Vitas Vasiliauskas apie Nekilnojamojo Turto Mokestį ir Tarifus Lietuvoje

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas prabilo apie būtinybę įvesti platesnės bazės nekilnojamojo turto (NT) mokestį.

Pasak jo, plačiau taikyti NT mokestį Lietuvai kasmet rekomenduoja įvairios tarptautinės institucijos, tokios kaip Europos Komisija ar EBPO. Tai būtų geras sprendimas, turint omenyje, kad Lietuvoje mokesčių perskirstymo ir Bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis yra sąlyginai žemas.

„Mes savo pasiūlymus dėl bazės išplėtimo pateikėme praėjusiais metais. Nesame kosmonautai ir suprantame, kad dabartiniame politinio ciklo etape būtų sunku kalbėti apie bazės keitimą“, - kalba V. Vasiliauskas. Tačiau, sako jis, centrinis bankas yra maratonininkas, kurio misija - nuolat kartoti svarbius dalykus.

V. Vasiliauskas pažymėjo, kad šiuo metu NT rinkoje nematyti burbulų formavimosi, todėl tokio mokesčio klausimas dabar svarstytinas ne kaip finansinio stabilumo užtikrinimo, bet kaip fiskalinės politikos priemonė.

Jis mano, kad „Nekilnojamojo turto mokestis iš principo yra neutralus mokestis, jis mažiausiai žalingas, lengviausiai administruojamas, todėl tai yra papildomas pajamų šaltinis. Turint omenyje mūsų perskirstymo lygį, aš manau, tai būtų tikrai neblogai turėti jį klasikinį. Bet vėlgi, čia yra vykdomosios valdžios prerogatyva“.

V. Vasiliauskas labiau nedetalizavo galimų NT mokesčio pakeitimų, bet pabrėžė, kad reikėtų kalbėti apie platesnę apmokestinamojo NT bazę. „Nenoriu nerti į detales, bet bazė platesnė, apimanti iš principo gyventojų nekilnojamąjį turtą, ir tarifas diferencijuotas priklausomai nuo nekilnojamojo turto vertės. Tai, sakyčiau, ašis galėtų būti. Bet čia reikia pirmiausia susitarimo. Kol kas šiame etape diskutuoti būtų pakankamai sudėtinga“, - sakė V. Vasiliauskas.

Buvęs Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tvirtina, kad šios kadencijos Seimui sutarti dėl Mokesčių reformos bus sudėtinga.

„Turime problemą, kad politinis ciklas yra antrame etape, t.y. mes artėjame link rinkimų, pirmiausia pavasarį turėsime savivaldos rinkimus, o paskui 2024 m. dar dvejus visuotinius rinkimus. Tai aišku, kad susitarti dėl tokios svarbios struktūrinės reformos, kaip Mokesčių reforma, būkime realistai, bus sudėtinga“, - pirmadienį interviu „Delfi“ televizijai teigė V. Vasiliauskas.

V. Vasiliauskas tvirtina, kad būtų galima priimti Nekilnojamo turto (NT) mokestį, kuris, jo manymu, turi būti visuotinis. „Mano galva, nekilnojamojo turto mokestis turėtų būti pakankamai paprastas, jis turėtų būti iš tikrųjų visuotinis. Nereikia ten galvoti apie įmantriausias neapmokestinimo metodikas. Mano galva, čia yra iš tikrųjų didelis rezervas.

Apskritai, Lietuvoje mokesčiais mes perskirstome maždaug 30 proc. bendro vidaus produkto. Tai yra mažai, todėl metai iš metų tarptautinis valiutos fondas visą laiką rekomenduoja didinti pajamas iš tiesioginių mokesčių - nekilnojamo turto mokestis, įvairūs aplinkosauginiai mokesčiai.

Po patikslinimo teikiamame įstatymo projekte numatyta, kad žmogus už gyvenamąjį būstą, kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta ir kurio vertė neviršija tos konkrečios savivaldybės NT vidurinės vertės (medianos) - mokesčio nemokėtų (ankstesniame siūlyme buvo numatytas 0,03 proc. tarifas).

Pagal atnaujinto projekto nuostatas, mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo vieną medianą viršijančios būsto vertės. Jeigu būsto vertė siektų nuo vienos iki dviejų medianų mokestinis tarifas būtų 0,06 proc. Vertei viršijančiai dvi medianas būtų taikomas 0,1 proc.

