Vijokliniai Augalai Prie Daugiabučių: Pavadinimai Ir Idėjos

Terasos jau seniai nebėra prabangos dalykas. Kiekvienas, turintis sodo sklypą ar nuosavą namą, gali įsirengti savo rojaus kampelį. Mūsų šalyje terasos populiarėja vis labiau. Tai puiki vieta ryte arba vakare pasimėgauti arbatos ar kavos ritualais, linksmiems susibūrimams su draugais. Tai vieta, kur galima tiesiog sėdėti tyloje, paskendus apmąstymuose.

Esant didelei daugiabučių įvairovei, terasomis imti vadinti ir nestandartiniai balkonai, kurie yra erdvesni ir kurių atrama paprastai būna lengvesnių, permatomų konstrukcijų. Nors pagrindinė terasų paskirtis būti poilsio zona, šie statiniai gana funkcionalūs. Šiltuoju metų laiku jie gali būti naudojami kaip lauko virtuvė ar darbo, sporto, daržovių auginimo vieta, valgomasis. Pasitelkus fantaziją, ir nedideliame balkone galima susikurti ramybės ir poilsio zoną.

Terasų įrengimas neribojamas griežtais standartais ir kanonais, galutinis rezultatas priklauso tik nuo vaizduotės, savų prioritetų ir, žinoma, finansinių galimybių. Jei vientisą ir stilingą terasą patiems susiprojektuoti sunku, tuomet į pagalbą galima pasikviesti patyrusius specialistus - dizainerius, architektus. Pasak UAB „Viva langai“ direktoriaus Mindaugo Grigo, vieną bendrą sprendimą įrengiant terasas ar balkonus rasti būtų sunku, svarbu įvertinti kompleksiškai, atsižvelgti į galimybes, kiekvieną projektą įvertinti individualiai.

Planas taip pat gali būti skirtingas ir įvairus - pagal skonį ir poreikius. Terasos gali būti apvalios, stačiakampio, kvadrato ar netaisyklingos formos. Statant svarbu atsižvelgti į reljefo savybes. Ant lygaus paviršiaus terasą galima statyti žemės lygyje, o jei terasa bus išsidėsčiusi ant šlaito, patartina pastatyti nedidelę platformą, kuri padėtų pagerinti matomumą ir išorinį vaizdą.

„Kai sklypas pakankamo ploto, terasos dažnai projektuojamos gerokai didesnės. Taip sukuriamos tankiau apstatytos lauko svetainės, valgomieji arba erdvios poilsio zonos, pavyzdžiui, su šezlongais ir mažais baseinais ar lauko židiniu. Terasų gali būti ir kelios, jos gali tapti namą su pirtimi ar kitomis pastato priklausinius jungiančiomis jaukiomis erdvėmis.

Pagrindinis balkonus nuo terasų skiriantis bruožas - ne dydis, bet tai, kad jie yra aukščiau žemės. Kaip ir mažesnės terasos, prancūziški balkonai, kuriems būdingas labai mažas paviršiaus plotas, sukuria betarpišką ryšį su kambarį supančia išorine aplinka. Kaip vidaus erdvių plėtinys balkonai ir terasos aktualesnės šviesiu dienos metu, tačiau vakarop, kai regimumas mažėja, šios zonos įgauna kitokio savitumo. Pasitelkus apšvietimą keičiamas erdvės siluetas, kuriama nauja, savita nuotaika.

Tolygų apšvietimą galima išgauti suprojektavus įvairių tipų stacionarius šviestuvus, o akcentinį sukurti naudojant įprastinį kambario toršerą, išnešamą į lauką, arba šviestuvus, sumontuotus į grindų plokštumą. Nusprendus, kokios terasos norima, klojami pamatai, padaroma reikalinga konstrukcija, kuri išbetonuojama, o ant paruošto paviršiaus jau klojamos pasirinktos apdailos medžiagos. Lengva medinė konstrukcija reikalinga norint terasą iškelti į aukštį metrą ar daugiau.

Įrengus atramines sienutes, paviršiaus plokštumą šiek tiek aukščiau grunto galima pakelti pačiu gruntu arba naudoti polinius pamatus. Plokštuma kaip ir kambario grindys turi būti lygi ir tvirta. Skirtingai nei terasos, balkono konstrukcijas daugiau lemia architektūrinė statinio idėja. Pradedant apdailos darbus, verta prisiminti, kad terasa - tai namo ir teritorijos tęsinys, tad galima išlaikyti bendrą stilistinę vienovę. Tarkime, moderniame ir elegantiškame name tiktų šiuolaikinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, keraminėmis arba spalvotomis betoninėmis plytelėmis apdailinta terasa. Šalia kaimiško stiliaus namo harmoningai atrodys terasa, išgrįsta akmeniu.

