Nekilnojamojo Turto Įsigijimas Lietuvoje: Vizų ir Reikalavimų Gidas Užsieniečiams

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje patiria įvairių iššūkių ir pokyčių, ypač dėl geopolitinės situacijos ir didėjančio užsieniečių susidomėjimo įsigyti būstą šalyje. Šiame straipsnyje aptariama NT įsigijimo užsieniečiams situacija, apribojimai, kainų dinamika ir kiti svarbūs aspektai.

Šengeno Viza ir NT Įsigijimas

Atmetus 60 eurų konsulinį mokestį, Lietuvoje išduodama Šengeno viza trečiųjų šalių piliečiams kainuoja nuo 1500 eurų. Už tiek jau galima nusipirkti vaiduoklį primenančią apleistą sodybą, joje net nepasirodyti, užtat įgyti teisę keliauti po visą Europos Sąjungą.

Nekilnojamasis turtas ES valstybėje yra vienas iš keleto būdų gauti išsvajotąją vizą baltarusiui ar ukrainiečiui. Kiek užsieniečių tuo pasinaudoja, Migracijos departamentas tikslių žinių neturi. Tačiau pasižvalgę po kaimus „Lietuvos ryto“ žurnalistai įsitikino, kad tokių asmenų gali būti šimtai.

Siekiantys gauti daugkartinę Šengeno vizą Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai įsigyja Šiaurės Lietuvos kaimuose pigias trobas ar butus, kuriuose nė nemano gyventi. Dešimtmečius neprižiūrimuose būstuose kaupiasi šiukšlės, jie griūva. Bet užsieniečiams pirkti nuošaliuose kaimuose būstus paranku, nes čia jų kainos prasideda nuo 1,5 tūkst. eurų.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai neseniai surengė tokių namų ir daugiabučių patikrinimą, tačiau migracijos srautų ir procesų kontrolė naudos davė nedaug. „Pradėjome nuo nulio ir baigėme nuliu“, - neslėpė VSAT atstovas Rokas Pukinskas.

Mat dauguma baltarusių ir ukrainiečių, kurie yra nekilnojamojo turto Šiaurės Lietuvoje šeimininkai, net nėra matę tų namų, o kai kurie nežino ir kur jie yra. Jų tikslas - viza, suteikianti teisę išvykti į Šengeno erdvės valstybę. Tai patvirtino ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai: Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad patikimumo kriterijus atitinkantys užsieniečiai, įsigiję nekilnojamojo turto Lietuvoje, gali gauti ilgiau galiojančias daugkartines Šengeno vizas.

Apleisti Pastatai ir Kaimų Problemos

Paškučių kaime (Biržų r.) griūvančiame kolūkių laikų daugiabutyje net septyni butai iš aštuonių priklauso užsieniečiams. Trupančios plytos, per stogą upeliais tekantis vanduo, laiptinėse nubyrėjęs tinkas, langai kiauromis akiduobėmis - akivaizdu, kad namas baigia savo amžių.

Niekas baltarusių ar ukrainiečių Paškučiuose nėra matęs. Jų butų durys atlapotos, viduje dar likę buvusių šeimininkų senų baldų. Ne ką geresnė būklė ir buvusios kolūkio valgyklos Mažuikiuose (Biržų r.), kurią įsigijęs užsienietis taip pat kažin ar kada pasirodys.

Skrebiškiuose (Biržų r.) ukrainiečių būstas daugiabučiame - be langų. Viduje pilna plastikinių alaus butelių, pakampėje - du vaikiški vežimėliai. Kaimynas Arūnas patvirtino - šio buto šeimininkų niekas nėra matęs.

Kupreliškyje (Biržų r.) apgriuvusi troba kainuoja 1,5 tūkst. eurų, todėl nuosavą kampą čia įstengia įsigyti net socialiai remtini asmenys. Kaime sutiktas Jurgis Latvėnas mostelėjo ranka: „Tas alytnamis užsieniečio, dar du namai jiems priklauso ten toliau.“

Prieš keletą metų du namus Kupreliškyje nusipirkusi atvykėlė iš pradžių vietos gyventojams aiškino, kad nekilnojamąjį turtą perka sau, paskui - kad dukteriai, o vėliau pradingo.

Antai Papilyje namą įsigijęs vos vienas atvykėlis - dailininkas iš Ukrainos, bet jis gyvena nuolat. Tuščių namų čia nedaug. Alizavoje (Kupiškio r.) butą nusipirkęs tik vienas baltarusis. Užtat Papilio seniūnijos kaimuose - net vienuolika namų, kurie priklauso Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams.

Baltarusijos ambasados prašymu seniūnijos vadovui Renui Čygui teko važiuoti į vieną kaimą fotografuoti griūvančio namo. Mat kaimynų valstybės diplomatinė atstovybė pasidomėjo, ar jų šalies pilietis įsigijęs tinkamą gyventi būstą.