NT mokestis mažiausiai žalingas. „Tai - neutralus mokestis, mažiausiai žalingas, lengviausiai administruojamas, todėl tai yra papildomas pajamų šaltinis“, - sakė V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, tiek NT mokestis, tiek kiti mokestiniai tarifai prisideda prie kainų nestabilumo suvaldymo, todėl laiku įgyvendinant šias priemonės, jos padėtų išvengti NT burbulų susiformavimo. Tačiau V. Vasiliauskas pastebėjo, kad šiuo metu situacija NT rinkoje yra stabili. „Paskolų srautas namų ūkiams yra apie 9 proc., kainų didėjimas - tarp 6-7 proc., darbo užmokesčio augimas - 9-10 proc., tai iš finansinių perspektyvų nematome jokių burbulų formavimosi“, - pridūrė V. Vasiliauskas.

Praėjusiais metais surinkta vos du milijonai NT mokesčių, o tokie skaičiai, lyginant su kitomis valstybėmis, pasak V. Vasiliausko, yra labai maži, tad nuo kitų valstybių mes stipriai atsiliekame.

NT mokestis tarp OECD narių nėra tolygus. Nors vidurkis, 2017 metų duomenimis, yra apie 1,8 procento nuo bendrojo vidaus produkto, tačiau Lietuvoje jis siekia vos 0,384 ir yra bene šešis kartus mažesnis nei OECD vidurkis, nuo kaimynų atsiliekame taip pat net keletą kartų.

„Lyginant su mūsų kaimynais, Lenkijoje tai sudaro maždaug 1,2 proc., Latvijoje - maždaug 1 proc. Mes, deja, smarkiai atsiliekame“, - sakė V. Vasiliauskas.

Konferencijoje dalyvaujantis Nyderlandų centrinio banko vadovas Klaasas Knotas minėjo kitų šalių patirtį. „Gyvenamojo NT apmokestinimas daugelyje šalių paaštrina gyvenamojo būsto statybos ir makroekonominį ciklus... Tad, politikos formuotojai ir politikai susiduria su iššūkiu - siekiant sumažinti makroekonominę ir finansinę riziką, mokesčių sistema ir makroprudencinė politika turėtų būti labiau derinamos tarpusavyje“, - teigė K. Knotas.

LB valdybos pirmininkas taip pat patvirtino, kad NT mokesčio įvedimas darytų įtaką NT kainoms. Tai, jo teigimu, priklauso nuo savivaldybės, tačiau labiausiai būtų paveikti Kauno, Vilniaus ir pajūrio NT sektorius.

Finansų ministras Vilius Šapoka Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje yra sakęs, kad NT ir automobilių taršos mokesčiai Lietuvoje yra reikalingi, bet juos įvesti trukdo rinkimai. Pasak jo, pasiūlymų dėl NT mokesčio Lietuvai teikia ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) bei Europos Komisija (EK), o pats mokestis didintų valstybės pajamas ir jų perskirstymą.

LB valdybos narys Tomas Garbaravičius pasakojo, kad kai kurios šalys, taikydamos NT mokestį, atsižvelgia į tai, ar būstas pirktas už savo ar skolintas lėšas, ir mokestį taiko tik neskolintai daliai. Tačiau ekspertas abejoja, ar Lietuvai toks modelis tiktų, mat jis skatintų skolinimąsi.

Lietuvos bankas siūlo pagal vertę apmokestini NT progresiniu tarifu. Maksimalus NT mokesčio tarifas siektų 1 proc. (dabar yra 2 proc.).

Vitas Vasiliauskas mano, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestis būtų mažiausiai žalingas, o dėl jo įvedimo turėtų būti rastas bendras sutarimas.

Jis mano, kad „Nematome burbulų formavimosi. Todėl kalbėdami apie nekilnojamojo turto mokestį mes jo dabartiniame etape nematome kaip finansinio stabilumo priemonės, nes čia daugiau yra kalba apie fiskalinę politiką ir jos tolygumą. Turto mokesčiai yra daugiau mažiau neutralūs verslo aplinkai. Tai yra labai paprastai administruojamas mokestis, kada tu turi masinio vertinimo sistemą ir tiesiog sėdi ant „pečiaus“, maskatuoji kojomis, o srautas (pajamų - BNS) eina“.

Jis įsitikinęs, kad vis dėlto, tiek NT mokestis, tiek kitos mokesčių priemonės prisideda prie kainų nestabilumo suvaldymo, bet jas reikia taikyti laiku.