Statybinių medžiagų pasirinkimas taip pat priklauso nuo gyvenamojo pastato ir aplinkos stilistikos. Tai atsparios aplinkos poveikiui išorės apdailos medžiagos - natūralus akmuo, plytos, keraminės arba akmens masės plytelės, dekoratyvinis betonas, specialios terasinės lentos, medienos pakaitalas iš pusiau natūralių medžiagų - medienos kompozito lentos arba WPC, be jokios priežiūros išsilaikančios daug metų.

Labiausiai paplitusi terasų statybinė medžiaga yra medis, nes jis praktiškas, estetiškas, natūralus. Mūsų oro sąlygomis ypač tinka maumedis, tačiau spygliuočių mediena pigesnė. Gana naujos apdailos medžiagos Lietuvoje yra vadinamosios 3D plokštės - jas galima išpjauti bet kokios formos ir faktūros, naudoti tiek viduje, tiek lauke. Gaminamos iš plastiko, gipso.

„Balkonų ir terasų konstrukcijos turi būti apsaugotos nuo atmosferos poveikio. Įstiklinti balkoną arba terasą, o gal palikti juos atvirus - taip pat gana individualus klausimas. Mūsų klimato sąlygomis balkoną įstiklinti gana naudinga, nes mažėja šilumos nuostoliai, apsaugota patalpa galima naudotis visus metus. Norint įstiklinti terasą, reikia turėti viziją, kurią padėtų įgyvendinti patirtį turintys specialistai, pasitelkę šiuolaikines technologijas ir konstrukcijas.

Kalbant apie techninius dalykus, reikia nepamiršti, kad konstrukcija turi remtis į tvirtą, stabilų pagrindą. „Jei konstrukcija sumontuota ir pagaminta teisingai, eksploatuojant problemų nekyla, technologiškai konstrukcija paprasta ir patikima, o medžiagos, kaip kad aliuminis, ilgaamžės ir ekologiškos. Dažniausia eksploatacijos problema - langų rasojimas dėl nepakankamo vėdinimo. Aliuminio ir stiklo konstrukcijos yra sandarios, todėl jas reikia vėdinti.

Balkono stiklinimas priskiriamas paprastojo remonto kategorijai, kuriai reikalingas rašytinis pritarimas iš savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus. Tam užtenka laisvos formos prašymo be jokių dokumentų, nes sąlygos nustatomos bendruoju atveju pastatui, o ne identifikuojamas savininkas. Kitas žingsnis - susirasti projektuotoją, atliksiantį viską, kas reikalinga ir iki galo. Jis sukomplektuos reikiamus dokumentus, suprojektuos stiklinimo variantą viso pastato fasado kontekste.

Paprastai terasos ir balkonai naudojami šiltuoju metų laiku, tad jų stiklinimo konstrukcijos yra šaltos, o papildomas apšiltinimas norimo rezultato neduos. „Stiklinant šiltą sistemą, apšiltinimas reikalingas, tačiau būtinai reikia spręsti ir šildymo bei vėdinimo klausimą, kitaip drėgnos patalpos rasos ir pelys“, - įsitikinęs R. Yra trijų tipų stiklinimo sistemos: rėminės (stiklas įrėmintas), berėmės (tik stumdomosios) ir berėmės stumdomosios-atsidarančios (knygos principas). Populiariausios dėl savo paprastumo ir neaukštos kainos yra rėminės sistemos.

Įstiklinta terasa ar balkonas yra apsaugoti nuo vėjo, lietaus, dulkių, nereikia sukti galvos, kaip apsaugoti brangius terasos baldus žiemą ir nuo vagių. Jau 15 metų vienos populiariausių yra rėminės sistemos dėl savo nesudėtingumo, paprasto eksploatavimo ir nedidelės kainos. Tačiau pastaraisiais metais labai populiarėja stumdomosios-atsidarančios sistemos. Architektai ypač jas pamėgo dėl vizualaus lengvumo ir daugybės stiklo.

„Jei terasa numatyta pietinėje pusėje, įstiklinant reikėtų naudoti lengvas ir stumdomąsias konstrukcijas, kurios apsaugos nuo lietaus ir šalčio. Šiaurinėje pusėje patartina naudoti šiltesnes konstrukcijas. Parenkant izoliacines medžiagas reikia apskaičiuoti, ar šiltinimo sluoksnis bus dedamas į sienos lauko pusę ar iš vidaus. Neteisingai parinkus šiltinimo sluoksnio medžiagas, gali susidaryti drėgmės kondensato ir šiltinamajame sluoksnyje kaupsis drėgmė“, - pasakoja M. Grigas.