Paskutiniais duomenimis, Rusijos piliečiai šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje įsigijo 524 NT objektus, 2021 m. - 1005, 2020 m. - 801, 2019 m. - 642, 2018 m. 649. Baltarusijos piliečiai 2022 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje įsigijo 239 NT objektus, 2021 m. - 504, 2020 m. - 397, 2019 m. - 285, 2018 m. 268.

Daugiausia NT objektų įsigyjama didmiesčiuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat šių miestų rajonuose, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, Kauno rajone ar Klaipėdos rajone - tokią statistiką pateikė Registrų centras.

Nuomonės ir Diskusijos

Seime jau gimė pataisos, kad kol mūsų šalyje galioja nepaprastoji padėtis, rusai negalėtų čia vykdyti nekilnojamojo turto (NT) sandorių. Rusijai tęsiant neišprovokuotą karą prieš Ukrainą ir negailestingai žudant civilius gyventojus ir naikinant šalies infrastruktūrą, Lietuva uždraudė Rusijos piliečiams atvykti į mūsų šalies teritoriją.

Registrų centras skaičiuoja, kad šiemet Rusijos piliečiai Lietuvoje jau įsigijo 699 NT objektus. Visgi visiškai uždrausti tokių sandorių negalima, nes to neleistų ir Lietuvos Konstitucija, ir Europos Sąjungos teisės aktai.

Kaip rodo Registrų centro portalui LRT.lt pateikti duomenys, per penkerius metus Lietuvoje NT objektų įsigijo beveik 3,2 tūkst. Rusijos piliečių. Iš jų 699 - per dešimt šių metų mėnesių. Daugiau nekilnojamojo turto objektų Lietuvoje įsigyja ir baltarusiai - per penkerius metus jie įsigijo apie 1,5 tūkst. objektų. Iš jų 376 buvo nupirkti šiemet.

Daugiausia NT objektų Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kaip pranešė Registrų centras, įsigijo Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse, Visagino savivaldybėje.

Vidutinė šiais metais Rusijos ir Baltarusijos piliečių sudarytų NT sandorių vertė yra apie 80-90 tūkst.

NSGK dirbantis opozicijos atstovas Dainius Gaižauskas portalui LRT.lt sakė manantis, kad tai, jog Rusijos piliečiai Lietuvoje kasmet įsigyja po kelis šimtus NT objektų, kelia nerimą. D.Gaižausko manymu, Rusijos piliečiams turi būti ribojamos teisės įsigyti turto.

Laisvės partijos frakcijos nariai siūlo, kad ribojimas dėl pilietybės būtų netaikomas Baltarusijos piliečiams, o pilietybės prašyti ir ją gauti galėtų Rusijos piliečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, arba tie, kurie turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę ir yra gauta informacija, kad žmogus nekelia grėsmės valstybės saugumui.

Laisvės partijos atstovai siūlo nedrausti įsigyti nekilnojamojo turto tiems Rusijos piliečiams, kurie turi ne tik laikiną, bet ir pastovų leidimą gyventi Lietuvoje, be to, jie siūlo ribojimo įsigyti turtą netaikyti tuomet, kai Rusijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.

Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėja teisės klausimais Christina Richter praėjusią savaitę Delfi teigė, kad siūlomos pataisos dėl ribojimų sukuria didelių sunkumų įstatymus gerbiantiems ir Lietuvai lojaliems Baltarusijos piliečiams, įskaitant ir tuos, kurie ilgą laiką gyvena Lietuvoje.

Leidimas Laikinai Gyventi Lietuvoje: Bendrosios Nuostatos

Užsieniečiui ketinančiam atvykti į Lietuvą kartu su šeimos nariu, kuris kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi, ar pas savo Lietuvos Respublikoje gyvenantį šeimos narį, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą laikinai gyventi ar leidimą nuolat gyventi, gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu.

Užsieniečiui šeimos susijungimo atveju leidimas laikinai gyventi išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas užsieniečiui, pas kurį atvykstama šeimos susijungimo tikslu, kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą tuo pagrindu, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą ir turi tos valstybės išduotą leidimą gyventi.

Taip pat, užsienietis, kuris yra įmonės vadovas arba akcininkas, gali gauti leidimą laikinai gyventi, jeigu jis atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ atitinkamuose straipsniuose nustatytas sąlygas.

Reikalavimai Gyvenamajai Patalpai

Užsienietis turi nurodyti savo faktines (nuolatines) gyvenamąsias vietas per pastaruosius 10 metų. Dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis turi gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, yra ne mažesnis kaip 7 kv. m. (gyvenamasis plotas užsieniečiui, kuris studijuoja ar mokosi, turi būti ne mažesnis kai 4 kv. m.).