Europos Komisijai (EK) paraginus Lietuvą plėsti mokesčių bazę didžiausios Seime „valstiečių“ frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis birželio pradžioje patikino, kad nei visuotino NT, nei automobilių apmokestinimo šalyje nebus. Pasak jo, papildomi mokesčiai šalies gyventojams taptų per didele našta.

Centrinio banko vertinimu, Lietuvos NT rinka šiuo metu yra aktyvi. Metinis būsto kainų augimo tempas 2019 metų pirmąjį ketvirtį sudarė 6,8 proc., ir tai yra daugiau už ES šalių vidurkį, kuris, naujausiais duomenimis, 2018 metų pabaigoje siekė 4,2 proc. Vis dėlto, kadangi pastaraisiais metais Lietuvoje būsto kainos auga kartu su šalies ekonomika ir panašiai kaip ir gyventojų pajamos, šis augimas yra tvarus. Tačiau, pasak LB, susiformavus nepamatuotiems rinkos dalyviams lūkesčiams ar dėl kitų priežasčių padėtis bet kada gali pasikeisti.

LB teigimu, tikėtina, kad siekiant efektyviai mažinti šiuos disbalansus, vien tradicinių makroprudencinės politikos priemonių neužtektų, tam būtų galima pasitelkti su NT susijusias mokestines priemones, jos papildytų turimų makroprudencinės politikos priemonių spektrą.

Jis priminė, kad statybų sektoriuje dirba apie 7 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų, sektorius sukuria apie 10 proc. BVP. Nekilnojamuoju turtu kaip užstatu yra užtikrinti apie du trečdaliai visų Lietuvoje veikiančių bankų suteiktų paskolų.

„Todėl NT laikome viena iš esminių Lietuvos finansų sistemos dalių“, - sakė V. Vasiliauskas, savo pranešimą pradėjęs nuo gerų NT rinkos žinių.

„Galime pasidžiaugti aktyvia ir tvaria NT rinka. Augimas yra gana tvarus. Vienas ryškiausių įrodymų yra gyvenamojo būsto segmentas, kur baigiame pasiekti istorines aktyvumo aukštumas. Daugiau butų ir gyvenamųjų namų buvo parduodama tik 2005-2007 metais. Tuo metu gyventojų skaičius atitinkamai buvo didesnis. Demografinė situacija dabar yra pasikeitusi ir tą reikia imti domėn“, - kalbėjo V. Vasiliauskas.

Jis pridūrė, kad palyginimas su 2005 metais gali nuskambėti kaip tam tikras pavojaus signalas, tačiau tarp tuometės ir dabartinės situacijos NT rinkoje yra vienas ryškus ir svarbus skirtumas.

„Rinkos aktyvumas ir būsto kainos didėjimas žengia koja kojon su atlyginimų auginimu, todėl būstas lieka įperkamas. Šiuo metu būstas vidutiniam gyventojui kainuoja 6,5 jo darbo metų, o tai yra mažiausia per pastarąjį ketvirtį amžiaus fiksuota kaina“, - kalbėjo V. Vasiliauskas.

Be to, pabrėžė jis, Lietuvoje, priešingai nei Latvijoje ir Estijoje, NT rinka vystosi ne tik sostinėje, ir tas, jo teigimu, džiugina. „Rinkos perkaitimo požymių nėra, bet būtina prisiminti, kad geri laikai tęsiasi ne amžinai. Turime būti pasiruošę iššūkiams, su kuriais susidursime ateityje“, - kalbėjo V. Vasiliauskas.

Kitas aktualus klausimas yra senstanti visuomenė. Kuo toliau, tuo didesnę įtaką besitraukianti jaunų žmonių dalis darys NT rinkai.

„Jeigu imti už gryną pinigą Europos Komisijos ekspertų įžvalgas, kurios remiasi praeities tyrinėjimais, akivaizdu, kad demografinė padėtis nėra pati šviesiausia. Ir čia pagrindinis aspektas, į kurį NT rinka turėtų atkreipti dėmesį, tai prognozė yra tokia, kad per artimiausius 15 metų Lietuvoje jaunimo, kuris yra pagrindinis nuomininkas, sumažės maždaug perpus. Todėl akivaizdu, kad tai darys poveikį rinkai. Tas pasiskirstymas tarp miestų ir ne miestų taip pat didės. Tose vietovėse, kur gyventojų skaičius mažės, būsto kainos ir dabar yra ir liks pastebimai mažesnės“, - aiškino V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, galiausiai teks išspręsti ir visuotinio NT mokesčio klausimą. „Kad ir kiek atidėliotume, manau, nepabėgsime nuo NT mokesčio, nuo NT mokesčio dilemos. Mūsų pozicija aiški - plati bazė, po truputį ir važiuojam. Vilkinimas nėra sprendimas, nieko nedarymas šiuo atveju nelabai galioja“, - sakė V. Vasiliauskas.