Jaukią ir komfortišką atmosferą terasoje ar balkone padės susikurti baldai. Jei terasa atvira, galima rinktis medinius specialiomis priemonėmis impregnuotus baldus, taip pat nebrangius plastikinius. Tačiau lauko baldai gali būti ir minkšti, pagaminti iš atsparios sintetinės poliuretano vytelės, kuri nebijo šalčio, pelėsių, lietaus, drėgmės, UV spindulių. Iš tokios vytelės gali būti pagaminti ir lauko gultai, šezlongai, hamakai.

Galima rintis ir impregnuotus lauko baldų audinius, kurie atsparūs drėgmei, tačiau prieš kiekvieną vasaros sezono atidarymą juos reikėtų iš naujo impregnuoti. Estetiškai ir stilingai atrodo pinti baldai - jie patvarūs, kokybiški, savo tekstūra sušildantys akmeninius, stiklo ar betoninius paviršius. Nebrangius ir originalius lauko baldus galima pasigaminti ir pačiam iš europadėklų (medinių padėklų).

Norint įsirengti nedidelio ploto erdvę, G. Putriaus įsitikinimu, galioja tie patys planavimo principai. Visų pirma reikėtų pagalvoti, ką daugiausia žadate veikti šioje erdvėje. Jei balkonas nedidukas, pavyzdžiui, galite įsirengti jame patogų krėslą, nedidelį staliuką kavos puodeliui ar knygai; jei jame dar ketinate daryti ir rytinę mankštą, tuomet reikėtų pasirūpinti, kad visi baldai galėtų kuo paprasčiau susilankstyti ir neužimtų vietos.

Gana svarbus terasų dizaino akcentas yra augalai, kurie ne tik puošia, bet ir atlieka savotišką gynybinę funkciją - užstoja nuo gatvės, apsaugo nuo vėjo. Šalia gali būti sodinami vijokliniai augalai ir krūmai, tokie kaip vynuogės arba liana. Galima pastatyti groteles, ant kurių vytųsi gėlės, ar nešiojamąsias pertvaras, pasodinti gyvatvores. Tinkamai parinkti augalai puoš ir akį džiugins nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Yra nemažai kvapnių terasoms ir balkonams tinkamų gėlių.

Žinoma, vertėtų nepamiršti, kad mūsų klimatas gana atšiaurus, todėl terasoms puošti geriausiai tiktų augalai, kurie gali pakelti lietuvišką žiemą, o vasarop vėl sužydėti. Apželdinami ir balkonai. Ant sienų, langų ir po jais naudojant tvirtinimo elementus galima surasti vietos daugeliui augalų. Priklausomai nuo to, kur gėlių dėžutės bus tvirtinamos, kabinamos ar pastatomos, jos gali būti medinės, plastikinės, pastatomosios ar pakabinamosios.

Norint, kad pavasarį ir vasarą balkonas skęstų gėlėse, dar rudenį į vazonėlius ar dėžutės reikia įsodinti narcizų ir tulpių svogūnėlių. Pasak M. Baltuškos, apželdinti verčiau didelę arba labai didelę terasą ar balkoną. Pavyzdžiui, stogo terasą, ypač jei pastatą sudaro keli tūriai, kurių vienas žemesnis ir jo sutapdintasis stogas matomas iš aukščiau esančių patalpų. Tokiu atveju geriau naudoti stogo plokštumą. Gerai įrengtas žiemos sodas - ne tik smagi vieta poilsiui, bet ir svarbi ekologinės architektūros sudedamoji dalis.

Jis ne tik padeda taupyti namo vartojamą energiją, bet ir gerinti mikroklimatą patalpose. O jei ten gražiai pakabintas užaugs pomidoro krūmas, tai šviežios daržovės į virtuvę keliaus neišeinant iš namų.

T. Baranauskas teigia, kad vykdant daugiabučio namo renovaciją joje dalyvauja architektai, todėl leidimas įstiklinti balkonus gaunamas bet kuriuo atveju. „Kitas dalykas, kai norima individualiai įstiklinti daugiabučio balkoną. T. Baranauskas sako, kad iki 2010 m. tokių taisyklių nebuvo. Anot jo, daugelis teisinių normų atsiranda tada, kai pradedama matyti dėl jų nebuvimo kylančias problemas.