Kai užsienietis turi Lietuvos Respublikos notaro, Lietuvos Respublikos savivaldybės seniūnijos seniūno patvirtintą fizinio asmens arba juridinio asmens rašytinį įsipareigojimą suteikti užsieniečiui tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nustatytus reikalavimus gyvenamajai patalpai, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, šį įsipareigojimą reikia pridėti prie MIGRIS sistemoje užpildyto prašymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi.

Taip pat užsienietis turi galimybę į Migracijos departamentą atvykti kartu su gyvenamosios patalpos savininku (bendraturčiu) ir pateikti minėtą įsipareigojimą.

Per MIGRIS pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, turite pridėti dokumentus, patvirtinančius jūsų teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje: gyvenamosios patalpos savininko ar bendraturčio ar jo (jų) įgalioto atstovo sutikimas apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Jeigu užsieniečiui, dėl kurio įsipareigojama, Lietuvos Respublikoje suteiktas asmens kodas - sutikimas gali būti sudarytas ir per www.igaliojimai.lt; su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis.

Už reikalavimo deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje nesilaikymą gali būti pritaikyta administracinė atsakomybė.

Sveikatos Draudimas

Sveikatos draudimo suma nėra nustatyta (paprastai tai būna 6 000 Eur). Svarbu, kad sveikatos draudimas garantuotų būtinosios medicinos pagalbos, išlaidų ir išlaidų, galinčių atsirasti dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę dėl sveikatos priežasčių (transportavimo, įskaitant asmens sveikatos priežiūros specialisto (specialistų) palydą), apmokėjimą ir galiotų visą užsieniečio buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį.

Kaip Pateikti Prašymą?

Prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo turite pateikti elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Svetainėje www.migracija.lt prisijunkite prie MIGRIS. Tai padaryti galima dviem būdais: naudojant el. paštą arba per Elektroninius valdžios vartus/VIISP (tik asmenims, turintiems LR suteiktą asmens kodą/el. parašu).

Pasirinkite prašymą „Noriu gauti nacionalinę vizą“, užpildžius prašymą galėsite rezervuoti vizito laiką Migracijos departamente arba pasirinkti prašymą teikti per išorės paslaugų teikėją.

Svarbu: Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimas nesuteikia teisės likti Lietuvoje. Norint likti Lietuvoje iki bus priimtas sprendimas dėl Jūsų prašymo turite įvertinti savo teisėto buvimo Lietuvoje trukmę, pavyzdžiui, jums taikomo bevizio buvimo laikotarpį arba teisėto buvimo su Jums išduota Šengeno viza trukmę.

Vizitas į Migracijos Departamentą

Svetainėje www.migracija.lt viršutinėje dešininėje srityje pasirinkite „Vizito rezervacija“, pasirinkite vizito tipą - „Konsultacija užsieniečių ir LR pilietybės klausimais“.

Informaciją apie išrašytą asmens dokumentą galite pasitikrinti prisijungus prie savo MIGRIS paskyros (junkitės per elektrininius valdžios vartus). Jei išduodamo dokumento statusas “Pagamintas”, tai reiškia, kad galima vykti atsiimti.

Atsiimant naują asmens tapatybės kortelę ar naują pasą, gali būti nepateikta keičiama asmens tapatybės kortelė ar keičiamas pasas, tik kai šie dokumentai nebegalioja, nes pasibaigęs jų galiojimo laikas. Galiojančius senus dokumentus naujų atsiėmimo metu pateikti būtina.

Auksinės Vizos

Auksinė viza - tai leidimas gyventi, išduodamas pagal tam tikras investavimo schemas. Ši programa suteikia galimybę gauti leidimą gyventi, įsigijus šalyje namą, investavus ar paaukojus didelę sumą. Asmuo turi būti sulaukęs 18 metų, neteistas ir turėti pakankamai turto, kad galėtų investuoti.

Yra ir vadinamieji auksiniai pasai, oficialiai - pilietybės suteikimas pagal investavimo programas, t. y. nusipirkus nekilnojamojo turto, investavus ar paaukojus didelę sumą.

ES auksinė viza suteikia galimybę naudotis įvairiais bloko gyventojo privalumais - pvz., laisvai judėti tarp bloko valstybių. Tačiau, prasidėjus karui Ukrainoje, baimintasi, kad tokios schemos kelia grėsmę saugumui.

ES Požiūris į Auksines Vizas ir Pasus

Šių metų pradžioje Europos Komisija paragino ES narių vyriausybes liautis pardavinėjus pilietybę investuotojams. Briuselis taip pat paragino labai atidžiai tikrinti, kad auksiniai pasai ar vizos nebūtų išduodami žmonėms, kuriems įvestos sankcijos dėl karo.