Jo nuomone, labai prastą įtaką NT rinkai daro ir neskaidrus būsto nuomojimas. „Žinome, kad didelė dalis butų nuomojama neoficialiai, pajamos už nuomą nėra apskaitomos ir tai nėra brandžios rinkos požymis. Tokioje aplinkoje sunku veikti būsto nuomą siūlančioms bendrovėms, tai apsunkina statistiką ir prognozuojamumą. Tai stumia rinką į padėtį, kai visi pradeda veikti apgraibomis“, - kalbėjo Lietuvos banko vadovas.

Pasak jo, NT mokestis apskritai mažina būsto kaip investicijos patrauklumą, sykiu mažėja spekuliacinės investicijos ir įsiskolinimas. Dabar, T. Garbaravičiaus teigimu, NT mokestis „kanda brangiam būstui“.

„Jeigu būsto vertė yra 2 mln. eurų, ir jeigu jį turi fizinis asmuo, jam per metus reikia sumokėti 32 tūkst. eurų. Būtų įdomu, ar tai paveikia kaip nors brangaus būsto rinką. 2 proc. tarptautiniame kontekste yra pakankamai daug“, - aiškino jis.

Lietuvos bankas siūlo pagal vertę apmokestini NT progresiniu tarifu. Maksimalus NT mokesčio tarifas siektų 1 proc. (dabar yra 2 proc.).

„Lietuvos bankas laikosi nuomonės, kad geriau yra ne pirminio ir paskesnio būsto apmokestinimas, bet judėti link visuotinio NT mokesčio. (…) Bet galima numatyti įvairias išimtis socialiai jautrioms grupėms. Į biudžetą surenkamos sumos pagal tą pasiūlymą būtų reikšmingai didesnės“, - vėliau T. Garbaravičius pridūrė, kad dėl visuotinio NT mokesčio per metus į biudžetą pavyktų surinkti apie 100 mln. eurų.

NT objektui, kurio vertė siekia 220 tūkst. eurų, tačiau neviršija 300 tūkst. eurų, yra taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas. Tam, kuris siekia 300 tūkst. eurų, tačiau neviršija 500 tūkst. eurų, taikomas 1 proc. mokesčio tarifas. NT objektui, kurio vertė yra didesnė nei 500 tūkst. eurų, taikomas 2 proc.

Šiuo metu Lietuvoje yra 2304 NT objektai, kuriems yra taikomas NT mokestis, o kasmet į biudžetą iš NT mokesčio yra surenkama mažiau nei 2 mln.

Tai, jo teigimu, priklauso nuo savivaldybės, tačiau labiausiai būtų paveikti Kauno, Vilniaus ir pajūrio NT sektorius.

NT objektui, kurio vertė siekia 220 tūkst. eurų, tačiau neviršija 300 tūkst. eurų, yra taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas. Tam, kuris siekia 300 tūkst. eurų, tačiau neviršija 500 tūkst. eurų, taikomas 1 proc. mokesčio tarifas. NT objektui, kurio vertė yra didesnė nei 500 tūkst. eurų, taikomas 2 proc.

Šiuo metu Lietuvoje yra 2304 NT objektai, kuriems yra taikomas NT mokestis, o kasmet į biudžetą iš NT mokesčio yra surenkama mažiau nei 2 mln.

Šiuo metu būstas vidutiniam gyventojui kainuoja 6,5 jo darbo metų, o tai yra mažiausia per pastarąjį ketvirtį amžiaus fiksuota kaina, - kalbėjo V. Vasiliauskas.

NT mokesčio tarifai Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje yra 2304 NT objektai, kuriems yra taikomas NT mokestis, o kasmet į biudžetą iš NT mokesčio yra surenkama mažiau nei 2 mln.

tags: #vitas #vasiliauskas #nekilnojamojo #turto #mokestis