Investavimas - tai vis labiau populiarėjantis būdas, kaip galite įdarbinti savo pinigus. Šiais laikais, pasirinkimo tikrai netrūksta. Visgi, vienu iš dažniausių variantų išlieka vertybiniai popieriai. Tačiau, prieš pradedant investuoti, rekomenduojama nustatyti pagrindinį savo tikslą. Ar taupote konkrečiam pirkiniui? O gal ieškote saugios vietos pinigams atsidėti? Galbūt kaupiate senatvei? Atsakymai į šiuos klausimus padės pasirinkti geriausią investicijų būdą.
Investavimo ABC: suprask ir pradėk | 3 paskaita: OBLIGACIJOS
Visgi, šį kartą aptarsime vertybinius popierius. Vertybiniai popieriai - tai finansiniai dokumentai, kurie patvirtina asmens teises į tam tikrą turtą ar įsipareigojimą. Nors pastarųjų pavadinimas simbolizuoja ką kitą, įprastai šie yra įsigyjami internete.
Vertybiniai popieriai gali būti listinguojami biržoje, taipogi ir prekiaujami privačiai arba OTC rinkoje (angl. over the counter). Vertybiniai popieriai gali būti išleisti vyriausybių, savivaldybių, finansinių institucijų, fizinių asmenų, bet dažniausiai pasitaiko įmonių vertybiniai popieriai: tiek akcinių bendrovių (AB), tiek uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) (nors prekyba UAB akcijomis yra gerokai labiau apribota nei akcinių bendrovių akcijomis).
Dažniausiai vertybiniai popieriai yra skirstomi į nuosavybės ir skolos. Iš esmės visi vertybiniai popieriai yra skirstomi į skolos arba nuosavybės vertybinius popierius. Pagrindiniai nuosavybės vertybiniai popieriai yra akcijos, o pagrindiniai skolos vertybiniai popieriai - obligacijos.
Vertybiniai popieriai gali būti skaidomi į dvi didesnes kategorijas - skolų ir nuosavybės vertybinius popierius. Nuosavybės vertybiniais popieriais dažniausiai vadinamos viešai paduodamos įvairių bendrovių akcijos. Skolos vertybiniai popieriai (dar kitaip vadinami obligacijomis) yra laikomi viena iš saugiausių investicijų. Juos leisti gali tiek privačios bendrovės ar finansų institucijos, tiek savivaldybės bei vyriausybės.
Visgi, neapsigaukite manydami, kad pirkdami vertybinius popierius gausite fizinį popierių, liudijantį nuosavybės teisę. Šiandienos pasaulyje pagrindiniai vertybiniai popieriai yra skaitmeniniai įrašai apskaitą vykdančiuose depozitoriumuose, tad jokių fizinių dokumentų, kaip būdavo iki skaitmenizacijos, jūs negausite.
Pagrindinės vertybinių popierių rūšys:
- Akcijos - tai nuosavybės vertybinis popierius. Akcijos, priklausomai nuo jų dalies, jų savininkui suteikia teisę į įmonės valdymą, dividendus bei kitas išmokas. Prie akcijų galima priskirti ir papildomą vertybinių popierių rūšį - „depozitoriumo pakvitavimus“.
- Obligacijos - tai skolos vertybinis popierius, kurio leidėjas obligacijų savininkui įsipareigoja išpirkti obligacijas (taip grąžinti paskolintus pinigus) suėjus jų terminui, bei sumokėti sutartas palūkanas.
- Investiciniai fondai - tai pusiau išvestinės priemonės, investuojančios į kitus vertybinius popierius. Paprastai investicinių fondų investicijų portfelis būna sudarytas iš akcijų ar obligacijų, o konkrečiai tai priklauso nuo fondo krypties bei strategijos.
- Išvestinės finansinės priemonės - tai vertybiniai popieriai, kurių vertė priklauso nuo kitų vertybinių popierių vertės rinkoje. Populiariausios išvestinės priemonės yra: opcionai (pasirinkimo sandoriai), fjurečiai (ateities sandoriai), forvardai (išankstiniai sandoriai) bei apsikeitimo sandoriai.