Praeityje ES jau yra teigusi, kad tokio pobūdžio schemos kelia grėsmę saugumui, skaidrumui ir ES vertybėms. Vasarį Jungtinės Karalystės vyriausybė nutraukė auksinių vizų programos, kuri suteikdavo turtingiems užsieniečiams galimybę apsigyventi šalyje, atsinešant čia dalį savo turto, galiojimą. Toks sprendimas priimtas saugantis nešvarių pinigų iš Rusijos.

2022 m. spalį EK paragino Albaniją „netaikyti pilietybės (auksinių pasų) išdavimo investuotojams“. Tokia schema „keltų grėsmę saugumui, būtų rizikinga dėl galimybių plauti pinigus, slėpti mokesčius, finansuoti teroristus, skatinti korupciją ir infiltruoti organizuoto nusikalstamumo narius, galiausiai tai nesuderinama su ES teisinėmis normomis“, įspėjama rašte.

Spalį EK pasiūlė sustabdyti bevizio režimo su Vanuatu įvedimą dėl auksinių pasų rizikos. Taip yra todėl, kad schema suteikia galimybę trečiųjų šalių piliečiams gauti Vanuatu pilietybę ir tokiu būdu keliauti be vizų po Šengeno zoną.

Auksinės Vizos ES Šalyse: Reikalavimai

Vis dar yra ES šalių, kuriose galima įgyti auksinį pasą. Viena tokių šalių - Malta. Minimali investuojama suma čia - 690 tūkst. eurų, pilietybė siūloma nuo metų iki trejų metų laikotarpio.

Kitose šalyse veikia auksinių vizų schemos:

• Portugalija: Minimali investuotina suma - 280 tūkst. eurų, įsigyjant nekilnojamojo turto mažo gyventojų tankumo srityje, kuriai reikia atnaujinimo. Norintiems investuoti lėšas, reikia patvirtintos investicijos arba pervesti į sąskaitą Portugalijos banke 5 mln. eurų. Siekiant išlaikyti gyventojo statusą, kasmet reikia išbūti šalyje septynias dienas, o po penkerių metų jau galima gauti pilietybę.
• Italija: Minimali investuojama suma - 500 tūkst. eurų. Turintys auksinę vizą, gali prašyti leidimo gyventi ir šeimos nariams, be to, gauti specialiai jiems taikomų mokesčių lengvatų. Pagal investavimo schemą išgyvenus Italijoje 10 metų, galima prašyti pilietybės.
• Graikija: Anksčiau buvo viena iš mažiausių galimų investuojamų sumų - 250 tūkst. eurų. Rugsėjį ši suma padidinta iki 500 tūkst., siekiant, kad vietos gyventojams būtų labiau įperkamas nekilnojamasis turtas. Turintiems auksinę vizą nėra būtina likti Graikijoje, norint išsaugoti turimą vizą.
• Airija: Minimali investuojama suma nemaža - 1 mln. eurų, tačiau tai - galimybė ne ES piliečiams persikelti gyventi į angliškai kalbančią šalį. Pagal šią programą investuotojams dar galima paaukoti 500 tūkst. eurų ir tokiu būdu gauti leidimą gyventi.

JAV Viza: Svarbi Informacija Lietuvos Piliečiams

Keliaujant į Jungtines Valstijas viena dažniausiai užduodamų klausimų yra - ar reikalinga viza, įskaitant ir klausimus apie vizos gavimo procesą, atsisakymo riziką bei išimtis. Lietuvos piliečiams, norint lankytis Jungtinėse Valstijose trumpalaikiam turizmui ar verslo reikalams (ne ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui), vizos gauti nereikia, jei kelionė vykdoma remiantis Vizų išimčių programa (Visa Waiver Program, VWP). Tai leidžia keliauti be vizos, tačiau būtina įsigyti elektroninį leidimą kelionėms - ESTA (Electronic System for Travel Authorization).

Kada Reikia Vizos?

• Kelionės trukmė ilgesnė nei 90 dienų.
• Kelionės tikslas neatitinka VWP taisyklių.
• Neatitikimas Vizų išimčių programos reikalavimams.
• Jei kelionės tikslas yra darbas ar mokslas.

Kaip Teikti Prašymą Dėl JAV Vizos?

1. Pasirinkite vizos tipą.
2. Užpildykite prašymą DS-160 formoje internete.
3. Sumokėkite vizos mokestį.
4. Užregistruokite vizito pokalbiui JAV ambasadoje Vilniuje.
5. Pasiruoškite pokalbiui.

Dalį prašymo etapo sudaro biometrinių duomenų atėmimas.

tags: #viza #metu #nekilnojamaji #turta