Nuo 20 a. 7 dešimtmečio vis populiaresnės tampa lengvosios atletikos varžybos patalpose (maniežuose). Šiame straipsnyje apžvelgsime pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionato istoriją ir Lietuvos sportininkų pasiekimus.
Dauguma lengvosios atletikos treniruočių ir varžybų gali vykti uždarose patalpose (lengvosios atletikos manieže), tačiau pavasarį ir vasarą paprastai organizuojama lauke (pvz., stadionuose).
Maniežo arba uždarų patalpų stadionas lengvojoje atletikoje nuo lauko stadiono skiriasi specialiais 60 m bėgimo takeliais. Tokios trumpos distancijos bėgikai išvysto didelį greitį, bet neturi laiko sustoti, todėl už bėgimo takelių turi būti įrengta speciali minkšta dalis, jog atletai galėtų į ją lengvai atsitrenkti ir sustoti.
Pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas - tai puiki galimybė sportininkams iš viso pasaulio susirungti ir parodyti savo talentą. Šios varžybos yra svarbi sporto šventė, kuria domisi daugybė jaunų žmonių, siekiančių aukščiausių rezultatų.
Apima 47 olimpines rungtis. Klasikinės rungtys, kurios įtrauktos į olimpinių žaidynių programą: vyrams - 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10 000 m bėgimas, maratonas (42 km 195 m bėgimas), 110 ir 400 m kliūtinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafečių 4 × 100 ir 4 × 400 m bėgimas, šuoliai: į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, dešimtkovė, 20, 50 km sportinis ėjimas; moterims - 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10 000 m bėgimas, maratonas, 100 ir 400 m kliūtinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafečių 4 × 100 ir 4 × 400 m bėgimas, šuoliai: į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, septynkovė, 20 km sportinis ėjimas. Labai populiari bėgimo rungtis - krosas.
Pirmąkart bėgimo (1 stadija - 192,27 m) varžybos minimos 776 prieš Kristų graikų Olimpijos žaidynių įrašuose. Ši data laikoma oficialia Antikos žaidynių pradžia. Žaidynių programą iš pradžių sudarė tik bėgimas.
Lengvoji atletika atgimė 19 a. pirmoje pusėje Didžiojoje Britanijoje. 1837 čia įvyko pirmosios bėgimo varžybos. 19 a. pabaigoje daugelyje šalių ėmė veikti pirmieji lengvosios atletikos mėgėjų klubai ir kitos organizacijos. Tolesnei lengvosios atletikos plėtotei buvo svarbios atgaivintos olimpinės žaidynės (1896). 20 a. pradžioje pradėta rengti lengvosios atletikos nacionalinius čempionatus.
1912 įkurta Tarptautinė lengvosios atletikos mėgėjų federacija (angl. International Amateur Athletic Federation, IAAF), nuo 2001 - Tarptautinė lengvosios atletikos federacijų asociacija (angl. International Association of Athletics Federations, IAAF), 2022 jai priklausė 214 šalių nacionalinės federacijos.
Pradėta kultivuoti 1919 Kaune, Vytauto parke. 1919 07 13 įvyko pirmos parodomosios varžybos (arba tiksliau - parodomoji treniruotė). 1921 Kaune surengtas I Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas (13 rungčių; dalyvavo tik vyrai). Ši data ir laikoma lengvosios atletikos pradžia Lietuvoje.
Nuo 1926 lengvąją atletiką pradėjo kultivuoti Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (įkurta 1922). Ji įsteigė skyrius su lengvosios atletikos sekcijomis Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Ukmergėje, kasmet rengdavo sporto šventes su lengvosios atletikos varžybomis.
1956 Melburno olimpinėse žaidynėse dalyvavo A. Mikėnas (20 km sportinio ėjimo sidabro medalis) ir J. Pipynė (1957 jis tapo tarptautinių jaunimo žaidynių nugalėtoju).
Pasaulio rekordus gerino: A. Ambrazienė (400 m kliūtinis bėgimas, 1983), V. Bardauskienė du kartus (šuolis į tolį, 1978), Vladimiras Dudinas (3000 m kliūtinis bėgimas, 1969), B. Kalėdienė (ieties metimas, 1958; pirmasis lietuvių pasaulio rekordas).
