabūklą, skirtą šaudyti aukšta trajektorija, švedų gamybos 90 mm prieštankinius pabūklus PV1110, skirtus tankams ir šarvuotajai technikai naikinti, taip pat minosvaidžius ,,Ehrhardt”, pagamintus Vokietijoje - 1919 metais per Nepriklausomybės kovas Lietuvos kariai juos atėmė iš bermontininkų prie Radviliškio. Skyriuje lankytojai galėjo pamatyti ir visureigį „Land Rover M109″, pagamintą Didžiojoje Britanijoje, kurį Lietuvos karinės pajėgos naudojo misijos Irake metu.
Teritorija Vilniaus Olandų gatvėje kariams priklausė nuo XVIII a. pab. Iš pradžių tai buvo parako ir ginklų saugykla. 1832 m. pastatai buvo perduoti Vilniaus tvirtovei. Tarpukariu iki 1939 m. jie priklausė Lenkijos sandėlių tarnybai, o atgavus Vilnių čia įsikūrė Lietuvos kariuomenės šarvuočių ir autorinktinė. Sovietmečiu teritorijoje šeimininkavo sovietų armija, o jai išėjus įsikūrė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8-oji rinktinė.
Muziejaus jubiliejus ir ateities planai
90-mečio iškilmės muziejuje numatytos antradienį - vasario 16-osios išvakarėse. Jubiliejaus proga muziejuje bus atidarytos dvi naujos ekspozicijos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė XIII-XVII a.“ ir „Karyba priešistoriniu laikotarpiu“.
Muziejininkai džiaugiasi: per pastaruosius keletą metų pavyko ne tik sutvarkyti 70 metų kapitalinio remonto nemačiusį muziejaus pastatą. „Esame arti savo svajonės. Tai, ką pavyko padaryti, stebina net mus pačius. Pagaliau galime visiems įrodyti, kad muziejininkai - ne sandėlininkai. Rekonstrukcija įsuko ratą: atnaujintose erdvėse organizuojamos edukacinės programos, kuriomis itin domisi lankytojai.
„Didesnę dalį eksponatų mes turėjome ir anksčiau, tačiau neturėjome, kaip juos parodyti. Tarkime, buvusioje ginklų salėje nuolat buvo įvairių laikotarpių ginklų. Tačiau žmonės eidavo pro juos ir praeidavo: be vizualumo, papildomos informacijos, jie lankytojams nebuvo įdomūs. Dabar viskas kitaip: autentiškus eksponatus mes toliau laikome ekspozicijose, bet greta jų pateikiame ir analogiškas kopijas, kurias naudojame įvairiau: pavyzdžiui, kalavijo kopiją įdėjome į riterio rankas - jį galima ir pačiupinėti.
Jubiliejų švenčiantis muziejus gyvena ateities planais. Svarbiausi jų - trečiame aukšte įrengiamos naujos ekspozicijų salės. Visų detalių iki galo atskleisti nenorintys darbuotojai sako, jog užbaigus jas Kaune įsikūręs karo muziejus mažai kuo skirsis nuo analogiškų muziejų Europoje. Viena iš salių jų bus skirta Lietuvos sukilimų istorijai, kita - nepriklausomybės kovoms. Muziejaus saugyklose sukauptus eksponatus ketinama pristatyti naudojantis moderniomis technologijomis.
Jei muziejaus rekonstrukcijai skirtas finansavimas nenutrūks, trečiojo aukšto sales užbaigti ketinama iki 2013-2014 metų. Investicijos nemažos - keli šimtai tūkstančių, tačiau muziejininkai neabejoja, kad jos atsipirks. „Tokia linkme eina visi pasaulio muziejai.
Pagrindinės salės restauracija
Šiandien oficialiai atidaroma daugiau nei metus restauruota bei puošta Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) pagrindinė salė. Erdvi, tvarkinga, ištaiginga - tokia didžioji salė nuo šiol priims muziejaus lankytojus. Tačiau dar daugiau atlikta lankytojo akiai nematomo darbo.
G.Surgailis pasakojo, kad Vytauto salę pirmiausia imtasi remontuoti ne tik todėl, kad ji reprezentuoja visą muziejų. Čia susipina visų komunikacijų tinklai. Vytauto salė buvo uždaryta daugiau nei prieš metus. Muziejų įranga Lietuvoje niekas neprekiauja, todėl kai ką reikėjo specialiai užsakyti pas Lietuvos gamintojus, nemažai įrangos atkeliavo iš užsienio. Pavyzdžiui, vitrinos atvežtos iš Čekijos. Jos itin sandariai uždaromos, o vitrinų apšvietimas automatiškai reaguos į priartėjusį lankytoją ir užsidegs tik tada, kai reikia.