- Indėlių sertifikatai - tai pusiau obligacijos, pusiau indėliai (deja, indėlių draudimas negalioja), pritaikyti mažmeniniams investuotojams.
- Taupymo lakštai - tai valstybės vertybiniai popieriai, leidžiantys gyventojams skolinti valstybei pinigus tiesiogiai nedidelėmis sumomis.
- Čekiai - vietoje išrašomi vertybiniai popieriai, jų gavėjui suteikiantys teisę į tam tikrą pinigų sumą (kurią jis gali išsigryninti banke). Dėl vienokių ar kitokių priežasčių čekiai Lietuvos rinką aplenkė.
Kiekvieną iš šių punktų aptarsime atskirai.
Akcijos
Akcijos - tai nuosavybės vertybinis popierius, kurį leidžia įvairios bendrovės. Trumpai tariant, įsigiję nors vieną tam tikros įmonės akciją, jūs tampate pastarosios dalininku. Tai reiškia, kad galite uždirbti dalį bendrovės pelno. Be to, neretai įgyjate tam tikrų teisių, susijusių su įmonės valdymu. Visgi, manoma, kad akcijos yra vienas iš rizikingiausių vertybinių popierių. Kita vertus, neretai pastarosios tampa ir pačiomis pelningiausiomis. Be jokios abejonės, reikėtų atsiminti, jog tai ilgalaikis investavimo būdas.
Akcijų ir obligacijų palyginimas pagal riziką ir grąžą.
Obligacijos
Obligacijos dažnai yra skiriamos ne tik valstybei, bet ir įvairioms įmonėms. Kaip jau minėjome kiek anksčiau, tai - skolos vertybinis popierius. Visgi, pirmą kartą susidūrusiems su šia sąvoka, gali kilti nemažai neaiškumų. Tad, ką tai apskritai reiškia? Iš esmės, suėjus tam tikram terminui, leidėjas pasiskolintus pinigus su palūkanomis turi grąžinti gavėjui. Kaip tikriausiai supratote, obligacijos nėra ilgalaikės. Kita vertus, lyginant su anksčiau paminėtomis akcijomis, tai yra kiek saugesnis variantas. Valstybės obligacijos pasitaiko bene dažniausiai.
Pirkdami obligacijas investuotojai iš esmės skolina obligacijų pardavėjui savo pinigus. Obligacijos suteikia teisę sutarties terminui pasibaigus jų pirkėjams atgauti investuotus pinigus su palūkanomis.
Obligacijos yra ganėtinai patrauklios tuo, kad jų kaina svyruoja gerokai mažiau, negu akcijų. Pastarosios taip pat pasižymi fiksuota grąža, kurią gausite tuomet, jei turimus vertybinius popierius išlaikysite iki sutartos datos. Dažniausiai obligacijų platinimu užsiima bankai bei finansų maklerių įmonės.
Žinoma, dėl mažesnės rizikos obligacijų pajamingumas nėra toks aukštas, kaip akcijų. Bet kokiu atveju, nors akcijos dažnai atneša kiek didesnę grąžą, obligacijos pasižymi mažesne rizika.
Investiciniai fondai
Nors obligacijos ir akcijos išlieka vienais iš populiariausių pasirinkimų, vertybinių popierių egzistuoja gerokai daugiau. Pavyzdžiui, dažnas asmuo taip pat susidomi investiciniais fondais. Pastarieji yra itin puiki priemonė tiems, kurie nenori arba neturi laiko pasigilinti į investavimo aktualijas.
Kaip jau minėjome kiek anksčiau, nemažai asmenų nusprendžia investuoti į fondus. Be jokios abejonės, pastarieji skiriasi tiek savo strategijomis, tiek galimomis rizikomis bei duodama grąža. Iš esmės, profesionalūs fondo valdytojai Jūsų lėšas investuos savo nuožiūra. Tad, tai idealus variantas tiems, kurie neturi laiko bei noro domėtis šios srities ypatumais. Investiciniai fondai pasižymi tiek keliais privalumais, tiek trūkumais. Pavyzdžiui, pastaruosius dažniausiai valdo profesionalai, šioje srityje sukaupę nemažai žinių. Tad, galite neapsikrauti investavimo ypatumais bei leisti kitiems pasirūpinti tuo už Jus. Be to, tai diversikuota priemonė, išskaidanti lėšas į skirtingus instrumentus. Tad, taip apsisaugote nuo didelio pinigų praradimo.