Nuo 1928 olimpinėse žaidynėse iškovoti olimpiniai medaliai: aukso - R. Valiulis (4 × 400 m bėgimas, 1980), R. Ubartas (diskas, 1992), V. Alekna (diskas, 2000 ir 2004); sidabro - A. Mikėnas (20 km sportinis ėjimas, 1956), N. Sabaitė-Razienė (800 m bėgimas, 1972), L. Baikauskaitė (1500 m bėgimas, 1988), R. Ubartas (diskas, 1988), A. Skujytė (septynkovė, 2004); bronzos - B. Kalėdienė (ietis, 1960), V. Alekna (diskas, 2008), A. Skujytė (septynkovė, 2012).
Pasaulio kroso čempionate Aleksandras Antipovas 1978 12,3 km laimėjo sidabro, 1979 12 km - bronzos medalį.
Šiemet keturioliktajame „IAAF World Indoor Championships“ turnyre pasiektas rekordas - dar niekada analogiškose žaidynėse nedalyvavo net 683 atletai iš 172-iejų pasaulio šalių. Varžybos buvo nepaprastai sėkmingos ir lietuvių atletams. Praktiškai visi jie gerokai pranoko lūkesčius ir parodė geriausias savo puses.
Kovo 9-11 dienomis Turkijos sostinėje Stambule vyko pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas, kuriame geriausiai istorijoje pasirodė Lietuvos penkių sportininkų rinktinė.
Pasiekti trys Lietuvos rekordai (A. Skujytė ir S. Tamošaitytė), pagerintas vienas asmeninis rekordas (L. Grinčikaitė) bei pakartotas asmeninis rekordas (A. Palšytė).
Medalių įskaitoje Lietuvos komanda, laimėjusi bronzos medalį, pasidalino 25-28 vietas su Kuba, Lenkija ir Trinidadu-Tobagu. Pagal taškus už 1-8 vietas Lietuvos rinktinė užėmė 22 vietą (iki šiol aukščiau 37 vietos nebuvo pakilusi).
Rezultatai: A. Skujytė ( 3 vieta, 4802 taškai. LR), S. Tamošaitytė (4 v., 8,03 sek., LR), A. Palšytė (9 v., 1,92 m), R. Sakalauskas (9 v., 6,69 sek.), L. Grinčikaitė (12 v., 7,26 sek.).
Kryptingą darbą bei rimtas pastangas vainikavo stiprūs pasiekimai - daugiakovininkės Austros Skujytės bronzos medalis bei barjerininkės Sonatos Tamošaitytės ketvirtoji vieta pasaulyje. Ir nors sportininkai tai vertina kaip savotišką žvalgybą prieš Londono olimpines žaidynes, nuvertinti jų pasiekimų nereiktų - jau seniai Lietuvos lengvaatlečių rinktinė taip nenustebino šalies sporto gerbėjų.
Daugiausiai titulų šiose pirmenybėse kaip ir tikėtąsi iškovojo JAV atletai. Jie susižėrė 9 iš 26 aukso medalių komplektų ir iškovojo 17 medalių iš 79 (9 aukso, 3 sidabro ir 5 bronzos). Antroje vietoje medalių lentelėje atiteko Didžiajai Britanijai, kuri po kelių mėnesių viso pasaulio geriausių sportininkų laukia olimpinėse žaidynėse Londone.
Britai Stambule iškovojo 9 medalius (3 aukso, 2 sidabro ir 4 bronzos). Trečią vietą užėmė Etiopija su dviem aukso, vienu sidabro ir dviem bronzos apdovanojimais. Neįprastoje sau penktoje vietoje liko Rusija su vienu aukso, trim sidabro ir šešiais bronzos medaliais, o 15-oje - vos du vicečempionų titulus iškovoję vokiečiai. Šis čempionatas Lietuvai buvo pats sėkmingiausią per visą šių čempionatų istoriją.