Salėje - eksponatai iš įvairiausių epochų. Kampelis paskirtas ir muziejaus istorijai. Vitrinose eksponuojamos iki šiol nuo lankytojų akių slėptos istorinės vertybės. G.Surgailis įsitikinęs, kad vertingiausias iš jų - 1901 m. Jano Styko nutapytas paveikslas "Vytauto priesaika". Už sugriautą Kauną kryžiuočiams prisiekiantį atkeršyti Vytautą vaizduojantis 48 kv. m dydžio paveikslas iš Paryžiaus pargabentas dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Tada už jį sumokėta 10 tūkst. litų. Manoma, kad jo vertė šiandien gali siekti 100 tūkst.
Anksčiau galvota, kad po didžiosios salės remonto į ją galės sugrįžti į Vilnių išgabentas 1918 m. pagamintas amerikietiškas automobilis "Dodge Four". Tačiau nuspręsta, kad vertingasis dodžas neįsikomponuos į salės dvasią. Oficialus Vytauto salės atidarymas - šiandien. Salėje bus laukiami ne tik muziejaus lankytojai. Joje planuojama rengti iškilmingas šventes. Ją kelioms valandoms bus galima išsinuomoti įvairiems renginiams. "Lietuvos bajorai čia jau nori priesaikas priimti. Manau, kad nieko tokio, jog tokioms progoms salę 2-3 valandoms išnuomosime, vis vienas kitas šimtas litų.
Muziejaus saugyklose dienos šviesos laukia daugiau nei 233 tūkst. Restauracijos dar laukia tuzinas muziejų salių. Kada jos sulauks restauratorių ir statybininkų rankų, priklausys nuo tam tikslui skiriamų pinigų. Šiemet muziejus gavo beveik milijoną litų. Šių pinigų užteks dviem šalia Vytauto salės esančioms erdvėms remontuoti. Kapitaliniam remontui jos jau parengtos, o darbai turėtų prasidėti kovą.
Pirmiausia bus imtasi autentiško parketo. Per Antrąjį pasaulinį karą dėl sprogimo išdužę salių langai pakeisti tik po dvejų metų. Per tą laiką parketą plovė lietus, džiovino saulė. Sudėti naują parketą kainuotų triskart pigiau, bet to neleidžia daryti paveldo sergėtojai. Prasta ir kitų salių būklė. Visas muziejus rimtesnio remonto nebuvo matęs nuo pat įkūrimo - daugiau nei 70 metų. Daugybę metų per kiaurą stogą vanduo tekėjo iki pat rūsio.
Vytauto salėje muziejaus lankytojai galės išklausyti 45 minučių trukmės paskaitą apie Lietuvos istoriją nuo valstybės sukūrimo iki šių dienų. Ekranuose mirgės vaizdinė medžiaga, o didžiajame žemėlapyje degs toks plotas, kokį Lietuva valdė per pasakojamą laikotarpį. Pavyzdžiui, kai pasakojimas prieis Vytauto Didžiojo laikus, lankytojai vizualiai galės pamatyti, kad anuomet Lietuvos teritorija buvo didesnė ir už Ispanijos, ir už Prancūzijos.
Muziejų naktis
Gegužės 17-oji skiriama tradicinei Muziejų nakčiai. Turiningai naktinėti Muziejų naktyje „Prakaitu grįstas kelias: Lietuvos karo inžinerijos istorija“ kviečia ir Vytauto Didžiojo karo muziejus. Šių metų Muziejų naktis yra skirta Lietuvos karo inžinerijos istorijai ir ją rengiame su partneriais - Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionu, šiemet švenčiančiu įkūrimo 30-metį.
Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas) šiuo metu veikia paroda „Prakaitu grįstas kelias: Lietuvos karo inžinerijos istorija“. Ji pasakoja apie Lietuvos karo inžinerijos istoriją ir karo inžinerijos svarbą nuo IX a. iki mūsų dienų. Parodoje pristatoma ir Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono istorija ir karo inžinierių veikla.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje veiks improvizuota Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių stovykla. Joje bataliono kariai pristatys savo ginkluotę, ekipuotę, specifinę techniką ir sudėtingą įrangą. Stovykloje sužinosite apie karo inžinerijos svarbą ir ką karo inžinieriai veikia visą dieną. O taip pat kviečiame dalyvauti Vytauto Didžiojo karo muziejaus edukacijoje „Pilies miestas“ ir kartu statyti viduramžių pilį.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojų laukia ir koncertai.
Karo technikos ekspozicijoje (K. Baršausko g. 101, Kaunas) vyks nemokamos pažintinės ekskursijos su pasakojimais apie karo techniką, o - „Erdvių“ ekskursija po įdomiausius ir nematytus forto užkaborius, į kuriuos einame tik keletą kartų per metus. Būtent „Erdvių“ metu daug daugiau sužinosite apie Kauno tvirtovę ir kaip veikia fortai. Kviečiame registruotis telefonu +370 660 07135.
Pogrindžio spaustuvėje „ab“ (Spaustuvės g. 2, Domeikava, Kauno r.) nemokamos pažintinės ekskursijos vyks 18:00 ir 20:00 val. Kviečiame registruotis telefonu +370 601 86521.
tags: #vytauto #didziojo #karo #muziejaus #renovacija