Kita vertus, dažniausiai turite mokėti papildomus mokesčius, nepriklausomai nuo fondo veiklos rezultatų. Be to, niekuomet negalite kontroliuoti priimamų sprendimų.
Taupymo lakštai
Anksčiau jau paminėti taupymo lakštai yra dar vienas ganėtinai dažnas pasirinkimas. Tai - vyriausybės leidžiami vertybiniai popieriai, leidžiantys gyventojams skolinti valstybei. Tuo tarpu, anksčiau jau paminėti taupymo lakštai yra ganėtinai saugus sprendimas. Be jokios abejonės, tai taip pat reiškia, kad gaunama metinė grąža nebus itin didelė. Pavyzdžiui, 2020 metų duomenimis, valstybė siūlė fiksuotas metines palūkanas, kurios siekė vos 0,3%.
Kiti vertybiniai popieriai
Vekseliai yra labai panašūs į paprastus skolos raštelius, tačiau turi kur kas didesnė teisinę galią ir yra daug veiksmingesni. Vekseliai yra tokie vertybiniai popieriai, kuriuos išrašęs asmuo įsipareigoja be sąlygų sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Vekseliai gali tapti ir puikia investicija. Turint vekselį nereikia kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo priverstiniu būdu.
Investuojant į išvestines finansines priemones reikia žinoti, kad jų vertė priklauso nuo kitų vertybinių popierių vertės rinkoje.
Indėlių sertifikatai - tai pusiau obligacijos, pusiau indėliai (deja, indėlių draudimas negalioja), pritaikyti mažmeniniams investuotojams.
Čekiai - vietoje išrašomi vertybiniai popieriai, jų gavėjui suteikiantys teisę į tam tikrą pinigų sumą (kurią jis gali išsigryninti banke). Dėl vienokių ar kitokių priežasčių čekiai Lietuvos rinką aplenkė.
Praktiniai patarimai pradedantiesiems investuotojams
Jeigu tik pradedate investuoti į vertybinius popierius, reikėtų atsiminti kelis svarbius aspektus. Pirmiausiai, norint apskaičiuoti pasirinkto varianto grąžą, derėtų atsižvelgti į infliaciją bei įvairius mokesčius. Pastarųjų atsiras ne tik sudaromame sandoryje. Dalį pinigų turėsite sumokėti ir valstybei. Be to, kiekvienam naujokui vertėtų atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą. Tai galite padaryti tiesiog savo banke.
Į vertybinius popierius gali investuoti visi pilnamečiai asmenys, turintys tam pakankamai pinigų. Visgi, nepamirškite apgalvoti įmanomų rizikų. Pavyzdžiui, kas nutiktų tuomet, jeigu prarastumėte investuotus pinigus? Ar išties turite stabilias pajamas ir patikimą darbovietę? Investuoti rekomenduojama tik tuos pinigus, kurie Jums nėra būtini pragyvenimui. Be to, svarbu turėti finansinę pagalvę, kuri pagelbėtų atsitikus nelaimei. Kitu atveju, atsiėmę investicijas anksčiau arba netinkamu metu, galite prarasti nemažai pinigų.
Investavimas į vertybinius popierius įprastai užtikrina gerokai didesnę grąžą nei banko indėliai. Kaip jau minėjome kiek anksčiau, investuoti į akcijas yra ganėtinai rizikinga. Kita vertus, dažniausiai pastarosios taip pat atneša didelę grąžą. Visgi, šiuo atveju, svarbu turėti nemažai žinių apie investavimą. Įmonių akcijos nuolat kinta, todėl reikia sekti visas su bendrove susijusias naujienas. Be to, kartais tenka imtis itin ryžtingų sprendimų ir rizikuoti. Dar vienas ganėtinai didelis akcijų privalumas - tai likvidumas. Kaip jau minėjome kiek anksčiau, investuoti į vertybinius popierius galima paprasčiausiai internete.
tags: #vyriausybes #nuosavybes #vertybiniai #popieriai