Žemiau pateikiama lentelė su medalių įskaitos lyderiais 2012 m. pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate:
| Vieta | Šalis | Auksas | Sidabras | Bronza | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| 1 | JAV | 9 | 3 | 5 | 17 |
| 2 | Didžioji Britanija | 3 | 2 | 4 | 9 |
| 3 | Etiopija | 2 | 1 | 2 | 5 |
| 4 | Rusija | 1 | 3 | 6 | 10 |
| 15 | Vokietija | 0 | 2 | 0 | 2 |
| 25-28 | Lietuva | 0 | 0 | 1 | 1 |
Šaltinis: Sudaryta remiantis pateikta informacija.
Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas Katare vyks kitų metų kovo 12-14 dienomis.
Apžvelgiant Lietuvos lengvosios atletikos istoriją, svarbu paminėti sprinterį Adą Dambrauską, kuris tarsi viesulas įsiveržė į Lietuvos lengvosios atletikos elitą. 19-metis sportininkas jau spėjo sudalyvauti Europos ir pasaulio U20 čempionatuose, o šių metų pradžioje jam puikiai susiklostė uždarų patalpų sezonas.
Apeldorne (Nyderlandai) vykusio Europos uždarųjų patalpų lengvosios atletikos čempionato pusfinalyje A.Dambrauskas 60 m distanciją įveikė per 6,62 sek. ir pakartojo dar 1993 m. užfiksuotą Kastyčio Klimo Lietuvos rekordą.
„Kai buvau vaikas, niekada negalvojau, kad taip greitai viskas gali vykti. Žinoma, svajodavau apie Lietuvos rekordus arba patekimą tarp geriausių Europos bėgikų. Kai būdamas šešiolikos atvykau į Vilnių, nuolat stebėdavau Gediminą Truskauską, kuris buvo grįžęs iš olimpinių žaidynių. Praėjo pora metų ir atsirado noras su juo ne tik konkuruoti, bet ir nugalėti. Dar ir dabar nesuprantu, kaip taip greitai viskas įvyko, kad jau galiu bėgti šalia savo herojų“, - stebisi sprinteris.
Europos uždarųjų patalpų čempionate A.Dambrauskas užėmė devintą vietą. Vėliau jo laukė debiutas planetos pirmenybėse Kinijoje. Baigęs uždarų patalpų sezoną, Lietuvos sprinteris pradėjo ruošis vasaros startams, o čia irgi turi nemažai ambicijų.
„Žiemą apie konkrečias vietas negalvojau. Tai buvo tiesiog galimybė pasibandyti jėgas prieš vasaros sezoną. Vasarą jau norėsiu parodyti viską, ką galiu ir kas toks esu. Man pagrindinis sezono startas - komandinis Europos čempionatas. Čia kovojama už Lietuvą ir norisi gerai pasirodyti. Kovosime aukščiausiame divizione, kur bus sunku išlikti. Dėl to psichologiškai tai man bus labai svarbus startas, juolab kad galėsiu bėgti su geriausiais Europos sportininkais. Oficialiai pagrindinis laukiantis startas - Europos U23 čempionatas“, - vardija A.Dambrauskas.
Trenerės žodis Irina Krakoviak-Tolstika: „Adas turi gamtos dovaną - greitai bėgti. Ne veltui sakoma, kad greitam reikia gimti. Jis labai talentingas jaunuolis. Dėl to greitai atsidūrė mūsų akiratyje ir dabar yra tarptautinės klasės sportininkas. Kai jis pakartojo K.Klimo pasiektą Lietuvos rekordą, apėmė pasididžiavimas, kad turime tokio meistriškumo bėgiką. Esame gražiame kelyje. Norisi, kad jis toliau progresuotų. Sprinte tai nevyksta greitai. Dabar bus lemiamas momentas, nes jis baigs mokyklą ir ruošis U23 Europos čempionatui. Viliamės, kad jis taps olimpiečiu ir dalyvaus tokioje prestižinėje rungtyje kaip 100 m bėgimas. Visada sakau, kad gyvenimas turi judėti savo vaga. Svarbiausia, kad jis nesirgtų, nepatirtų traumų, o mes, treneriai, visada būsime šalia ir jį palaikysime.
Šiame straipsnyje apžvelgėme pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionato istoriją ir Lietuvos sportininkų pasiekimus. Tikimės, kad ši informacija buvo naudinga ir įdomi.
tags: #pasaulio #uzdaru #patalpu #lengvosios #atletikos #cempionatas