Veiksmažodis yra kaitoma kalbos dalis, reiškianti daikto veiksmą ir turinti sudėtingą nuosakų, laikų kaitybos ir asmenavimo sistemą. Veiksmažodžio laikai nurodo, kada veiksmas vyksta: dabartyje, praeityje ar ateityje. Šiame straipsnyje aptarsime esminius lietuvių kalbos veiksmažodžių laikų ypatumus, padėsiančius išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų.
Lietuvių kalbos gramatinė sandara yra fleksinio tipo. Pagal kaitybą (fleksiją) skiriamos šios žodžių gramatinės klasės: linksniuojami (linksniavimas, linksniuotė) vardažodžiai (daiktavardis, būdvardis), įvardžiai ir dalyviai; asmenuojami veiksmažodžiai; kaitybinių formų neturintys prieveiksmiai, prielinksniai, dalelytės, jungtukai, jaustukai ir ištiktukai, t. p. ir nekaitomos veiksmažodžių bendratys.
Kaitybos priemonės yra galūnės ir priesagos. Galūnės daugiausia rodo žodžių tarpusavio santykius sakinyje. Ta pati galūnė gali turėti 2 ar kelias reikšmes (daiktavardžio formos stógas galūnė -as žymi vns. vardininko linksnį ir vyriškąją giminę, formos rankà galūnė -a - vns. vardininką, įnagininką ir moteriškąją giminę). Kaitybos priesagos daugiausia rodo žodžio formos paradigminius santykius su kitomis to žodžio formomis.
Veiksmažodžiai gali būti:
- Asmeniniai (žymi asmens ar daikto veiksmą, būseną: kalba, tyli).
- Beasmeniai (nežymi jokio asmens veiksmo ir turi tik III asmens formą: švinta, rūpi).
Taip pat veiksmažodžiai gali būti:
- Paprastieji (ruošia, neša).
- Sangrąžiniai (ruošiasi, nešasi).
Veiksmažodis yra kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą. Veiksmažodžio laikai nurodo, kada veiksmas vyksta: dabartyje, praeityje, ar ateityje.
Esamasis Laikas
Esamasis laikas nurodo veiksmus, vykstančius dabartyje, ir atsako į klausimą „ką veikia?“. Šis laikas vartojamas apibūdinti veiksmams, kurie vyksta tuo momentu, kai apie juos kalbama, pavyzdžiui: eina, žaidžia, važiuoja.
Literatų gatvė Vilniuje - esamas laikas kultūroje ir istorijoje.
Galūnių Rašyba
Rašant esamojo laiko trečiojo asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikia?“, kyla problemų rašant galūnes. Dažnai šių veiksmažodžių pabaigoje girdime e, tačiau jie visada turi baigtis su -a arba -ia.
- Jei veiksmažodyje galūnė yra po j raidės, ji visada baigiasi -a.
- Jei po minkštojo priebalsio girdime e, galūnė turi baigtis su -ia.
Pavyzdžiui, esamojo laiko trečiojo asmens veiksmažodžių, atsakančių į klausimą ką veikia?, galūnėse rašoma -ia arba -a (po j).
Būtasis Laikas
Būtasis laikas skirstomas į dvi formas: būtąjį kartinį ir būtąjį dažninį.
Būtasis Kartinis Laikas
Būtasis kartinis laikas vartojamas tada, kai norime nurodyti, kad veiksmas vyko konkrečiu momentu praeityje ir jau yra pasibaigęs.
Trakų pilis - istorija, įvykusi praeityje.
Vienaskaitos II Asmens Galūnės
Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiuose klaidų gali kilti rašant vienaskaitos II asmens galūnes, kai atsakoma į klausimą „ką veikei?“.
- Jei III asmens galūnė yra -o, tuomet vienaskaitos II asmenyje rašome galūnę -ai.
- Jei III asmens galūnė yra -ė, tai II asmenyje rašome galūnę -ei.
Vienaskaitos I Asmens Veiksmažodžiai
Taip pat verta atkreipti dėmesį į vienaskaitos I asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikiau?“.
- Kai galūnės pradžioje yra j, rašome -au.
- Kitais atvejais, kai galūnėje girdime e, rašome -iau.
Būtasis Dažninis Laikas
Būtasis dažninis laikas atsako į klausimą „ką veikdavo?“. Juo apibūdinami veiksmai, kurie praeityje kartojosi arba vyko nuolat.
Kernavė - vieta, kur praeities veiksmai kartojosi.
Priesagos -dav- Vartojimas
Būtojo dažninio laiko veiksmažodžiai turi priesagą -dav-, kuri, susidūrusi dusliaisiais priebalsiais, pakeičia jų tarimą į skardžiuosius. Rašant tai kelia problemų: pavyzdžiui, šuo „bėkdavo“ ar „bėgdavo“? Norint šio laiko veiksmažodžius parašyti teisingai, juos paprasčiausiai reikia pakeisti kita jo forma, kurioje jis neturi šios priesagos ir skamba aiškiau.
Būsimasis Laikas
Būsimasis laikas nurodo, kad veiksmas vyks ateityje, ir atsako į klausimą „ką veiks?”. Būsimųjų laikų veiksmažodžiai visada baigiasi priesagomis -s ar -š, pavyzdžiui: miegos, šoks, vaidins, pieš, veš, neš.
Neringa - ateities planai ir viltys.
Priebalsių Supanašėjimas
Vienas iš sunkumų, kylančių rašant šiuos veiksmažodžius, yra tai, kad priebalsiai supanašėja. Pavyzdžiui, kyla klausimas - medis „augs“ ar „auks“? Norint suprasti, kuri priebalsė turi būti rašoma, reikia žodį pakeisti kita jo forma, kurioje jis skamba aiškiau.
Balsių Trumpėjimas
Jei norime iš veiksmažodžio bendraties padaryti būsimąjį laiką, gali kilti abejonių, kada balsės sutrumpėja, o kada lieka ilgos. Pavyzdžiui, lietus „lis“ ar „lys“?
- Jei veiksmažodžio bendratis sudaryta iš dviejų skiemenų, ir prieš priesagą -ti yra balsės y arba ū, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose šios balsės sutrumpėja. Pavyzdžiui: būti - bus, kliūti - klius, lyti - lis, gyti - gis.
- Jei veiksmažodžio bendratis sudaryta iš dviejų skiemenų, ir tarp priesagos -ti bei balsių y arba ū yra priebalsė, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose šios balsės lieka tokios pačios ir nesutrumpėja. Kai prieš bendraties priesagą -ti yra priesaga -y, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose balsė y nesutrumpėja.
Nors kartais gali būti sunku pasirinkti tinkamą laiką arba parašyti be klaidų, svarbu atsiminti, į kokius klausimus atsako kiekvienas laikas ir šias svarbiausias rašybos taisykles.
| Laikas | Klausimas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Esamasis | Ką veikia? | Eina, žaidžia, važiuoja |
| Būtasis kartinis | Ką veikė? | Ėjo, žaidė, važiavo |
| Būtasis dažninis | Ką veikdavo? | Eidavo, žaisdavo, važiuodavo |
| Būsimasis | Ką veiks? | Eis, žais, važiuos |