„Nustatytų reikalavimų privalo laikytis kiekvienas namo gyventojas arba bendrasavininkis. Balkonų stiklinimas priskiriamas prie pastato paprastojo remonto. [...] Norint atlikti daugiabučio namo remonto darbus mieste (juo laikoma gyvenvietė, turinti daugiau nei 3 tūkst. gyventojų), reikia gauti statybas leidžiantį dokumentą, - teigia T. Baranauskas. - Tai susiję su pastato išvaizdos keitimu.

Pasak T. Baranausko, jei daugiabučio namo gyventojas nori ne tik įstiklinti balkoną, bet ir padidinti kambario erdvę, apšiltinti sienas, lubas arba grindis, jis taip pat privalo gauti leidimą. Anot T. Baranausko, tokiam leidimui gauti taikomi panašūs reikalavimai, bet reikia paruošti rimtesnę projektinę dokumentaciją.

„Kai, prijungiant balkoną, praplečiama buto gyvenamoji erdvė, pavyzdžiui, kabinamos arba griaunamos pastato konstrukcijos, projekto sprendimai turi būti kiek rimčiau peržiūrėti ir parinkti tinkamiausi iš jų. Tam privalomas leidimas. Pakeitimai turėtų būti registruoti, nes atsiranda civiliniai santykiai - padidėja šilumos plotas ir dėl to išauga mokesčiai už šilumą. Dauguma pastatų dalinami pagal turimo ploto kvadratinius metrus, tad padidėjus plotui, reikia daugiau mokėti už šildymą“, - aiškina T.

Būna atvejų, kai daugiabučiai namai sulaukia įspėjimų dėl avarinės balkonų būklės. Nors kai kurie gyventojai savo balkonus suremontuoja individualiai, T. „Išorės fasadas priklauso bendrajai namo konstrukcijai. Kiekvienam butui priklausanti išorės fasado dalis proporcinga buto plotui, - sako T. Baranauskas. - Vadovaujantis civilinio kodekso nuostatomis, gyventojai privalo išlaikyti bendrąjį namo turtą. Jei atliekamas balkono išorės ar jį laikančių konstrukcijų remontas, mokesčiai už juos namo gyventojams skirstomi proporcingai.

T. Baranauskas priduria, kad jau anksčiau suremontuoti balkonai antrąsyk neturi būti remontuojami. Pasak jo, kuo didesnė namo gyventojų dalis jų butams priskirtus balkonus suremontuos patys, tuo mažesnė bus kiekvienam gyventojui tenkanti įmoka už bendrąjį pastato remontą. T. „Balkone laikomi daiktai, vidinė jo apdaila pagal įstatymus nėra priskiriama prie bendrosios atsakomybės ir tampa asmeninė. Analogiškai - buto viduje esančios pertvaros, tapetai, grindys yra asmeninė nuosavybė, bet konstrukcijas laikančios sienos, perdangos yra bendra nuosavybė. Balkonas šiame kontekste nėra išskirtinis“, - sako T.

Jis pasakoja, kad dar 2014 m. Seime vyko diskusijos, ar balkonai turi būti priskiriami prie asmeninės, ar prie bendrosios namo nuosavybės. Vis dėlto T. T. Baranauskas nelinkęs kritikuoti žmonių, nepatenkintų šiuo metu galiojančia tvarka, tačiau jis pažymi, kad tvarka, įpareigojanti namo gyventojus remontuoti avarinės būklės balkonus, sugalvota neatsitiktinai. „Jei avarinės būklės balkonas nebus suremontuotas per artimiausią mėnesį ar kelis, jis gali griūti. Tokių atvejų yra buvę“, - akcentuoja T.

Jis atkreipia dėmesį ir į kitus daugiabučiuose namuose galiojančius saugos reikalavimus. Pavyzdžiui, daugiabučių namų balkonuose draudžiama kūrenti kepsnines. „Svarbiausia - priešgaisriniai reikalavimai. Šiuo metu jie nurodo, kad daugiabučio namo balkone, nepriklausomai nuo aukšto, kepsninės, degančios atvira liepsna, draudžiamos. Galima naudoti nebent dujinę kepsninę, kuri neturi atviros liepsnos. Tai yra konkretūs reikalavimai. Malkomis ar anglimis kepsninės balkone kūrenti negalima“, - teigia T.

Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento miesto estetikos skyriaus vedėja Vaiva Deveikienė taip pat pripažįsta, kad dalis balkonų yra avarinės būklės. Ji brėžia skirtį tarp laikinų ir nuolatinių problemos sprendimų. „Jei balkonas yra pavojingas, jį reikia padėti tvarkyti. Pirminiai žingsniai žengti ir mes matome tą faktą. Koks menininkas galbūt nutapys ir gerą paveikslą. Jos teigimu, balkonuose pravartu auginti įvairius augalus. Kaip sako V. Deveikienė kai kurie iš jų, pavyzdžiui, pomidorai ar agurkai, gali būti panaudoti virtuvės reikmėms, o kitų auginimas gali papuošti balkoną ar net apsaugoti butą nuo išorinių veiksnių.

Kalbėdama apie balkonų tvarkymą V. Deveikienė linkusi skirtį dėmesį ne tik techninei, bet ir estetinei jų būklei. „Kaip ir gyvenime - kai žmogus užsitikrina bazinius, minimalius pragyvenimo poreikius, jis imasi malonumą teikiančių dalykų. Peržengus šį etapą, galima imti ir pasižiūrėti, ką malonaus galiu nuveikti savo balkone. V. Deveikienė sako, kad šiuo aspektu situacija Vilniuje keičiasi į gerąją pusę. Pasak jos, žmonės pradeda labiau rūpintis savo būstu ir aplinka.

„Balkono puošyba, ypač jei gėlės kabinamos balkono išorėje, tarnauja ne tik buto šeimininkui, bet ir visam miestui. Būtent tai yra didysis džiaugsmas - dalintis grožiu, kūryba su kitais ir matyti, kad tavo namas ar bendrija džiaugiasi gyvenimu. Balkonų arba terasų puošimas parodo, kad žmonės yra laimingi ten, kur jie gyvena“, - sako V. Anot jos, labai svarbu, kad namo bendrija balkonus puoštų kolektyviai. Kaip teigia V. Deveikienė, jei visame daugiabučiame name papuoštas tik vienas balkonas, jis gali iškristi iš konteksto.

V. Deveikienė pasakoja, kad priklausomai nuo šalies ar laikotarpio, balkonų architektūra ir puošyba gali smarkiai skirtis. Jos nuomone, puošti balkonus labiau linkę provincijos gyventojai. „Manau, kad provincijoje laikas teka lėčiau, žmonės tam turi daugiau laiko, labiau paiso bendruomenės nuomonės. Dėl to žmonės linkę gražinti savo miestą ar miestelį. Vilnius, kuriame, kaip ir kitose sostinėse, laikas tiksi labai greitai. Laiko trūkumas trukdo žmonėms užsiimti puošyba. Tikiu, kad daugelis žmonių norėtų skirti daugiau laiko savo balkonams puošti, bet tam neturi užtektinai laiko“, - sako V.

Remiantis autoriaus mokslinių tyrimų rezultatais, sudarytas Rytų Baltijos šalių miestų želdynams rekomenduojamų želdinių asortimento originalus iliustruotas katalogas, daug dėmesio skiriama jų kompozicijos principams nagrinėti. Leidinyje nagrinėjami tokie svarbūs kraštovaizdžio architektūros komponentai, kaip gėlės ir gėlynai, rožės ir rožynai, vejos ir jų augalai, dekoratyvinės žolės bei vandens augalai ir jų komponavimo principai. Remiantis autoriaus tyrimų rezultatais, sudaryti originalūs iliustruoti gėlių katalogai. Monografijoje pateikta medžiaga - tai autoriaus daugiamečių mokslinių tyrimų ir projektinės veiklos kraštovaizdžio architektūros srityje rezultatų apibendrinimas.

Monografija skirta architektūros, kraštovaizdžio architektūros, miestotvarkos ir kraštovaizdžio dizaino sričių mokslininkams, gali būti panaudota kaip mokslinių žinių šaltinis magistrantūros ir doktorantūros studijoms, taip pat projektuotojų bei šioje srityje dirbančių praktikų darbuose.

Vijokliniai augalai ant namo sienos

Vijoklinių Augalų Katalogas Daugiabučių Balkonams

Šiame kataloge rasite vijoklinius augalus, kurie puikiai tinka auginti daugiabučių balkonams ir terasoms. Augalai atrinkti atsižvelgiant į jų dekoratyvumą, atsparumą aplinkos sąlygoms ir priežiūros paprastumą.

Pastaba: Prieš sodinant augalus, įsitikinkite, kad jie tinkami jūsų balkono sąlygoms (saulės kiekis, vėjas ir pan.).

tags: #vyjuokliniai #augalai #prie #daugiabuciu